Žinojo, kas laukia, ruošėsi
Tiltagaliečiai dar tebegyvena neseniai praūžusios kraštiečių šventės ir 465-ojo kaimo gimtadienio nuotaikomis, juolab kad tuo metu gavo progos ir garsiai sušukti visiems, kad šiemet yra mažoji šalies kultūros sostinė.
Tapti kultūros vėliavnešiu, kai renginius riboja pandeminiai karantinai, oi kaip nepaprasta.
Tiltagaliai tą sudėtingą situaciją įveikė.
„Žinojom, kokie metai laukia, tam ruošėmės, turėjom planą A ir planą B – karantino ir nekarantino atvejais“, – sako kultūros centro vadovė Renata Kopūstienė.
Priešais kultūros centrą esančiame didžiuliame stadione su ja susitinkame ne šiaip sau. Visas tas žalias laukas svaigiai kvepia čiobreliais. Žiedelių nematyti, žolė nupjauta, bet vaistažolių kvapas – ryškus. Čiobreliai šiame plote veša nuo seno, nušienauti greit vėl atželia.
Drabužius taikys prie kvepiančios pievos
Tiltagaliečiai tą unikalią pievą „įkinkė“ į kultūros sostinės renginius, netrukus čia vyks dainuojamosios poezijos festivalis „Čiobrelių pieva“.
Tokio Tiltagaliuose dar nėra buvę. Vyks pirmą kartą, tikintis, kad taps tradiciniu.
Pasak R.Kopūstienės, bardų festivalis turėtų būti pagrindiniu kultūros sostinės vasaros renginių akcentu.
„Savų bardų neturime, bet prisikvietėme svečių“, – sako pašnekovė.
Iš Rokiškio atvyks Vilija Radvilė, iš Kupiškio – Valda Ridikaitė, dalyvaus Pasvalio bardas Faustas Petriškis, dar poeziją dainuos vilnietė Rugilė Taujinskaitė bei ukmergiškė Rima Žudienė.
Besirinksiantys klausytis atlikėjų bus prašomi ir apsirėdyti prideramai – čiobrelių spalvos drabužiais.
Gitaros garsus ir dainavimą po liepomis dar labiau paryškins čia pat verdama čiobrelių arbata, vietinės žoliautojos gaminami hidrolakai – vandeninės ištraukos iš vaistingųjų augalų.
Snausti nebuvo kada
Metai, kai Tiltagaliai yra mažoji kultūros sostinė, jau ritasi į antrąją pusę, o didieji renginiai dar tik prasidėjo.
„Karantino metu visi mūsų prisistatymai ir savęs parodymai kėlėsi į virtualią erdvę“, – R.Kopūstienė paaiškina, kad nesant gyvų kontaktų kultūros sostinė nesnaudė.
Namų darbai buvo atlikti iš anksto, dar pernai imtas kurti dokumentinis filmas apie Tiltagalius, jame gausu epizodų iš vietovės istorijos, pasakojimų apie garsius šio krašto žmones.
Nuo momento, kai Tiltagaliai iš Juodupės perėmė mažosios kultūros sostinės regalijas, kaimo prisistatymai prasidėjo internetu. Į Tiltagalių feisbuko paskyrą imta kelti atkarpas iš filmo.
Tokiu būdu virtualiai priminta kaimo, anksčiau vadinto Pamarnakiais, atsiradimo istorija, vienintelio čia esančio architektūros paminklo – Šv. arkangelo Mykolo koplyčios – statybos, pristatyta prieš dešimtmetį mirusios vietinės poetės Liudos Karpuškienės lyrika.
Žiūrovus pasiekė ir internetinis pasakojimas apie tarpukariu kaime veikusią stambią pieninę, dabar ją baigiama atnaujinti.
Įžygiavo su žolynų saulėmis
R.Kopūstienė sako, kad dabar, kai renginiai jau leidžiami, gyvenimas Tiltagaliuose verda lyg gerai kurstomas katilas, skubama save parodyti ir į kitus pažiūrėti. Kūrybinės vaikų stovyklos, dailininkų plenerai, gitaros vakarai, poezijos skaitymai – tai vis maži intarpai tarp didesnių renginių.
Pasakotoja grįžta prie gyvo kultūros sostinės atidarymo, sutapusio su Šv. Antano atlaidais.
Šventė buvo dukart labiau laukta, nes po ilgo uždaro gyvenimo pirmą kartą buvo galima būryje pasižmonėti. Šiaip jau per atlaidus į Tiltagalius kasmet sulekia po šalį pabirę kraštiečiai, o pernai dėl karantino susitikimo nebuvo.
Užtat šiemet pasiilgusiųjų gimtinės prisirinko gausiai. Net ir per lietų. Kas po skėčiais stovėjo, kas apsiaustais gaubėsi, bet niekas dėl prasto oro neburbėjo, sakė, taip net dar geriau, bent uodai nepuola.
Pašnekovė mosteli į ant akmenų tupinčius du medinius paukščius. Kultūros sostinės atidarymo proga juos sukūrė miežiškietis tautodailininkas Eduardas Titas.
Karantimo metu kaimo auksarankės kūrė šventei dekoracijas, iš žolynų pynė įspūdingas saulutes ir visokius baltiškus ženklus.
Žiūrovams užėmė žadą, kai mėlynais lino drabužiais vilkinti ir žolynų saules iškėlusi eisena įlingavo į aikštę prie estrados.
