Vadinti mokytojų grupe neapsiverčia liežuvis

Nufilmuotas ne itin kultūringas Panevėžio pedagogų elgesys Japonijos metro traukinyje jau antra savaitė sprogdina internetą.

Kaip svečioje šalyje elgiasi panevėžiečiai mokytojai, nufilmavo ir į internetą per TikTok programėlę paleido su lietuviais keliauninkais susidūręs japonas, šis vaizdo įrašas sulaukė daugiau kaip milijono peržiūrų.

Kol žmonės iš viso pasaulio vis dar peržiūrinėja panevėžiečių nuotykius, aiškėja, kad ši pedagogų nešlovė – toli gražu ne pats nemaloniausias su kelione susijęs dalykas. Lenda gerokai rimtesnės bėdos. Jos – tiesiog pribloškiančios.

Pirmiausia jau tai, kad Japonijoje viešėjusios grupės vadinti mokytojais kaip ir negalima – šioje grupėje nebuvo nė vieno paprasto mokytojo. Visa grupė – tik iš Panevėžio pedagogų elito. Ir jie nepakrapštė savo piniginės – visų kelionę, apie 65 tūkstančius eurų, apmokėjo Europos Sąjungos struktūriniai fondai pagal išliaupsintąją „Tūkstantmečio mokyklos“ programą.

Studentė duktė visai nesusijusi

Pedagogų bendruomenė įtaria, kad organizuojant stažuotę trūko skaidrumo ir viešumo, į tolimą šalį buvo vežti asmenys, neatitinkantys stažuotės organizatorių nurodytų sąlygų, kad juos pritemptų iki legalių stažuotojų, galbūt buvo daromos visokios maklės.

Pirmiausia, stažuotėje galėjo dalyvauti tik ugdymo įstaigų vadovai ir paprasti mokytojai, o dalyvavo ir pulkas Panevėžio švietimo skyriaus darbuotojų – 4 specialistai ir penkta – skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė. Jie aiškiai pakeitė turėjusius vykti paprastus pedagogus.

„Kyla abejonių, ar šios darbuotojos iš viso turi bent kokį darbinį ryšį su stažuotę organizavusia „Tūkstantmečio mokykla“. Vieša paslaptis, kad kai kurios jų prieš stažuotę buvo įdarbintos miesto mokyklose, greičiausiai siekiant, kad atitiktų stažuotėn siunčiamųjų kriterijus. Ar tai teisėta? Ar šis įdarbinimas nekvepia fiktyvumu?“ – rašoma laiške redakcijai.

Stažuotėje dalyvavo kone visi Panevėžio mokyklų direktoriai. Kai kurie iš jų prieš stažuotę taip pat staiga tapę pedagoginį darbą dirbančiais – tai yra jie patys save įdarbino – skyrė sau vesti pamokų savo mokykloje. Juk nesunku save papildomai įdarbinti, kai ateities vizijoje – tokia gundanti egzotiškoji Japonija?

Labiausiai pedagogus pribloškė Švietimo skyriaus vedėjos S.Sėrikovienės dukters įtraukimas į delegaciją, nors ji su pedagogika išvis nesusijusi – yra studentė ir mokosi visai kitos srities paslapčių. Pedagogai įtarė, kad šis variantas buvo iš anksto apgalvotas: prirėmus prie sienos virs „privačia kelione“.

Padėka už įdarbinimą?

Stažuotėje dalyvavo ir vienintelės privačios Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė, nors jos vadovaujama mokykla nedalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Ar šios direktorės priėmimo į kompaniją nenulėmė viena aplinkybė – tai, kad Švietimo skyriaus vedėja S.Sėrikovienė jos vadovaujamoje gimnazijoje nuo šių mokslo metų įdarbinta matematikos mokytoja?

Čia jau galima klausti, ar tokiu būdu nebuvo pažeisti viešieji ir privatūs interesai tiek iš vedėjos, tiek iš direktorės pusės? Ar vedėjos darbas gimnazijoje nesikerta su skaidria darbo laiko apskaita – kitaip tariant, ar vedėja vienu metu nedirba ir Švietimo skyriuje, ir gimnazijoje?

