„Kai ligoninėje lankiau Maskvos saugumiečių sulaužytą tėvą, slapta prisiekiau, kad baigusi mokyklą tapsiu kariūne ir keršysiu rusams už tai, ką padarė mano šeimai. Dabar aš jau kare, bet vadovaujuosi nuostata ne „keršyti“, o „ginti šalį“, nes tokia armijos užduotis“, – sakė dvidešimtmetė Svitlana.

Šiai lieknai ir gražiai merginai bendraklasiai prognozavo modelio karjerą. Tačiau Svitlana pasiūlymą ant podiumo demonstruoti madas atmetė ir lankė sunkiosios atletikos treniruotes, bėgiojo krosą, nes laikėsi pažado tėvui. Šis iš dalies buvo kaltas, kad vienturtė duktė susižavėjo karyba, mat pats anksčiau tarnavo desantininku sovietinėje armijoje Afganistane ir Svitlaną vaikystėje sužavėjo nuotykių pasakojimais.

Lemiamą įtaką dukters sprendimui vis dėlto padarė ją labai sukrėtęs susitikimas su Maskvos šnipais, sumušusiais tėvą. Tai nutiko 2014 metais netrukus po Maidano revoliucijos Kyjive, kai Maskva ėmė provokuoti rusakalbių „sukilimus“ Rytų bei Pietų Ukrainoje. Gimtajame Charkive irgi pasirodė civiliais persirengusių Rusijos saugumiečių. Jie ne tik kurstė antiukrainietiškas demonstracijas, bet mušė ir net žudė Kyjivą palaikančių mitingų aktyvistus.

Vakare išvedusi pasivaikščioti į gatvę šunį mergaitė tapo liudininke, kaip nežinomi žaliūkai iš užtamsintais stiklais autobusiuko kieme išspiria lauk kruviną jos tėvą. Paaiškėjo, kad jį, buvusį sovietinės armijos karininką, maskviškiai kalbino prisidėti prie perversmo Charkive, o atsisakius sulaužė šonkaulius ir rankas.

Net dukart išvengė žūties

Septyniolikos metų baigusi mokyklą Svitlana ėmė studijuoti Karo akademijoje. Kai 2022 metų vasario 24-ąją Rusijos kariai ėmė veržtis prie Charkivo, bendrakursiai vaikinai buvo pasiųsti ginti miestą, o merginos rengė įtvirtinimus akademijai ginti. To neprireikė, todėl jos netrukus buvo paleistos namo, tačiau jų buvo paprašyta dirbti žvalgybinį darbą – pranešti apie pastebėtus kolaborantus, talkinti humanitarinėms organizacijoms.

„Tėvų butas yra Saltovkos mikrorajone, esančiame arčiausiai Rusijos, tad grįžus namo teko kasdien patirti apšaudymus ir net regėti kaimynų žūtis. Į namą pataikė raketos, žuvo keli asmenys, o vienas iš dviejų tėvų butų buvo sugriautas. Gindami Charkivą žuvo ir tys bendramoksliai“, – pasakojo vado pavaduotoja.

Svitlana prisipažino, kad šiemet du kartus vos išvengė žūties. Kai balandžio mėnesį nuvyko į bazę, ten atskridusios priešo raketos užmušė keturis bei sužeidė dvylika žmonių. Kitą kartą į apšaudymą pateko vykdama į pafrontę parvežti žuvusio kario, tačiau nuo skeveldrų nukentėjo tik mašina.

Vos prieš pusmetį Karo akademiją baigusiai ir kuopos vado pavaduotojos pareigas einančiai merginai pažadėjau, kad neatskleisiu jos pavardės, o nuotraukose veidą užtamsinsiu. Per pirmąjį susitikimą mergina visgi nelabai atviravo, tačiau į antrąjį pokalbį atėjo įtūžusi, nes tą rytą nuo saviškių bombų žuvo šeši jos pavaldiniai. Tuomet labiau išsipasakojo.

Saviškiai apšaudė saviškius

„Kai prieš savaitę kalbėjomės prasitariau, kad kuopoje labai trūksta sveikų karių, o šį rytą mus išvis pribaigė, ir, apmaudu, saviškiai. Kito dalinio kariai per klaidą iš dronų apmėtė maniškius prieštankinėmis bombomis: penki kariai žuvo, šeši buvo sužeisti. Iš viso žuvo trylika bataliono karių, daugiausia maniškių, todėl kuopa laikinai bus prijungta prie kitos, nes kovoti gali tik septyni iš šešiasdešimties vyrų“, – piktai švokštė Svitlana.

„Esu paskirta atstovauti kuopai per laidotuves, žuvusiojo kūną, daiktus bei kuopos vėliavą privalau perduoti tėvams, tai labai sunkiai pakeliu. Aš juk su pavaldiniais beveik kasdien bendrauju, nuotoliniu būdu net su esančiaisiais fronte, o dabar matau, kaip žmona su žuvusiuoju kalbasi tarsi su gyvu ir negali nuo jo atsiplėšti, užkasant duobę ima visu balsu raudoti, o aš turiu išlikti akmeniniu veidu ir liudyti, kad armija esam tvirta, kad tauta gali mumis pasikliauti“, – sakė Svitlana.

