Mokiniai žvalgosi po chemijos laboratoriją
Chemijai potraukį jaučiantys Panevėžio rajono mokyklų moksleiviai kasmet vyksta į Kauno technologijų universiteto Chemijos fakulteto mokslinę laboratoriją, o ten juos kartu su kolegomis pasitinka ir buvusi Ramygalos gimnazijos auklėtinė, 36 metų chemijos mokslų daktarė Agnė Grinevičienė.
Pasak jos, trumpam atsitraukti nuo rimtų tyrimų ir pabendrauti su moksleivija – ir malonu, ir ateičiai naudinga.
„Vaikai tokie smalsūs!“ – džiaugiasi paauglių domėjimusi.
Vien per praėjusius dvejus metus Cheminės technologijos fakultete apsilankė ir laboratorinius darbus išbandė daugiau kaip 2 tūkstančiai moksleivių. Kai kas iš jų vėliau galbūt taps mokslininkės kolegomis, kai kas gal išgarsės atradimais.
„Fakultetas suinteresuotas, kad darbuotojai prisidėtų prie mokyklinio ugdymo. Kai prasidėjo nuotolinis mokymas, universiteto chemikai dešimtokams ruošė vaizdo medžiagą apie vandens kietumą“, – pasakoja ramygalietė.
Labiausiai pritaikomas mokslas
„Būti mokslininke chemike nėra nieko sudėtingo. Mokiniams noriu parodyti, kad chemija yra labai arti mūsų“, – sako.
Būtent tada, kai suvokė, kad chemija yra kiekviename kasdieniame žingsnyje, ji tą dalyką ir pamilo.
„Fizika, chemija, biologija yra visų kitų mokslų motinos. Chemiją gali susieti su visais procesais gamtoje ir aplink mus, tai vienas iš labiausiai pritaikomų mokslų“, – tikina pašnekovė.
Būdama pradinukė, aišku, apie chemijos studijas nesvajojo. Dalykas sudomino tuomet, kai jos gyvenimo kelyje atsirado mokytoja Zita Žakevičienė.
„Nesakau, kad kiti mokytojai buvo prastesni, bet ši chemikė turėjo ypatingą pedagoginį talentą, tą suprantu, kai dabar pati turiu studentų“, – šypsosi mokslininkė.
Mažo miestelio mokyklos mokytojos paslaptis buvo paprasta – pastebėti mokinio pastangas ir jį už tai pagirti. Kuo daugiau gerų žodžių, tuo mokinys uoliau stengiasi, o kuo daugiau pastangų, tuo rezultatai aukštesni.
„Jei kas nors pasiseka, mokytoja pagiria ir klausia, o gal norėsi gilintis toliau? Tas jos dėmesys mokiniui, neįkyrus skatinimas plėsti akiratį, domėtis daugiau, nei parašyta vadovėlyje, mane ir „prilipdė“ prie chemijos“, – sako pašnekovė.
Tyrimų sritis – rišamosios medžiagos
Tuo, kad chemija ir kasdienis gyvenimas žengia koja kojon, ramygalietė dar labiau įsitikino jau studijuodama universitete.
„Daugiau susipažinusi su chemija pamačiau ir šio mokslo minusų: ne viskas lengvai įgyvendinama. Ne ne, studijomis nenusivyliau. Atvirkščiai, sutikau reikiamą žmogų, kuris mane įkvėpė, visiškai pakeitė mano mąstyseną“, – sako ji.
Tas žmogus – Cheminės technologijos fakulteto dekanas Kęstutis Baltakys.
Puikaus dėstytojo paveikta ji pasirinko ir doktorantūros studijas, dabar dirba K.Baltakio suburtoje mokslininkų grupėje.
„Esu Chemijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotoja, čia dirbama su rišamosiomis medžiagomis, tokiomis kaip cementas ir gipsas“, – tiksliau nusako savo mokslinės veiklos sritį.
Pasak jos, katedroje yra įvairių chemijos laboratorijų, mokslininkų veikla persipynusi, stengiasi būti universalūs, tyrimų imamasi rotacijos principu, neužsisėdima prie vieno ir to paties.
Ieško būdų, kaip nukenksminti šiltnamio efektą
„Mano mokslinė karjera susijusi su sluoksniuotais dvigubais hidroksidais (SDH), jų naujų gamybos būdų paieška ir panaudojimu“, – paaiškina savo mokslinių tyrimų kryptį.
