Tris savaites niekas nežuvo
„Ar tikit greita karo Ukrainoje pabaiga?“ – paklausiau dviejų JAV piliečių.
Vienas iš jų, lietuvių kilmės Andrius Miliūnas, mano akivaizdoje Charkive perdavė dovanų atvežtą automobilį tautiečiui kariui iš Užsieniečių legiono.
Tokį klausimą uždaviau, nes Charkive, nors ir keista, pastarąsias tris savaites neatskrenda raketos ir nežūva žmonės. Gal todėl, kad JAV prezidentas pagrasė Rusijos lyderiui Putinui vykstant diskusijoms dėl taikos derybų nebombarduoti civilinių objektų.
Civiliai vis dėlto kasdien žūva, tik arčiau fronto esančiose vietovėse – po kelis, o ne po keliolika, kaip nutinka raketai atlėkus į did-miestį. Charkive pakalbinti abu amerikiečiai prognozavo taip, kaip ir dauguma vietinių: karas tęsis dar bent kelerius metus.
39 metų A.Miliūną pirmą kartą prieš pusmetį sutikau Kyjive per Vilniaus inicijuotos tarptautinės Išminavimo koalicijos pristatymą.
Prie paminklo Motinai Tėvynei tada buvo išrikiuota šimtas Lietuvos vyriausybės padovanotų specialių išminavimui skirtų automobilių, o gynybos ministras Rustemas Umerovas dėkojo tuomečiam mūsų gynybos ministrui Laurynui Kasčiūnui.
Andrius tada su grupe savanorių gabeno į pafrontę kariams skirtas kitas mašinas, tad pabendravome trumpai. Šį sykį jis kartu su kėdainiečiu savanoriu Dariumi Plėščiu apsistojo nakčiai bute pas mane.
Prisiekė, kad į Ukrainą važiuos nuolatos
Pakeliui į Charkivą vaikinai perdavė kaišiadoriečių padovanotą gaisrinę mašiną Sumų gelbėtojams.
Darius prisipažino, kad nuo karo pradžios aukodavo Ukrainai, tačiau atvykti ryžosi tik praėjusį rudenį, o pamatęs rusų susprogdintas mokyklas ir ligonines prisiekė, jog važiuos nuolatos.
Tai, kad paramą čia atvežę ir pamatę okupantų pridarytas baisybes lietuviai nusprendžia Ukrainoje lankytis dažnai, įsitikinau ne pirmą kartą. Griuvėsiai Charkive padaro slegiantį įspūdį – jų daugybė ir arčiau pasienio esančiame Saltovkos mikrorajone, ir pačiame miesto centre.
„Į Charkivą atvykau pirmą karo mėnesį, kovo viduryje, miestas iš kelių pusių buvo apsuptas, gyventojų beveik nesimatė, o rusai jį bombardavo kas keletą minučių. Iškart tapo aišku, kad čia bus labai rimta. Taip ir buvo, bet po kelių mėnesių pavyko juos nuvyti. Vėliau teko kovoti įvairiose vietose keliuose regionuose.
Kodėl atvykau? Gimiau JAV, tačiau mano šaknys – vienoje Azijos valstybėje, kuri privalėjo daug kovoti dėl savo laisvės. Kovojo senelis ir prosenelis, tad išgirdęs apie užpultą Ukrainą nusprendžiau padėti. Prieš tai buvau ketverius metus tarnavęs JAV laivyne. Atvežta mašina man labai pravers, nebereikės derintis prie kolegų, o einu svarbias pareigas“, – kalbėjo amerikietis.
Maldavo Dievo palaimos
Kartu su kariu visi kavinėje pavakarieniavome, tada perdėjome Andriaus ir Dariaus daiktus iš padovanotos mašinos į mano automobilį.
Atsisveikinant karys pasakė, kad užaugo labai religingoje katalikų šeimoje, ir paprašė ant jo delnų uždėti savus.
