Sutiko kiekvieną įeinantį
Praėjusį penktadienį Panevėžyje lankytojams duris atvėrė modernus meno centras „Stasys Museum“. Tai iš mūsų krašto kilusio Stasio Eidrigevičiaus kūrybos namai, turintys ambicijų Aukštaitijos sostinėje tapti tarptautine menų Meka.
Pirmai pažinčiai su žiūrovais surengta kūrėjo retrospektyvinė paroda „Icon O Stasys“.
Atidarymo dieną meno mėgėjams buvo nutiestas raudonas kilimas. S.Eidrigevičius pats asmeniškai sutiko kiekvieną įeinantįjį, spaudė rankas bei kalbino.
Visus panevėžiečius „Stasys Museum“ iki rugpjūčio galo žada priimti nemokamai, tik teks iš anksto registruotis ir pateikti gyvenamąją vietą įrodantį dokumentą.
Knygos ir gyvenimo kelias
Diena anksčiau, nei pro duris įžengė pirmieji meno mėgėjai, „Stasys Museum“ aplankė kultūros ministras Simonas Kairys. Renginį vedė žinomas kultūrinių televizijos laidų vedėjas Rytis Zemkauskas.
Linksmai nusiteikęs menininkas žaismingai pristatė ir naujausią savo kūrinį – į žmogaus galvą, gyvūną ir tuo pačiu šuns būdą panašią medinę tribūną ant ratukų, padirbintą iš XIX amžiaus lentų.
Jo dirbtuvėse Varšuvoje to kūrinio modelis stovėjo visus metus.
Svajojo jį padaryti muziejaus atidarymui, tada paprašė architekto padaryti tikslų brėžinį, kad tilptų į liftą.
Kai paskambino „Stasys Museum“ vadovei Vaidai Andrijauskaitei ir džiugiai pranešė apie rengiamą atrakciją, toji menininką atšaldė – esą jau per vėlu, niekas taip greitai tos tribūnos nepadarys.
„Paskambinau panevėžiečiui Tomui Grėbliūnui, tas suorganizavo tris gerus stalius, per 10 minučių vyrai priėmė užsakymą ir per savaitę padarė“, – džiaugėsi S.Eidrigevičius.
Anot jo, atsistojęs tokioje tribūnoje gali nežinoti, ką pasakyti, bet visi vis tiek klausys ausis ištempę, mat žodžio jėgai galios suteiks stulbinanti tribūnos forma.
Paklaustas, ar tribūną nusistums į spaudos konferenciją, menininkas juokėsi:
„Nevešiu ten, jie visi nugrius iš įspūdžio.“
Didžioji dalis guli saugykloje
Naujojo muziejaus kolekcijoje – S.Eidrigevičiaus fotografijos, plakatai, kaukės, pastelės, miniatiūros, ekslibrisai, tapyba. Kūrinių vertė, kaip teigiama, daugiau nei 3 milijonai eurų.
Vyriausiuoju meno rinkinių kuratoriumi čia įdarbintas Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas sakė, kad S.Eidrigevičius yra dovanojęs per 800 kūrinių, dar apie 450 paskolinęs. Dabar salėse kabo tik maža dalis, kiti guli saugykloje.
Planuojama, kad trečiame pastato aukšte kartkartėm keičiant ekspozicijas visada bus rodomi S.Eidrigevičiaus kūriniai, kituose aukštuose jo menai kabės tik iki lapkričio. Vėliau į tas erdves atkeliaus kitų autorių kūryba.
Atrenkant kūrinius pirmajai parodai ranką pridėjo ir menininko sūnus Ignacas Eidrigevičius, jis dalyvavo ir renginyje, tačiau kalbėjo tik angliškai.
„Lietuviškai jis moka, bet nedrįsta kalbėti, yra kuklus“, – patikino tėvas.
Vertingas ir laiškas sienai
Paprašytas įvardyti vertingiausius dovanotus darbus, S.Eidrigevičius nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Visi panašaus svarbumo ir vertingumo, nes visi sukurti iš širdies, pergyvenant, besidžiaugiant, įnešant metaforą. Kai kurie be galo unikalūs, nes rodomi pirmą kartą gyvenime, pavyzdžiui, plakatai. Štai čia nuotraukos iš Lepšių kaimo, jos absoliučiai unikalios, fotografavau tėvus ir savo seseris, visą giminę, šitos situacijos nepakartosi. Žiūriu į nuotraukas, tėvai atrodo lyg būtų, lyg nemirę ir kada nors juos sutiksiu“, – kalbėjo menininkas.
Jis patarė atkreipti dėmesį į tekstą ant sienos per du aukštus. Ten laiškas sienai, išrašas iš poezijos knygos, absurdo situacija, nes absurdą jis mėgsta. Toji dekoracija-instaliacija esą taip pat ne ką mažiau vertinga.
Nebežino, sutiko ar ne
„Gera čia būti be statybinio šalmo“, – šmaikštavo kultūros ministras.
Jis pripažino, kad ne viskas pastate yra taip, kaip svajojo S.Eidrigevičius. Mat menininkas pageidavo, kad trečiame aukšte sėdinčio bronzinio Pinokio nosis išlįstų kiaurai pro stogą ir būtų aukščiausias Panevėžio taškas.
Kiti menininko pageidavimai išpildyti: paprastumas, logika, fantazija.
R.Zemkauskas renginį pradėjo nuo klausimo ministrui: kaip ten buvę su keistu telefono skambučiu S.Eidrigevičiui?