Tą tematiką ji plėtoja daugiau nei dešimtmetį.
Šie hidroksidai – tai unikalios medžiagos, turinčios vadinamąjį „atminties efektą“ – iškaitinus jas iki tam tikros temperatūros, pastarosios geba visiškai atkurti savo pirminę struktūrą.
Pasak mokslininkės, dažniausiai „atminties efektas“ yra naudojamas siekiant į sluoksniuotus dvigubus hidroksidus įterpti naujus jonus. Tokiu būdu yra sukuriamos norimos cheminės sudėties bei savybių medžiagos. Pavyzdžiui, katalizatoriai, kurie gali būti naudojami šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei kitų oro teršalų šalinimo technologijose.
„Savo moksliniuose tyrimuose siekiame susintetinti termostabilius, netradicinius daugiafunkcius katalizatorius, kad jie pasižymėtų dideliu selektyvumu bei efektyvumu nukenksminant šiltnamio efektą sukeliančias dujas bei kitus oro teršalus“, – sako pašnekovė.
Būtent šia tematika ji apsigynė ir mokslų daktaro disertaciją.
Už inovatyvų ir praktikoje pritaikomą diplominį darbą A.Grinevičienei buvo paskirta prestižinė dr. B.Lubio labdaros ir paramos fondo stipendija, laimėta 2-oji vieta.
Savoje laboratorijoje geriau nei pas prancūzus
„Šiuo metu mūsų katedroje yra plačiai plėtojamos dvi pagrindinės kryptys, kurioms priklauso ir mano tyrimai“, – aiškina chemikė.
Viena iš krypčių – tai funkcinių silikatinių medžiagų sintezė, savybės ir taikymas. Modernūs hidroterminės, mikrobangų ir kietafazio sukepimo procesai, apimantys silikatinių ir giminingų medžiagų sintezės ypatumus; jų savybių bei struktūros tyrimus ir panaudojimą mažai energijai imlių cementų ir kitų produktų aplinkai draugiškos gamybos technologijose.
Antroji kryptis – rišamųjų medžiagų, gamtinių bei technogeninių išteklių chemijos ir procesų inžinerija. Įvairių technogeninių ir gamtinių priedų, galinčių pakeisti įprastinio portlandcemenčio klinkerį, tyrimai ir taikymas technologijose. Technogeninių išteklių panaudojimas ir alternatyvių rišamųjų medžiagų kūrimas, tyrimas ir taikymas technologijose.
Ji, kaip mokslo darbuotoja, chemijos laboratorijoje yra atsakinga už mikrobangų sintezės aparatūrą.
Studentams universitete chemikė skaito paskaitas apie medžiagų mokslą, aukštatemperatūrių medžiagų sintezę, chemijos pramonės įmonių projektavimą.
Pasak jos, praktiniai darbai neatsiejami nuo dalyvavimo moksliniuose projektuose, nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose.
A.Grinevičienė pusmetį yra stažavusis Prancūzijoje, Reno Nacionaliniame taikomųjų mokslų institute. Ten ji dirbo laboratorijoje, atliko tyrimus.
„Mane labai nustebino jų laboratorijų netvarka, palyginti su jų, mūsiškės laboratorijos idealios“, – dalijasi pastebėjimais.
Geležinkelininkai niekaip be chemikų neapsieitų
Anksčiau jauna mokslininkė dirbo terminės analizės laboratorijoje. Į ją moksleiviai tiesiog verždavosi.
„Kviesdavom vaikus, žadėdavom parodyti aparatūrą. Manoji chemijos mokytoja Z.Žakevičienė mokinius iš Panevėžio rajono ten vežė ne kartą“, – sako ji.
Mokslininkė pasakoja, kad laboratorijoje buvo atliekami medžiagų terminių savybių tyrimai.
„Medžiaga kaitinama ir stebima, kas su ja vyksta. Tai svarbu tuomet, kai gaminys turės atlaikyti didelius temperatūrų skirtumus“, – kalba chemikė.
Kaip pavyzdį ji ima plytą, kuri bus naudojama aukštakrosnių statybai. Jei bus lydomas stiklas ar metalas, temperatūra turi sukilti iki 1500–1700 laipsnių. Vadinasi, reikia sukurti tokią plytą, kuri atlaikytų šitokį karštį.
„Tada ir žiūrime, kas plytai nutiks, kai ji bus kaitinama“, – iliustruoja paprasčiausiu pavyzdžiu.
