Pakelti ąžuolą ir beržą reikia nemažos jėgos
Krekenavietis 69 metų Vytautas Pelegrimas ir bendraamžė jo žmona Ana miestelyje žinomi kaip išskirtinių rankdarbių kūrėjai.
Sutuoktinių pora iš suvertų karoliukų daro įvairiausius augalus. Jiedu tuo užsiima jau 9 metus.
Parodyti savo kolekciją Pelegrimai atveža į kultūros centrą.
Pakelti dirbtinį ąžuolą ar beržą reikia jėgos – karoliukų medžiai gana sunkūs.
Vyras atskleidžia, kodėl: iš vielų išraizgyti jų kamienų ir šakų karkasai aplipdyti gipsu.
Žmona paaiškina, kodėl rankdarbius atbogino į kultūrnamio salę, o neparodė namie: jiedu gyvena bute, visi stalai nukrauti rankdarbių darymui reikalingais įrankiais ir žaliavomis, tad eksponatams demonstruoti tiesiog trūksta erdvės.
Naktimis atsikelia ir veria
Pirmoji karoliukų vėrimu ir gėlių darymu užsikrėtė žmona.
Į Krekenavą tada buvo atvažiavusi „Carito“ atstovė ir vietines moteris kurį laiką mokė rankdarbių. A.Pelegrimienė tuos užsiėmimus lankė.
Veikla jai taip patiko, kad prisipirko vielos, spalvotų karoliukų ir ėmė namie viena pati grožybes gaminti.
„Būdavo, jei tik nemiga naktį, atsikeliu ir veriu, veikia tikrai labai raminančiai“, – sako ji.
O nemiga kamuodavo iš ilgesio, nes visos trys jųdviejų dukterys ir anūkai gyvena Anglijoje. Visi nuolat bendrauja internetu, dažnai susiskambina, bet tikri susitikimai būna retoki. Tad, kad negalvotų, kad nedejuotų, jog vaikai nepasiekiamai toli, ėmė gelbėtis karoliukų vėrimu.
Ir vyras surizikavo išbandyti, tada ir įklimpo
„Vytautas žiūrėjo, žiūrėjo, kaip aš knebinėjuosi, o kartą paklausė, kaži kas išeitų, jei ir jis pabandytų“, – prisimena vyro pasmalsavimą.
A.Pelegrimienė nepuolė jo skatinti, iš pradžių net atkalbinėjo – kaipgi jis su storais vyriškais pirštais sugraibys smulkutes detales?
Toks komentaras tik dar labiau pakurstė norą tą dalyką išbandyti, tad vieną vakarą sutuoktinis prisėdo prie stalo su pažertais blizgučiais kartu su žmona.
Galvosūkius spręsti mėgstančiam vyrui buvo vienas juokas perprasti vėrimo techniką.
„Dabar aš pati jau visai nebeveriu, lioviausi, nes atsibodo. Užtat jis veria visu tempu, visa galva įklimpo į tą reikalą“, – šypsosi žmona.
Atvežtame parodyti rinkinyje tėra tik vienas žmonos darbas, visi kiti padaryti sutuoktinio.
Moteris tarsteli dabar laukianti, kad ir vyrui tas užsiėmimas atsibostų.
„Paskambina draugė, kad ateina kavos, tai vyrą su visais jo lobiais išprašau į balkoną, tik taip mums stalas atsilaisvina“, – linksmai pasakoja.
Moteriai atrodo, kad kol kas nėra požymių, jog sutuoktinis rankdarbius pames, mat net televizoriaus nebegali žiūrėti dykas – rankos būtinai turi verti.
Reikalingos vielos randa senuose kineskopuose
Tuomet, kai V.Pelegrimas prisėdo prie rankdarbių, artėjo Kalėdos, tad pirmiausia pridarė eglučių, paskui ėmėsi ir sudėtingesnių medžių.
Ąžuolui, tarp kurio lapų kabo smulkutės gilės, sunaudojo net 33 tūkstančius karoliukų.
„Jis matematikai gabus, mėgsta skaičiuoti, žino, kiek lapelių padarė, kiek viename lapelyje karoliukų, taip ir suskaičiuoja“, – paaiškina žmona.
„Šitas malonumas brangus“, – prideda vyras.