Po to sukalbėjo improvizuotą maldą – prašė Dievo palaimos ir padėkojo lietuviams bei amerikiečiams už aukotas lėšas ir nupirktą automobilį.
Po maldos nusifotografavome su trijų šalių vėliavomis, pagal karių paprotį susiglaudėme dešiniais pečiais ir atsisveikinome.
Vos užvedus variklį Andrius sušuko: palauk! Išlipęs įteikė kariui atsivežtą trijų litrų stiklainį beržų sulos, apie kurią šis sakė nei girdėjęs, nei ragavęs.
„Lietuvoje pavasarį sula geriama nuo neatmenamų laikų, manoma, kad ji ne tik atgaivina, bet ir suteikia jėgų, pavaišink ir kitus amerikiečius“, – pasakė įteikdamas Andrius.
Pirmoji siunta – pilnas jūrinis konteineris
Sulą gerti Andrių su broliu pripratino Nidoje gyvenusi senelė. Pas ją abu berniukus iš Detroito tėvai visai vasarai atveždavo kas antrus metus. Kitomis vasaromis jiedu likdavo lietuviškose skautų ir ateitininkų stovyklose JAV.
Vėliau Andrius studijavo universitete, dirbo įvairiose srityse, o susidomėjęs budizmu septynerius metus praleido viename budizmo centre.
Pirmą paramos Kyjivui siuntą – visą jūrinį konteinerį suorganizavo drauge su Detroito budistais. Prieš pusmetį nusprendė su visam persikelti į Lietuvą, čia kurti savo verslą, o kartą nuvežęs paramą į Ukrainą rimtai įsitraukė į tokią veiklą. Ši kelionė vaikinui per pusmetį jau buvo keturiolikta.
Amerikietį žavi lietuvių užsispyrimas
Lėšų kariui skirtam automobiliui pervedė viena JAV paramos organizacija, o trūkstamus eurus suaukojo lietuviai.
„Iš pradžių į Ukrainą vykau kartu su didelėmis organizacijomis, o dabar labiau noriu su mažomis, su bičiuliais. Gaisrinę mašiną iš Kuršėnų gelbėtojų suveikė ten gyvenantis fotografas Ričardas Grigas, kuriam per sprogimą Pokrovske buvo sužeistas delnas. Vežiau į Dnipro ligoninę ir už vilniečio Pavelo Kovtuneco surinktas lėšas nupirktą brangią aparatūrą.
Mane žavi dalies lietuvių užsispyrimas padėti Ukrainai, todėl su tais asmenimis noriu ir veikti. Daugiau kaip pusmetį gyvenu iš santaupų, jos senka, todėl planuoju trumpam skristi į JAV pratęsti verslą, o po to grįšiu Lietuvon ir vėl riedėsiu į Ukrainą. Keturios mano protėvių kartos bėgo nuo rusų iš Lietuvos, o aš grįžau su visam ir esu pasiryžęs ją ginti priešui užpuolus“, – kalbėjo Andrius.
Pragariškos dienos
Kitą dieną savanorius nuvežiau aprodyti Šiaurinės Saltovkos mikrorajono – jame kai kuriose gatvėse visi daugiaaukščiai namai ir dabar stovi apgriuvę.
Okupantai į Charkivą siekė pro čia įsiveržti, bet buvo gynėjų sustabdyti. Tada rusai už penkių kilometrų esančioje Cirkūnų gyvenvietėje sustatė tankus bei artileriją ir be paliovos bombardavo miestą, tikėdamiesi priversti pasiduoti.
Tomis pragariškomis dienomis JAV karys, kuriam Andrius su Dariumi atvežė mašiną, gynė Charkivą, o aš pusę laiko tūnodavau viešbučio rūsyje vienui vienas, nes kiti svečiai iš viešbučio išsilakstė.