Dar paaiškina, kad jos darbas buvo tik konstatuoti faktą, plytos atsparumu rūpinasi kitos grandys.
„Turim nuostabų įrenginį – dilatometrą, jis matuoja, kaip medžiaga plečiasi temperatūros kėlimo metu“, – pasakoja, kas moksleivius labiausiai domino.
Jos žiniomis, tokius prietaisus naudoja ir BMW gaminanti įmonė.
Mokslininkų paslaugų su dilatometrais nuolat reikia geležinkelių bendrovėms.
„Geležinkelių bėgių metalą žiemą stingdo šaltis, o vasarą kepina karštis. Tokio bėgio gabalą dedame į dilatometrą ir stebime vyksmą. Testavimas turi būti atliekamas bent kas dveji metai, kad metalas dėl temperatūros pokyčių neiškryptų“, – pasakoja apie glaudų chemikų ir transporto bendrovių ryšį.
Gausybės mokslinių straipsnių autorė
Dar studijuodama A.Grinevičienė buvo tarp šimtuko geriausių KTU studentų.
Chemikei už akademinius pasiekimus buvo paskirta Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo stipendija bei skirta kasmetinė Lietuvos mokslo tarybos stipendija.
2016 metais ji labai daug prisidėjo prie tarptautinės konferencijos „Baltsilica 2016“ organizavimo – nuo puslapio kūrimo iki visų kitų administracinių reikalų organizavimo. Renginys sulaukė didelio įvairių šalių chemikų susidomėjimo.
Neseniai A.Grinevičienė su kolegomis išleido mokomąją knygą „Medžiagų struktūros ir technologinių savybių tyrimų laboratoriniai darbai“.
Ji dar yra ir 29 mokslinių straipsnių autorė, iš jų 18 išspausdinti leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį Clarivate Analytics WoS duomenų bazėje.
Svarbiausi malonumai: mokslas ir kelionės
Šiuo metu mokslininkė yra padariusi nedidelę darbinės veiklos pertrauką, augina 2,5 metų dukrelę ir pusės metų sūnų.
„Vyras – ne chemikas“, – patikina ji. Ir priduria, jog iki mokslų universitete su chemikais nesusidūrė. Nebent su netikrais chemikais – dviem broliais, mat vyresnėlis namie bandė „bambioškes“ gaminti.
„Man buvo labai įdomu lipnios plastmasės, kėlė susidomėjimą muilo gamyba, bet supratau, jog bandymams neturiu reikalingų medžiagų, buvau santūresnė ir atsargesnė už brolį, tad nieko nekaitinau ir nebandžiau, kaip kas ir su kuo reaguoja“, – juokiasi pašnekovė.
Imlumą mokslui jauna moteris spėja paveldėjusi iš mamos, ji yra baigusi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją ir turi statybų inžinierės diplomą.
„Tikslieji mokslai nebuvo mano arkliukas, bet mama labai skatino mokytis. Kad tapau mokslų daktare, yra ir jos didelis indėlis“, – sako ji.
Mokslinė veikla dabar jai yra pirmas malonumas, o antras – kelionės.
A.Grinevičienė jau yra išmaišiusi visą Europą, apkeliavusi Izraelį, Palestiną.
Jos aistra – ne su gidu ar turizmo agentūra suplanuotos kelionės, o savarankiškos, kai susikrauna kuprinę ir pati renkasi maršrutą.
„Kelios šeimos kartu esame keliavę po Sardiniją išsinuomotu autobusiuku“, – sako nesanti vienišė.
Keliai į užsienį nusitiesia ir su mokslinėmis konferencijomis, jose A.Grinevičienė nuolat dalyvauja.
„Dar labai mėgstu skaityti ir žiūrėti gerus naujus serialus“, – atskleidžia chemikė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Grinevičienę chemija patraukė dėl to, jog tai labiausiai pritaikomas mokslas, susijęs su mūsų kasdiena.
2. Apsigynusi mokslų daktaro disertaciją A.Grinevičienė ir toliau plėtoja pasirinktą temą, stengiasi sukurti medžiagas, padėsiančias mažinti šiltnamio efektą.
3. Taip atrodo chemikės mokslininkės darbastalis.
4. Laboratorijoje, kur dirba A.Grinevičienė, įprastų mėgintuvėlių nematyti, čia karaliauja įvairi aparatūra.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