S.Kairys priminė situaciją, kai „Stasys Museum“ statyba buvo pakibusi ant plauko ir projektas gulėjo valdininkų stalčiuose.
Pagal pirminį sumanymą ES lėšos galėjo būti skirtos tik S.Eidrigevičiaus vardo menų centrui, bet, kaip jau ne kartą rašė ir mūsų laikraštis, kilus skandalui, kad dėl šio naujo pastato bus griaunamas senasis „Garso“ kino teatras, menininkas nebegalėjo susikalbėti su miesto valdžia ir parašė pareiškimą, jog nebenori turėti nieko bendro su statybomis.
Nesant jo sutikimo būtų tekę grąžinti ES lėšas.
„Kalbėjom 40 minučių. Kai sūnus manęs paklausė, daviau ministrui sutikimą ar ne, atsakiau, kad nė nebežinau. Tuoj ministras paleido kalbas, kad aš sutikau, tai nebebuvo ką daryti, teko sutikti“, – juokėsi ir pats S.Eidrigevičius.
Ir dialogas su Čiurlioniu
Centro direktorė V.Andrijauskaitė žadėjo daug ko. Startuojant atveriama ir urbanistinė instaliacija lauke stovinčiame kube. Užlipus jo šone esančiais laiptais, iš viršaus visi gali matyti vandens sklidiną S.Eidrigevičiaus veidą.
Numatyta muziejų pristatyti ir užsienyje.
Lapkritį prasidės festivalis „Lietuvos sezonas Prancūzijoje“, ten keliaus S.Eidrigevičiaus didelio formato tapybos darbai bei piešiniai. Paroda bus įtraukta į Liono šiuolaikinio meno bienalės 2024 metų programą.
Rudenį į Panevėžį atkeliaus žymaus austrų avangardisto Hermano Nitscho paroda, sudaryta bendradarbiaujant su Vienos ir Graco kolekcininkais.
Kitąmet jau numatytas S.Eidrigevičiaus ir K.M.Čiurlionio dialogo projektas.
Patvirtino, kad pačiam baisu
Kalbėdama V.Andrijauskaitė šiek tiek S.Eidrigevičių suerzino.
„Man patinka, kad šviesu ir balta kaip ligoninėj, bet noriu pataisyti direktorę, kad čia ne modernaus meno centras, o meno centras, galime atvežę rodyti ir Leonardą da Vinčį“, – išsakė savo nuomonę.
S.Eidrigevičius žadėjo į Panevėžį kviesti geriausius pasaulio kūrėjus.
Išsakė dar ir kitą savo norą – kad muziejus pirmenybę teiktų knygos menui ir plakatams, žadėjo surengti išskirtinę jų parodą.
Atskriejęs klausimas, ar nebaisu, kad gyvam esant jau įsteigtas jo vardo muziejus, kai kiti tokios garbės sulaukia po mirties arba išvis nesulaukia, menininkas atsakė lakoniškai: „Baisu.“
Kitos dalies net projekto nėra
Paklaustas, ar pastate, kaip anksčiau buvo žadėta, bus rodomas nekomercinis kinas, miesto meras Rytis Račkauskas atsakė, kad taip.
A.Astramskas teigė, jog kubas statytas kinui rodyti, tačiau vidus dar neįrengtas, tad kada rodys filmus neaišku.
Diskusija, ar pats pastatas yra kūrinys, ar tik indas kitiems kūriniams, neįsisiūbavo, nors anksčiau šis architektūrinis statinys miestiečių buvo smarkiai kritikuojamas – esą jis miesto centre per daug gremėzdiškas, užgožiantis saulę gyvenamiesiems namams.
Nors projekte pastatas neturėjo būti nudažytas baltai, bet galop jį taip nudažė – greičiausiai tam, kad neatrodytų kaip niūri stačiakampė dėžė.
Muziejų projektavusios jaunų architektų grupės atstovas Aurimas Syrusas trumpai paaiškino, kodėl statinys beveik neturi langų: meno erdvėse natūrali šviesa turi būti labai saikinga, jos negali būti per daug.
Žiūrovus jau įsileidęs muziejus yra tik 60 procentų viso projekto. Numatyta, kad jis tokiu pat tūriu turėtų išsitęsti iki pat Respublikos gatvės. Ten turėtų būti įrengta speciali konferencijų salė, erdvės parodoms bei menininkų rezidencijos.
Ar planams lemta išsipildyti, dar neaišku, nes kol kas nėra nei projekto, nei finansavimo.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Miesto valdžia svajoja šį stačiakampį pastatą „ištempti“ iki pat Respublikos gatvės.
2. S.Eidrigevičius tikino, kad iš tokios tribūnos galima taukšti bet ką.
3. Ekspozicijoje yra ir žinomiausių menininko S.Eidrigevičiaus kūrinių.
4. Pirmąją naujojo „Stasys Museum“ darbo dieną prie bilietų nutįso ilga norinčiųjų pamatyti pastatą ir parodas eilė.
5. Menininko sūnus I.Eidrigevičius į muziejaus atidarymą atvyko su šeima.
6. Trečiame aukšte įkurdinto Pinokio nosis tesiekia viršutinio aukšto lubas.
7. Šiose erdvėse planuojama rengti parodas, nuolat keičiant fonde saugomais vis kitais S.Eidrigevičiaus kūriniais.
8–11. Startuojančioje parodoje muziejuje pristatomi įvairiomis technikomis sukurti S.Eidrigevičiaus darbai.
A.Švelnos nuotraukos
