Susikirto dėl keiksmažodžių
Skandalas dėl keiksmažodžių 70 tūkstančių gyventojų turinčiame Drohobyčo mieste Lvivo regione kilo po to, kai vietos žurnalistų draugija priėmė raginimą atimti iš poeto Jurijaus Izdryko T.Ševčenkos premiją dėl gausių rusiškų keiksmų eilėraščiuose.
T.Ševčenkos premija yra pats garbingiausias įvertinimas menininkams, įsteigtas prieš 64 metus ir kurį galima gauti tik kartą gyvenime. Šiemet ji buvo teikiama devyniose kategorijose kovo pradžioje.
Kalušos kaime Ivano Frankivsko regione Vakarų Ukrainoje gyvenantis 62 metų J.Izdrykas yra laikomas vienu originaliausių šiuolaikinių poetų. Kuria eiles ir esė, paišo, muzikuoja, verčia knygas, redaguoja kultūros žurnalą. J.Izdrykui premija buvo skirta už 2023 metais išėjusį poezijos rinkinį „Kolekcija“. Jame sudėti ir feisbuke viešinti eilėraščiai su rusiškais keiksmažodžiais.
Siūlymas atimti premiją nesulaukė masinio pasmerkimo, jo nekomentavo niekas iš ministrų, įtakingų politikų. Tačiau idėją poetą bausti už „netinkamą meninį skonį“ sukritikavo keli vietos intelektualai, o Drohobyčo žurnalistas kariškis Andrijus Jurkevičius protestuodamas pasitraukė iš tenykščio žurnalistų skyriaus. Jį labiausiai papiktino skyriaus vadovo Stepano Jakimo siūlymas poetą priskirti prie „priešiškų elementų“. J.Izdryką užstojo ir Kalušo meras Andrijus Naida, parašęs, jog poeto kalba – ne keiksmai, o būdas teisingiems išsireiškimams.
Vulgarūs posakiai išpopuliarėjo
Siūlymą atimti premiją tinklapio zahid.net redaktorius J.Ivanočko pavadino netinkamu karo metu, nes šaliai dabar svarbiausia yra vienybė ir susitelkimas kovai su okupantais. Tačiau J.Ivanočko priminė, kad Ukrainos parlamente 2019 metais buvo pateiktas įstatymo projektas dėl baudų už keiksmažodžių vartojimą viešumoje, tačiau nebuvo priimtas. Redaktorius spėja, kad po karo šis siūlymas vėl atgims kaip viena iš derusifikacijos proceso dalių, mat dauguma žmonių kol kas keikiasi rusiškai.
J.Ivanočko priminė nacionalinės mokslų akademijos narės, profesorės Svitlanos Sokolovos tvirtinimą, kad ukrainiečių kalba yra labai turtinga ir visus svetimus keiksmus lengvai galima pakeisti į savus. Tačiau ji pripažįsta, kad ukrainietiški keiksmai yra švelnesni bei neretai išreiškiami keliais žodžiai, o rusiški yra trumpesni ir brutalesni.
„Prieš karą oficialioje erdvėje – televizijoje, radijuje ar politikų pasisakymuose – nebuvo tiek daug rusiškų keiksmų kiek dabar. Į tai atkreipiau dėmesį todėl, nes abu su vyru užaugome rusakalbiuose miesteliuose, lankėme rusiškas mokyklas, tačiau prieš trejus metus nusprendėme kalbėti ukrainietiškai.
Manome, kad rusų keiksmams pagausėti įtakos galėjo turėti tai, kad mūšiai vyksta Rytų Ukrainoje, kur dominuoja rusų kalba ir kad keli karių vulgarūs posakiai labai išpopuliarėjo. Pavyzdžiui, posakis „Rusų laive, eik na…“ nuolat skamba televizijoje ir radijuje, nors prieš karą tai buvo neįsivaizduojama“, – sakė buto Charkive kaimynė Valentina.
