Iš aštuonių atvyko tik keturi
Tik pusė Aukštaitijos rinkimų apygardos kandidatų atvyko į jaunimo iniciatyva rengiamus debatus „Žinau, ką renku“.
Debatuose dalyvavo 25 metų Vilniaus universitete politikos mokslus baigęs, jauniausias šalies istorijoje viceministras, konservatorius Domantas Katelė, kaunietė Seimo narė 54 metų Guoda Burokienė, visose srityse netvarką įžiūrintis ir bankus „dirbti ne tik sau“ priversti žadantis, bedarbis, Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas 61 metų Romualdas Liutkus, buvęs valstietis ir seimūnas, o dabar demokratas, rajono tarybos narys ūkininkas 59 metų Petras Nevulis.
Veikiausiai nepatogių klausimų pabūgusios neatvyko net keturios moterys – liberalsąjūdininkė Daiva Juodelienė, darbietė Laura Mackevičienė, žalioji Rasma Pažemeckaitė, socialdemokratė Modesta Petrauskaitė ir vienas vyras – „Nemuno aušros“ atstovas Genadijus Vorobjovas.
Renginį vedė LRT tyrimų skyriaus žurnalistė Jurgita Čeponytė.
Vyrui atrodo, kad medžiotojai labiausiai apsiginklavę
Karščiausių renginio dalyvių ir žiūrovų emocijų sulaukė kandidatų atsakymai apie šalies gynybą, iš kur jai paimti lėšų.
G.Burokienė kalbėjo, kad prie šalies saugumo mokesčiais būtų linkę labiau prisidėti verslininkai, bet su sąlyga, kad jie žinos, kaip ir kur panaudojami pinigai.
Dėl tokio nepatiklumo nusistebėjęs D.Katelė priminė, kad valstybės saugumas yra kiekvieno reikalas ir kad visi mes privalome bent kokia dalimi prie to prisidėti.
„Saugumas svarbu, valstybę reikia ginti, bet ar mes skirsime tris, ar keturis, ar penkis procentus, netapsime pajėgūs apsiginti“, – staiga pareiškė R.Liutkus.
Kandidatas aiškino, kad, jo įsitikinimu, reikia eiti visiškai kitu keliu – pasirašyti dvišales sutartis su Amerika, Lenkija ar Vokietija ir jomis įtvirtinti „ne deklaratyvų įsipareigojimą“, o konkrečią karinę pagalbą.
Esą, kaip bebūtų, mūsų surinkti pinigai būtų išleisti tik tam, kad priimtume saugumą garantuosiančias amerikiečių ar vokiečių karines pajėgas.
J.Čeponytė nusistebėjo, nejaugi šios pajėgos jau dabar nedidina mūsų saugumo. Į tai R.Liutkus toliau išvedžiojo, kad medžiotojai turi daugiau „vamzdžių“ negu mūsų kariuomenė.
Matė vien tik rusiškos propagandos skleidimą
P.Nevulis priminė kolegai, kad esame NATO šalis ir kad ji ateitų į pagalbą, jei Rusija užpultų. Bet kol ateis, turime tam tikrą laiką išsilaikyti patys.
Į tai R.Liutkus ėmė postringauti, kad kiekviena NATO valstybė turi skirtingus „raportus“ (greičiausiai turėjo galvoje žodį „nurodymus“), kada turėtų atidengti į užpuoliką ugnį.
„Kaimynas iš kairės platina rusiškus naratyvus“, – į R.Liutkaus pasisakymą reagavo D.Katelė.
Jis teigė besitikintis, kad išrinktieji į Seimą neplatins tokių minčių.
„Neturiu žalio supratimo, kaip gali taip kalbėti Lietuvos gyventojas... Gal žmogus nežino, bet NATO standartai vienodi visose šalyse“, – jaunajam kolegai pritarė ir G.Burokienė.
Siūlė panešioti lankstinukus
Susitikime kaip žiūrovas dalyvavęs buvęs rajono meras valstietis Povilas Žagunis prašė R.Liutkų patikslinti rinkimų apygardos ribas. Mat iš kandidato prisistatymo suabejojo, ar šis žino, kad įeina ir rajono, ir dalies miesto teritorijos.
„Jam dar lankstinukus reikėtų porą kadencijų panešioti ir tik tada kandidatuoti į Seimą“, – taip eksmeras įvertino R.Liutkaus pasisakymus.
Pastarasis į tai nieko neatsakė.
Iš salės nuskambėjo klausimas anglų kalba, kaip į politiką pritraukti daugiau jaunimo.
R.Liutkus sakė, kad angliškai nemoka, nes mokykloje mokėsi prancūzų kalbos.
J.Čeponytė jam pasiūlė tuomet atsakyti prancūziškai, bet kandidatas lietuviškai nusistebėjo jau kitkuo – negi amžius kandidatuojant yra taip svarbu?
P.Nevulis prisipažino savo anketoje nurodęs, kad angliškai nemoka. Bet Seime dėl to bėdų nekilę, nes patarėjai, padėjėjai kalba įvairiomis kalbomis.
Pavyzdžiu laiko Kiniją
D.Katelė sakė, kad politikoje turėtų būti kuo įvairesnių žmonių pagal amžių, įsitikinimus, o ne vien Seime turėti daug vidutinio amžiaus vyrų mėlynais kostiumais. Skirtingumas demokratiją tikrai sustiprintų.
Į tai reagavo R.Liutkus, pareikšdamas, kad demokratija gerai tiktai taikiu metu, o ekstremaliomis sąlygomis ji esą neveikia. Tad ir per kovido pandemiją taisykles ir griežtus ribojimus turėję diktuoti ne kas kitas, o kariškiai.
J.Čeponytė jam priminė, kad jis dalyvavo marše, pasibaigusiame riaušėmis prie Seimo, būtent dėl šitų ribojimų.
„Kinija – pavyzdys. Tiek žmonių, o šitaip gerai susitvarkė“, – susirinkusiuosius pribloškė R.Liutkus.
Kinijos valdžios režimas per pandemiją, kaip žinoma, su žmonėmis elgėsi beširdiškai – ligonius tiesiog užkaldavo namuose, pagalba jiems buvo itin sudėtinga, aukų – begalės.
„Truputį apšmeižė“ prezidentą
„Atsiprašau, bet po jūsų pasisakymų man reikia sekundės susizgribti“, – prisipažino amo netekęs D.Katelė po R.Liutkaus samprotavimų apie valstiečių sugriežtintą prekybos alkoholiu tvarką.
Iš pradžių R.Liutkus rimtu veidu tvirtino, kad prezidentu išrinktas Valdas Adamkus pirmuoju savo dekretu leido alkoholiu prekiauti degalinėse.
„Kažkam duoklė buvo, reveransas“, – metė kaltinimus.
Po to staiga pakeitė plokštelę ir pareiškė, kad grėsmė yra ne alkoholis, o narkotikus norinti legalizuoti Laisvės partija.
J.Čeponytė jam atsakė, kad V.Adamkus, priešingai, kaip tik siūlė šią tvarką griežtinti, o prezidentai tokių dekretų iš viso neleidžia.
„Truputį apšmeižėte prezidentą“, – sukritikavo ji kandidatą.