Ji išsidavė, kad prieš metus ištekėjo už Karo akademijos kitame mieste studento. Mergina patvirtino, kad karių fronte tikrai trūksta. Kuopoje turėtų būti šimtas kovotojų, tačiau yra tik šešiasdešimt. Blogiausia, kad iš minėtų šešiasdešimties pastaruoju metu į mūšį kilti galėjo mažiau kaip trečdalis. Mat pusė gydosi po sužeidimų, o penkiolika pasiprašė perkeliami į kitus dalinius, todėl buvo atšaukti iš fronto tvarkytis formalumų.

„Pėstininkai yra labiausiai pažeidžiami, dėl to nuolat keičiasi kuopos sudėtis. Kadangi po šio ryto žūčių kovoti galinčių liko mažiau kaip dešimt, kuopa laikinai bus prijungta prie kito dalinio, tačiau per dvi savaites būsime papildyti naujais kariais ir vėl tapsime savarankiški“, – pasakojo šviesiaplaukė.

Trūksta jaunesnių karių

Paklausus, ar daug yra iš mūšio lauko sprunkančių vyrų, Svitlana atsakė, kad tai ne dezertyrai, bet „atsisakėliai“ – vyrai, atsisakantys eiti į mūšį. Jų yra trys, visi tvirtina esantys ligoti, tačiau karinis komisariatas esą ignoravo nusiskundimus ir vis vien pasiuntė į frontą. „Atsisakėliai“ yra laikomi kuopos nariais, tačiau talkina pagalbiniuose darbuose užnugaryje – padeda virėjams, sandėliuose, remonto dirbtuvėse ir kt.

„Problema ne vien tai, kad kuopoje yra daugybė sužeistųjų, bet ir tai, kad mums, šturmo brigadai, atsiunčia naujokus penkiasdešimt-mečius vyrus, nors prašome jaunų, iki trisdešimties. Vyresni nesugeba greitai bėgti, nėra ištvermingi. Per paskutinį mūšį vienas 48 metų vyras nusimetė kuprinę, kad galėtų pavyti jaunesnius, tačiau kuprinėje buvo maisto davinys ir įvairūs reikalingi daiktai. Jais vėliau su juo turėjo dalintis kiti kariai“, – sakė Svitlana.

Vado pavaduotoja nebuvo tikra ir dėl sprendimo į frontą siųsti kalinius.

„Jie po pirmo mūšio irgi gali nebenorėti kautis, be to, nežinia, ar laikysis drausmės, nekels konfliktų. Kuopon ir šiaip nuolat patenka vienas kitas su niekuo nesutariantis asmuo. Juos esame priversti perkelti į užnugarį ar kitą dalinį“, – sakė karė.

Paklausiau, ar tiesa, kad kai kurie kariai sugeba už pinigus „susitarti“ su dalinių vadais, kad nesiųstų į priešakinę liniją, karė atsakė girdėjusi tokius gandus, tačiau spėjo, kad tai Maskvos skleidžiamas melas.

Svitlana neneigė, kad kartais vėluoja algos, kad netiksliai būna apskaičiuotos premijos, kad buvo demaskuoti korupcininkai, tačiau visa tai yra retos išimtys, kurias Maskvos propaganda išpūtė kaip masinį reiškinį.

„Kremlius prieš mus kariauja ne tik mūšio lauke, bet ir vykdo platų propagandinį karą, jį atlieka labai efektyviai, todėl tokiais gandais patiki ne tik vakariečiai, bet ir dalis ukrainiečių“, – apgailestavo dvidešimtmetė.

Veržiasi dalyvauti mūšiuose

Vado pavaduotoja teigė į pavaldinius žiūrinti kaip į vaikus – smulkmeniškai rūpinasi, kad viskuo būtų aprūpinti, kad laiku gautų atlygį ir priedus. Su priešakinėje linijoje esančiais senbuviais mergina bendrauja nuotoliniu būdu, o su naujai į kuopą priskirtais kariais susitinka asmeniškai bazėje.

„Matydami mano amžių, dalis karių ima elgtis globėjiškai, tačiau aš iškart nustatau ribas – perspėju, kad netoleruosiu jokių pažeidimų. Be to, prašau, kad į mane žiūrėtų ne kaip į moterį, o kaip į karį“, – sakė Svitlana.

Mergina prasitarė, kad veržiasi dalyvauti mūšiuose, tačiau tam prieštarauja vadas.

„Nuolat prašausi į frontą ir jau tris kartus bariausi su vadu, grasinau, kad pereisiu į kitą padalinį, o jis sako: dar per anksti, dar privalai užsigrūdinti“, – apmaudo neslėpė šviesiaplaukė.

Svitlana pripažino, kad net pavaldiniai ją atkalbinėja nevykti į priekinę liniją.

„Kariai sako: tu geriau ruoškis prigimdyti daug vaikų, šaliai atstatyti reikės darbo rankų. Mane tokie pasakymai nervina, manau, kad apie vaikų gimdymą bus galima kalbėti tik po karo, o dabar visų pareiga yra ginti tėvynę. Mirties nebijau, apie tai stengiuosi negalvoti, bet žinau, kad kare ji gali bet kur ir bet kada ištikti“, – tvirtino kariūnė.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Svitlana ištekėjo besimokydama Karo akademijoje.

2. Svitlana nuo vaikystės buvo auklėjama patriotiškai, per šventes dėvi tautinius ukrainiečių drabužius.

3. Svitlana su tėvais gyvena Charkive, bombardavimus bei civilių žūtis regi nuo pirmos karo dienos.

4. Jaunoji kariūnė veržiasi į frontą, tačiau vadai prašo neskubėti, labiau užsigrūdinti.

E.Butrimo ir asmeninio albumo nuotraukos