Tas pragariškas dienas puikiai prisimena ir Cirkūnų karo komendanto pavaduotojas Igoris Kuzminas, aprodęs sugriautą gyvenvietę mano svečiams. Nuo Cirkūnų iki Lipcių fronto likę vos dešimt kilometrų, todėl kas kiek laiko girdėjosi sprogimų aidai. Svečiai neslėpė pasipiktinimo išgirdę, kad bėgdami nuo ukrainiečių kontrpuolimo rusai susprogdino mokyklą, ligoninę, vaikų darželį, paštą, administracijos pastatą.
Prieš tris savaites kaimą priešai vėl apšaudė raketomis, keliolika namų buvo sugriauti visiškai, o daugiau kaip šimtas nukentėjo nuo skeveldrų.
Ruošia valgį jau trejus metus
„Mano namas kitame kaimo gale, tačiau virtuvės padėjėjos namui smūgio banga nuplėšė stogą. Ją užvirto griuvėsiai, bet buvo išgelbėta, nepatyrė sulaužymų. Tik per stebuklą niekas nežuvo,“ – į pokalbį įsitraukė kultūros namuose įrengto humanitarinio štabo virėja Valia.
Ši moteris ne tik tą dieną, bet visada sočiai pamaitina lietuvių savanorius, kuriuos atvežu aprodyti Cirkūnų.
Du Valios sūnūs kovoja fronte, o ji pati trejus metus be poilsio ruošia valgį civiliams, ir ne tik. Iki karo dirbo cheminės laboratorijos vedėja, o priešą išginus iš gimtojo kaimo atskubėjo į humanitarinį štabą ir pasakė: noriu būti kuo nors naudinga.
„Ši veikla mane gelbsti nuo išprotėjimo, nes namuose esant mintys ima suktis apie sūnums fronte gresiančius pavojus, o čia nėra laiko apie tai galvoti. Nebetikiu, kaip kad ir dauguma čia, kad Trampui pavyks prikalbinti Putiną nutraukti karą, tad spėju, kad viskas tęsis dar bent kelerius metus.
Atsipalaiduoti negali nei kariai, nei mes. Ačiū Lietuvai ir visoms Ukrainai padedančioms šalims. Gaisrines mašinas padovanojo suomiai ir vokiečiai, o greitosios pagalbos automobilį atvežė lietuviai iš „Rotary“ organizacijos. Padėkok tautiečiams“, – pasakė Valia.
Prašė lietuvių nenustoti remti
Kai paminėjau, kad šiedu savanoriai atvežė Sumų gelbėtojams gaisrinę mašiną ir Charkivo regione kovojančiam JAV piliečiui automobilį, į pokalbį įsiterpė I.Kuzminas.
Komendanto pavaduotojas sakė nesistebintis, kad savanoriai lietuviai, latviai ir estai yra vieni aktyviausių paramos vežėjų, nes patyrėme Rusijos okupaciją ir todėl pirmi ėmėme solidarizuotis su Ukraina.
I.Kuzminas priminė, kad į Cirkūnus kelis kartus buvo atvykę padirbėti lietuviai medikai iš organizacijos „Blue//Yelow“, nemokamai gydę ir daliję vaistus.
„Perduokit tautiečiams, kad Charkivo priešai nepaims, esam gerai įsitvirtinę, tačiau bendrai fronte nėra lengva. Todėl nenustokit remti, vyriausybinė bei savanorių teikiama pagalba yra labai svarbi“, – kalbėjo komendanto pavaduotojas.
Iš Cirkūnų išvykdami Andrius ir Darius nebesižvalgė į sugriautus namus, o kalbėjo apie būsimas keliones į Ukrainą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Miliūnas kariui įteikė ir stiklainį lietuviškos sulos, kurios šis gyvenime nebuvo ragavęs.
2. Du amerikiečiai nusifotografavę labai pagarbiai vyniojo tautinę vėliavą.
3. Cirkūnų karo komendanto pavaduotojas I.Kuzminas demonstravo okupantų raketos liekaną.
4. Cirkūnuose buvo sugriauta ar apgriauta devyniasdešimt procentų pastatų.
5. Charkivo mikrorajonas Saltovka ir dabar liudija baisias atakas.
E.Butrimo nuotraukos
_sk0.jpg)