Tarptautinėje civilinio išminavimo įmonėje dirbančios 25 metų merginos sutuoktinis, keturiais metais vyresnis karininkas atsisakė ką nors komentuoti dėl vadų draudimo bendrauti su žiniasklaida. Valentina vėliau prasitarė, jog į kovos zoną išvykęs sutuoktinis pereina prie rusiškų keiksmų, nes ukrainietiškus ne visi suprastų ir jie nebūtų tokie veiksmingi.
Valentina protėvių kalbos mokosi ne iš vadovėlinių autoritetų, bet iš socialinių tinklų garsenybės Andrijaus Šimanovskio. Šis vaikinas ukrainiečių kalbą internete populiarinti ėmė pirmame kurse studijuodamas filologiją, o dabar, būdamas 27 metų, turi milijoninę auditoriją. Jis savo laidose irgi pripažįsta, kad rusiški keiksmažodžiai yra trumpesni, konkretesni ir todėl „paveikesni“, tačiau ragina pereiti prie ukrainietiškų.
Keikiasi, nes karo metu emocijas sunkiau kontroliuoti
„Posakį „Ruskij korabl, idi nx...“ aš vertinu ne kaip rusiškų keiksmų skatinimą, bet norą Rusijos gyventojams suprantama kalbama paaiškinti, kad jei vyks kariauti į Ukrainą, čia gaus galą. Tačiau per patriotizmo pamokas mokinius skatinau ir toliau skatinsiu kalbėti ukrainietiškai bei sakysiu, kad dėl rusų kalbos ir keiksmų vartojimo šiuo metu neturim priekaištauti vien kariškiams. Mat jie privalo gerai išmanyti priešo šneką, kad galėtų jį tardyti, suprasti, ką tariasi, rašo. Visi kiti turim susitelkti tautinės kalbos ir kultūros puoselėjimui“, – sakė Olehas Litvinenko.
Istorijos mokytoju Sumuose dirbęs vyriškis savanoriu kovoti su okupantais išvyko dar 2014 metais, Debalcevo mūšyje buvo sunkiai sužeistas, nemato viena akimi ir sunkiai paeina. Iš kariuomenės demobilizuotas Olegas tapo patriotinio ugdymo klasių steigimo Sumų mokyklose pradininku ir puoselėtoju. 2022 metais vėl išvyko į frontą, o dėl naujų sužeidimų prieš tris mėnesius dar kartą buvo demobilizuotas. Grįžęs į Sumus vėl ėmėsi patriotinio ugdymo ir ruošia projektą karo muziejui įsteigti.
Boriso Grinčenkos universitete Kyjive dėstantis filologijos mokslų daktaras Oleksandras Kolesnikas teigė, kad karo metu dažniau vartoti keiksmus lemia padažnėję negatyvūs išoriniai veiksniai. Jų įtakoje emocijas sunkiau kontroliuoti, todėl ir keikiamasi dažniau. Kalbos „virusams“ mažiau atsparūs yra blogesnėje kultūrinėje aplinkoje užaugę bei menkiau išsilavinę, mažiau sąmoningi asmenys.
O.Kolesniko manymu, tai, kokia kalba šneka fronte gynėjai, yra visiškai antraeilis dalykas, tačiau po karo valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio kalbai apvalyti nuo rusiško „kodinio viruso“. Mokslininkas gyrė Baltijos šalių pagalbą ir spėjo, kad paramą čionai vežantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanoriai yra sąmoningi piliečiai, nevartoja kalbinių svetimybių, nepiktnaudžiauja kelionėje alkoholiu.
Paramos vežėjai negeria ir nesikeikia
Didžiausios paramą Ukrainai gabenančios Estijos organizacijos „Freedom Convoy“ vadovas Peteris Rikenas pareiškė, kad kelionės dalyviai privalo laikytis griežtų taisyklių, viena iš kurių yra draudimas vartoti alkoholį. Organizacija į Ukrainą jau nugabeno per 600 automobilių, kiekvienas buvo papildomai suremontuotas ir nudažytas įmonės ženklais. Be to, nuvežta daug skraidyklių, elektros generatorių, medicininės ir kitokios įrangos.