Galop laiško autoriai klausė, kodėl visa kelionė buvo organizuota paslapčia ir taip neskaidriai, S.Sėrikovienei prastūminėjant sau naudingus žmones ir šeimos narius?

„Laisvoje Lietuvoje savo mokinius ugdome sąžiningumo ir skaidrumo, ir laisvės dvasioje. Sunku patikėti, kad šiandienos Lietuvoje Panevėžio švietimo sistemos biurokratai naudojasi savo tarnybine padėtimi, pažeisdami mūsų pedagogų interesus ir lūkesčius“, – rašoma laiške redakcijai.

Ataskaitos lauks iki liepos

„Tūkstantmečio mokyklos“ programos vadovybė dėl stažuočių užsienyje visiems nurodė tik bendras gaires, o kur stažuotis, sprendė kiekviena savivaldybė individualiai.

Panevėžio pedagogai anksčiau jau stažavosi Estijoje bei Italijoje.

Šios programos vadovė Judita Šarpienė patvirtino, kad pagal veiklą, numatytą Panevėžio savivaldybės plane, į stažuotę Japonijoje galėjo vykti tik mokyklų vadovai ir pedagogai. Negalėjo vykti švietimo skyrių darbuotojai. Su projektu nesusiję asmenys į stažuotę galėjo vykti nebent už savo lėšas.

Programos vadovė teigė, kad besistažavusių asmenų sąrašą turi pateikti savivaldybė, jai atstovaujanti Švietimo skyriaus vedėja S.Sėrikovienė, nes ji yra ir stažuotės Japonijoje organizatorė.

Stažuotei preliminariai suplanuota skirti 65,5 tūkst. eurų. Suma tiksliai bus žinoma, kai savivaldybė pateiks išlaidas patvirtinančius dokumentus, tą ji turi padaryti iki liepos.

Derėjosi iki kraštutinumų

Pokalbis su S.Sėrikoviene klostėsi sunkiai. Bemaž pusvalandį vedėja derėjosi dėl keleivių sąrašo – niekaip nenorėjo išduoti stažuotėn vykusių asmenų pavardžių. Įstaigos vadovė skundėsi esanti labai jautri, o korespondentės balsas ją tiesiog traumuoja.

Klausiama, kodėl toks slaptumas, ji užsispyrusiai tvirtino, jog čia niekas neslapta, juk nurodoma, kad vyko visų miesto mokyklų vadovai. Kokie – ne paslaptis, bet negali pavardžių garsiai ištarti. Galėtų nebent atsiųsti paštu. Jų atsiklaustų, tada atsiųstų. Bet tik inicialus! Viešų asmenų inicialus!

Pasiteiravus, kodėl daro kliūtis viešumui ir pokalbį verčia cirku, vedėja mestelėjo: „Kam tas pavardes diktuoti, jei jos žinomos visai Panevėžio bendruomenei? Nematau prasmės vardinti žmones, kurie važiavo, bet nešvaistė pinigėlių.“

Po ilgo atsikalbinėjimo S.Sėrikovienė vis dėlto pavardes padiktavo.

Įsidarbino pavasarį, kelionė – irgi pavasarį

Ne mažiau užtruko išgauti keliavusiųjų Švietimo skyriaus darbuotojų pavardes. Vedėja pirmiausia vardijo jų pareigybes ir nuopelnus projektui.

Pašnekovė nepripažino, kad tos 4 darbuotojos – Izolda Pakalnienė, Eda Vaičiūnė, Aušra Gabrėnienė ir Jolita Glemžienė – niekaip neįsikomponuoja į direktorių ir pedagogų sąrašą. Esą Švietimo skyriaus specialistės dirba dar ir mokytojomis.

Paklausus, kada jos įsidarbino mokytojomis, vedėja atsakė, kad pavasarį.