Daugiausia kaštuoja plonytė viela, o jos sunaudojama daug. Paprastų karoliukų puskilogramis kainuoja apie 4,5 euro. Karoliukų būna nemažai nekokybiškų, tad tenka išmesti, o ir spalvų pasirinkimas menkas. Jei pirktų kokybiškus čekiškus, kainuotų kelis kartus brangiau. Jie, pensininkai, sau to leisti negali.
Vyras sugalvojo, kaip gauti brangiosios vėrimui reikalingos vielos – jos nemažai yra senuose kineskopiniuose televizoriuose. Anksčiau rasdavo, kas turi nebereikalingų, o dabar senas prietaisas jau retas daiktas.
Pasvajojo apie šermukšnį ir netrukus jį gavo
Rodydamas į smulkialapius beržą ir ąžuolą vyras sako, kad tai 3 mėnesiai darbo. Levandoms, alyvoms ir kitiems žydintiems augalams sugaišo šiek tiek mažiau laiko.
Jei kas duotų 100 eurų, jokiu būdu neparduotų, o štai giminaičiams ir draugams be širdperšos savo gaminius dovanoja.
Krekenaviečių padaryti medžiai jau platokai paplitę, giminaičiams nuvežti į Vilnių, Kauną, Kėdainius, iškeliavę ir pas dukterų šeimas į Angliją.
„Kartą švogeris tarė, kad norėtų gauti šermukšnį su uogomis. Ko gero, įsivaizdavo, kad tokio medžio tai jau nepadarys. O Vytautas prisėdo ir suvėrė tikrą gražuolį. Kai švogeris kitą kartą atvažiavo, jam ir įteikė“, – žmona prisimena tą ypatingą akimirką, kai giminaitis išsižiojo iš nuostabos.
Kai gražusis šermukšnis išvažiavo iš namų, ji ir pati tokio užsigeidė. Vyras ir jai medį su prisirpusių uogų kekėmis padarė.
O jau rožių yra padaręs daugiau nei pusantro šimto. Vis moteris apdovanoja. Žmona lanko linijinius šokius, tai sutuoktinis per Kovo 8-ąją vadovę ir visas šokėjas karoliukų rožėmis pamalonina.
Grožybes kuria ir iš akmenų
Pelegrimams Krekenava – ne gimtinė. Autokranininko ir šaltkalvio profesijas turintis vyras kilęs nuo Pasvalio, o Rietavo žemės ūkio mokykloje agronomės profesiją įgijusi žmona čia atvyko iš Žemaitijos.
A.Pelegrimienė gimė Sibire, ji tremtinių vaikas. Mama lietuvė, o tėvas – iš Lvivo į Sibirą ištremtas ukrainietis.
„Kol tėvai buvo gyvi, čia ne kartą viešėjo tėvo brolis, pusseserės, bet vėliau ryšiai nutrūko“, – sako ukrainietiško kraujo turinti moteris.
Krekenavoje įsikūrę sutuoktiniai ilgus metus dirbo vietiniame mėsos fabrike, vyras santechniku ir peilių galąstoju, žmona taros plovėja.
„Gal nuo darbo buvo akys pagedusios, reikėjo pliusinių akinių, o kai užsiėmiau karoliukų vėrimu, akys pagerėjo, nebereikia jokių akinių“, – vyras pats stebisi rankdarbių nauda.
Poros kūryba karoliukais nesibaigia, jiedu grožybes daro ir sodo sklype. Abu pamėgę akmenis. Vyras iš lauko riedulių sumūrijo židinį, o iš atsivežtų nuo pajūrio padarė vazas gėlėms. Žmona iš akmenų sukomponavo alpinariumą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Į įdomią kūrybą panirę Pelegrimai prisipažino, kad didelio atidumo ir kruopštumo reikalaujantys rankdarbiai padeda bent šiek tiek nuslopinti užsienyje gyvenančių vaikų ir anūkų ilgesį.
2., 3., 4., 5. Pasižiūrėjęs, kaip karoliukus veria žmona, ir V.Pelegrimas to paties ėmėsi: prikūrė ir gėlių, ir mažaūgių medelių bonsų, ir net ąžuolą su gausybe giliukų.
A.Švelnos nuotraukos