„Kadangi paramą Ukrainai renkame internetu visame pasaulyje, pusė konvojaus dalyvių yra Vakarų šalių piliečiai, tad kelionėje dominuoja anglų kalba. Rusakalbių vairuotojų būna nedaug, jie griežtai laikosi nurodymų, tad rusiškų keiksmų kelionėje negirdime“, – pareiškė P.Rikenas.
Latvijos Uogrės miestelio meras Egils Helmanis, Ukrainos armijai paramą tiekiantis nuo 2014 metų, pareiškė, jog nėra surašęs elgesio taisyklių konvojaus vairuotojams.
„Su mumis vyksta inteligentiški asmenys – teisininkai, seimūnai, medikai, tad neturim problemų nei su rusiškai besikeikiančiais, nei su butelio draugais. Tik kartą nutiko, jog pirmą sykį kelionėn vykęs ir patyręs apšaudymus Donecko regione vaikinas emocijas nusprendė raminti alkoholiu ir gerokai padaugino. Daugiau jo nekvietėm, mes juk atstovaujam ne tik Uogrei, bet ir visai Latvijai, nes aukoja visos šalies žmonės, o ir vairuoja iš įvairių miestų. Girtaudami ir keikdamiesi terštume šalies įvaizdį, o ukrainiečiai dėl vežamos paramos į mus žiūri labai pagarbiai“, – kalbėjo meras.
53 metų E.Helmanis yra vienas labiausiai Kremliaus nemėgstamų asmenų Latvijoje. Dėl daug ko. Dėl su Maskva kovojusių čečėnų palaikymo ir dėl to, kad Ukrainoje pozuodamas su šautuvu rankose ragino naikinti okupantus. Rusija pyksta ir dėl to, kad Uogrėje uždraudė naujamečius saliutus leisti Maskvos laiku bei prie merijos pastatė stendą, raginantį tuos, kam nepatinka reikalavimas kalbėti latviškai, grįžti į Rusiją.
Atgavus nepriklausomybę – daugiau dėmesio tautiškumui
„Pusseserė karo pradžioje pabėgo į Lenkiją. Sako, kad ten daugiau girdi savų vulgarizmų. Man neteko būti nei Lenkijoje, nei kurioje nors Baltijos šalyje, bet spėju, kad Lietuvoje Rytų kaimyno keiksmus irgi rečiau vartojate. Pasisukote į Vakarus, įstojote į ES ir NATO, pirmenybę turbūt teikiate anglų kalbai. Be to, rusifikacija pas jus nebuvo tokia drastiška kaip pas mus, o ir atgavę nepriklausomybę, manau, ėmėte daugiau dėmesio skirti tautiškumui bei patriotizmui, ar ne taip?“ – retoriniu klausimu pokalbį užbaigė išminuotoja Valentina.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Latvijos Uogrės miesto meras Egils Helmanis su tautiečiu kariu Charkive.
2. Filologijos mokslų daktaras, dėstytojas Oleksandras Kolesnikas spėjo, kad Lietuvoje rusiškai keikiasi retai kas.
3. Patriotinio ugdymo mokytojas, karo veteranas Olehas Litvinenko rusiškai keikiantis toleruoja vien karius.
4. Didžiausios Estijos paramos Ukrainai organizacijos „Freedom Convoy“ vadovas P.Rikenas tikino, kad jų savanoriai rusiškai nesikeikia.
5. Dėl pomėgio į eiles įpinti rusiškus keiksmažodžius iš poeto Jurijaus Izdryko siūloma atimti literatūrinę premiją.
6. Populiariausias ukrainiečių kalbos propaguotojas socialiniuose tinkluose Andrijus Šimanovskis reklamuoja tautinius vulgarizmus.
7. Civiline išminuotoja dirbanti kariškio žmona Valentina spėja, kad Baltijos šalyse rusiški keiksmažodžiai nebėra madingi.
E.Butrimo nuotraukos
_sk0.jpg)