Bet ir kelionė į Japoniją buvo pavasarį, gegužės 19–26 dienomis. Vedėja patvirtino tik tai, kad kovo 1-ąją jos dar nedirbo mokytojomis, o kelintą gegužės jos patapo dar ir mokytojomis, niekaip negalėjo pasakyti. Galiausiai vedėja pripažino, jog 3 Švietimo skyriaus darbuotojos įsidarbino prieš pat kelionę.

Į klausimą, kuo tai kvepia, S.Sėrikovienė čia pat sugalvojo naują variaciją: esą švietimietės vyko už netiesiogines projekto lėšas, ES socialinio fondo agentūra jų kelionės neapmokės.

„Čia tokie rimti patikrinimai būna, neįmanoma, kad netikslinės grupės žmogus už fondo pinigus važiuotų“, – jau dievagojosi pašnekovė.

Visokių variantų prikūrė

Tai išeina, kad Švietimo skyriaus darbuotojos mokės iš savo kišenės?

Pasirodo, kad ne. Tos vadinamosios netiesioginės lėšos visgi yra fondo lėšos, tik atsidūrusios kitoje eilutėje.

Iš 65,5 tūkst. eurų stažuotei skirtos sumos 2 procentai nubyrės Panevėžio savivaldybei, o ji tuos pinigus galės panaudoti nenumatytiems dalykams – reklamoms, straipsnių užsakymui. Šiuo atveju tais pinigais ir padengs dalį švietimiečių stažuotės išlaidų. Likusią dalį keliauninkės neva turės susimokėti iš savo lėšų. Betgi čia ne reklamos ir ne straipsnių išlaidų padengimas.

Bet, anot vedėjos, gali būti ir apmokėta iš tiesioginių lėšų. Stažuotėje šios darbuotojos pristatytos kaip mokytojos, vadinasi, atitinka reglamentą.

S.Sėrikovienė pripažino, kad ji ir jos pavaduotoja gali sulaukti tikrintojų atmetimo. Betgi kartu vylėsi, kad vis dėlto patvirtins bent jau jos kelionės apmokėjimą iš europinių lėšų, nes ji irgi vyko kaip mokytoja.

Matematikė painiai skaičiavo

Sudėtinga buvo ir lukštenant klausimą, kodėl stažuotėje neatsirado nė vienos vietos jokiam talentingam mokytojui.

Vedėja tvirtino, kad kiekviena mokykla pati sprendė, kas vyks.

Vedėjai matematikei nesisekė su skaičiais – iš pradžių ji tvirtino, kad vienas mokytojas visgi vyko. Tiesa, jis – mokyklos direktorius, įsidarbino prieš kelionę, vieną vaiką moko namie.

Už minutės, žvelgdama į sąrašą, suskaičiavo 10 mokytojų ir 10 mokyklos vadovų.

Dar už minutės, garsiai skaitant sąrašą, paaiškėjo, jog iš 23 stažuotojų grupės 18 yra mokyklų vadovai, bet ir mokytojai – beveik visi turi pamokų.

Iš viso skridusių į Japoniją panevėžiečių grupę sudarė 25 žmonės: 23 švietimiečiai ir du pašaliniai – S.Sėrikovienės duktė ir kelionės organizatorių atstovas. Vilniuje prisijungė dar du žmonės – vertėjas ir kelionių firmos vadovas.

Buvęs skelbtas konkursas pirkti kelionių organizatoriaus paslaugas, jį laimėjo VšĮ „Mokymosi mokykla“, ji ir rūpinosi panevėžiečių viešnage Japonijoje.

Apmokėta prieš kelias dienas

Vedėja patvirtino, kad jos studentė duktė buvo pašalinis žmogus, ir tikino, jog už dukters kelionę apmokėjo pati, už skrydžius ir viešbutį pervedė 2150 eurų.

Paprašyta įrodymo, vedėja atsiuntė apmokėjimo dokumentus. Bet tik esą avansas 460 eurų buvo apmokėtas kelios dienos prieš kelionę. O pagrindinė suma 1690 eurų apmokėta tik prieš kelias dienas, birželio 13-ąją – kai redakcija jau buvo pradėjusi tyrimą.

Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė, kaip teigė vedėja, už kelionę susimokės pati. Kodėl susimokės? Kelionė jau įvyko, tad jau ir turėjo susimokėti.

S.Sėrikovienė patikino, kad jei reikės, tai ir ji pati bei Švietimo skyriaus darbuotojos už kelionę susimokės.

Kokia tai būtų suma vienam žmogui? 65,5 tūkst. eurų padalinus iš 23 asmenų, gaunasi 2848 eurai.

„Mano darbuotojos buvo pasirengusios susimokėti. Aš taip pat“, – patikino valdininkė.

S.Sėrikovienė tikino, jog išgarsėjimas TikToke jai buvo labai skaudus, o dabar dar pasipylė pedagogų bendruomenės skundai. Bet savo veiksmuose valdininkė klaidų neįžvelgė.

„Galvoju, kad tas, kas skundžia, yra netoli manęs. Gal iš pavydo, gal mano darbo vietos nori?“ – dabar S.Sėrikovienė jau buvo susikoncentravusi labiau į skundiko, o ne į teisingumo paieškas.

Leido sau ir neatsiliepti, ir nieko neaiškinti

„Nieko nekomentuosiu, jau viskas visur pasakyta“, – tarstelėjo Švietimo skyriaus darbuotoja I.Pakalnienė ir išjungė telefoną.

J.Glemžienė aiškino, jog į stažuotę papuolė kaip projekto vadovės pavaduotoja, mokytoja ji nedirba. Už kelionę kol kas nieko nemokėjo, ji apmokėta iš netiesioginių projekto lėšų.

Kitoms dviem stažuotėje buvusioms Švietimo skyriaus darbuotojoms prisiskambinti nepavyko.

Kazimiero Paltaroko gimnazijos vadovė G.Gailiūnienė vakar iki pietų darbiniu telefonu neatsiliepė. Vėliau atsiliepusi kita darbuotoja tvirtino, kad direktorė ką tik išskubėjo pas vyskupą. Todėl mums nepavyko paklausti, kodėl direktorė privačiai vyko į kelionę, bet iki šiol nėra apmokėjusi už ją.

Į Japoniją skrido ir pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Inga Čemerienė. Ji teigė 18 metų dirbanti dar ir spec. pedagoge.

„Minties“ progimnazijos direktorius Mindaugas Libikas istorijos mokytoju savoje mokykloje dirba nuo rugsėjo. Kovą įsidarbino dar ir mokytoju „Ąžuolo“ progimnazijoje – mokinį moko namie. Su kolektyvu apie stažuotę nekalbėjęs, nes iš Švietimo skyriaus gavo vardinį kvietimą, tad nebuvę net ko diskutuoti.

„Šviesos“ ugdymo centro direktorius Petras Leikauskas savo mokykloje mokytoju dirba 16 metų. Jis tikino, jog nuo kolektyvo neslėpė, kad skrenda į Japoniją.

Juozo Miltinio gimnazijos vadovė Ramutė Stasevičienė tikino su komanda svarsčiusi, kam vykti į Japoniją: jai ar pavaduotojoms, bet mokytojų kandidatūrų nesvarstė. Ji pati esanti ir mokytoja, vedanti teatro fakultatyvą.

Panevėžio valdžia, atrodo, ir vėl pasirinko stručio poziciją. Administracijos direktorė Gintautė Atkočienė apskritai jau seniai nekalba su mūsų korespondentais, o šįkart ne tik nekalbėjo, bet ir iki vakar darbo pabaigos neatsakė į raštu pateiktus klausimus.

Naujoji merė, buvusi pedagogė Loreta Masiliūnienė vakar taip pat buvo nepasiekiama, nors jos darbuotoja vis žadėjo, kad paskambins.

Galop buvo atsiųstas ne šių atsakingų asmenų, o tiesiog savivaldybės atsakymas. Jame nurodyta, kad stažuotė Japonijoje atitinka projektui keliamus tikslus bei reikalavimus, taip pat atitinka ir jos dalyvių sudėtis. Keli asmenys vykę savo lėšomis, bet nenurodyta, kokie.

Viskas esą atitinka teisės aktų reikalavimus.

Mato merės bejėgiškumą

Opozicijos atstovas Panevėžio taryboje Ignas Gaižiūnas dar būdamas viceministru yra kuravęs „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą. Jį žinia apie pedagogų kelionę į Japoniją labai nustebino.

„Direktorių dalyvavimas stažuotėje su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa prasmingas, nes jie organizuoja ugdymą mokykloje ir galėtų įgyvendinti geras idėjas, pamatytas stažuotėje. Aišku, eiliniai mokytojai neturi būti palikti už borto, reikalinga į tokias stažuotes vežti ir miesto mokytojus lyderius. Tačiau Švietimo skyriaus specialistai už projekto tiesiogines lėšas tikrai negalėjo dalyvauti tokioje stažuotėje, tuo labiau pašaliniai su švietimu nesusiję žmonės. Tai akivaizdus projekto taisyklių pažeidimas. Pasitvirtinus situacijai, savivaldybei gresia netekti šių lėšų ir mokėti už šią kelionę iš miestiečių kišenės. Akivaizdu, kad merė situacijos savivaldybėje nekontroliuoja, nes sunku įsivaizduoti, kaip be jos asmeninės žinios vyktų tokie dalykai“, – sakė politikas.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Nors S.Sėrikovienė ir tikino, kad kelionė suorganizuota be pažeidimų, bet aiškindama nuolat painiojosi ir slapukavo. A.Švelnos nuotr.

2. Mokyklų direktorius sudomino greičiausiai profesijas žaidžiantys japonų vaikai.

3. „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Z.Stripeikienė, kaip ir kiti vadovai, kelionės įspūdžiais ir nuotraukomis dalijosi savo mokyklos svetainėje.

4. Iš visos delegacijos – 26 žmonių – net 18 buvo mokyklų direktoriai, 4 Švietimo skyriaus darbuotojos. O tai kiekgi iš jų pašalinių?

Nuotr. iš mokyklų svetainių

Tapo TikToko „žvaigždėmis“

Prierašas po nuotrauka:

Negalėdamas praeiti per kalnus lagaminų, japonas tai nufilmavo ir išplatino po pasaulį. Stop kadras

Internete pasirodęs nufilmuotas konfliktas traukinyje tarp Japonijoje viešinčių lietuvių turistų ir vietinio gyventojo neliko nepastebėtas lietuvių.

Maža to, internautai įraše atpažino Panevėžio pedagogus. Įrašo komentatoriai piktinosi ir baisėjosi nemandagiu turistų elgesiu, elementarių taisyklių nepaisymu.

Lietuviai savo lagaminais traukinyje buvo užkrovę praėjimą ir priėjimą prie avarinių durų.

Praeiti negalėjęs japonas sureagavo itin emocingai ir situaciją nufilmavo. Jis prašė patraukti lagaminus ir liejo emocijas.

„Jūs visada taip darote? Man tikrai įdomu, kodėl“, – pyko japonas ir klausė, iš kur tokie atvyko. Net dar kartą reikalavus patraukti lagaminus, lietuviai nereagavo.

Įraše girdėjosi lietuviški balsai: „Net nekalbėkit iš viso“, „Mes nieko nesuprantam“, „Nepradėk,  nepradėk.“

Visokiais žodžiais išplūdęs turistus japonas juos dar ir apkaltino rasizmu.

Per porą savaičių vaizdo įrašas sulaukė gerokai per milijono peržiūrų.

Švietimo skyriaus vedėja S.Sėrikovienė teigė, kad vyras buvo neteisus. Lagaminus traukinyje sustatęs pats traukinio darbuotojas. Jų grupės vadovas šioje situacijoje pasirinko tylėti.