Po šventinio koncerto, kuriame pasirodė vietinė vaikų ir jaunimo šokių grupė „Lyra“, liaudies muzikos kapela „Levena“, linijinių šokių šokėjos „Širšės“, kai visi pažiūrėjo Panevėžio teatro „Menas“ spektaklį, galėjo pasižvalgyti amatininkų palapinėse ir fotografijų kiemeliuose.
Visko buvo, tik dainų – ne
Fotokiemeliai – tai dvi erdvės su dekoracijomis, kuriose visi norintys galėjo fotografuotis, darytis selfius. Vietinis talentas Audronė Jatužienė buvo pripynusi sapnų gaudyklių, fotografuotis šalia jų net eilė rikiavosi.
Daug kas žvalgėsi po Reginos Šaparnienės mezginių palapinę, grožėjosi pirštinių, kojinių ir kepuraičių raštais. Tautodailininkų šeima iš Piniavos viliojo drožiniais ir bičių produktais.
Dėmesio netrūko ir žolininkėms. Tiltagalietė Daiva Bagdonienė vaistažoles augina savame ūkyje, ten pat ir medaus prikopinėja. Ji rodė, kaip patiems pasigaminti vandenines augalų ištraukas. Žolininkės iš Trakiškio dalijosi žiniomis apie laukuose ir miškuose augančius natūralius gyduolius ir dar demonstravo, kaip kvapniais dūmais nelabuosius išvaryti.
Žoliautojų pareiga buvo ir vainikus pinti bei visus apylinkių Antanus ir Antaninas vainikuoti.
Pasak R.Kopūstienės, kultūros sostinės atidarymo šventė buvo ne tik suaugusiesiems, buvo palapinės, kur mažuosius mokė kūrybos pradmenų, lipdyti iš molio.
Šventinis vakaras kartu su diena neužgeso, jį pratęsė teatralizuotas laužo užkūrimas ir šokiai šalia ugnies.
„Nebuvo tik dainų, nes metus gyvenom be repeticijų“, – pašnekovė nurodė, ko šventėje pritrūko.
Laukia intelektualių mototuristų
Anot R.Kopūstienės, kaip vyks tolimesni kultūros sostinės renginiai, priklausys nuo pandeminės situacijos.
Dabar laukia kino po atviru dangumi vakaras. Panevėžio kino teatras „Garsas“ atveš komediją, ją demonstruos ant pripučiamo ekrano. Visos apylinkės vaikai laukia žadėto Panevėžio lėlių vežimo teatro pasirodymo.
Rugpjūčio pabaigoj per Tiltagalius turėtų pralėkti mototurizmo ralio dalyviai. Jie ne lenktynininkai, o istorijos ir kultūros ieškotojai. Jau sutarta, kad tiltagaliečiai juos supažindins su vietos įžymybe, 1858 metais pačių žmonių rankomis iš akmenų pastatyta Šv. arkangelo Mykolo koplyčia.
Rugsėjį arba spalį turėtų vykti ir tradicinis alternatyviosios mados festivalis, kuriame kūrėjai naudoja tik gamtos medžiagas. Jis bus gerokai platesnis, dalyvaus ir ankstesnių mažųjų kultūros sostinių atstovai.
Jei nebus karantino, lapkritį planuojama pristatyti naujai išleistą knygą apie Tiltagalius ir parodyti pilnametražį dokumentinį filmą.
Tada dar lauks žygis į sostinę, kur Stasio Vainiūno namuose tiltagaliečiai turės prisistatyti kaip šių metų mažosios kultūros sostinės vėliavnešiai.
Viso kultūrinio metų triūso uždarymas planuojamas per Kalėdas. Pasak R.Kopūstienės, jei situacija leis, kultūros centre vyks padėkos vakaras, jei kontaktai bus ribojami, teks imtis plano B – metus užbaigti gausiom instaliacijom padabintu Kalėdų miesteliu.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Žolininkės iš Trakiškio ir apie gyduoles pasakojo, ir Antanams ąžuolų vainikus pynė.
2. Kas po stogeliu slėpėsi, kas skėčiais dengėsi, bet šventės nepaliko, renginys ir tokiu oru masino.
3. Šventė prasidėjo Šv. Antano atlaidais, kraštiečiai melstis sugužėjo į senąją Tiltagalių koplyčią.
4. Po Mišių tiltagaliečiai ir svečiai skubėjo į kaimo centrą, prie estrados, kur laukė pasirodymai.
5. Įspūdinga eisena su žolynų saulėmis ir pintais baltiškais ženklais daugeliui užėmė žadą.
6. Ką tik atidengti mediniai paukštukai – kultūros sostinės simboliai – iškart sulaukė gerbėjų dėmesio.
7. „Meno“ teatro aktoriai spektaklį pradėjo ne scenoje, o čia pat pievoje, tarp žiūrovų.
8. Tiltagaliuose įkurdinti ant akmenų tupintys sparnuočiai primins, kad čia vyko gausybė kultūrinių renginių.
9. Žmonės džiaugėsi, kad po ilgo karantino vėl gali būti kartu, laisvai dalyvauti šventėje.
10. Gęstant dienai šalia kultūros centro buvo sukurtas laužas, linksmybės toliau vyko nušviestos ugnies.
11. Viena iš smagių akimirkų buvo vietinių Antanų vainikavimas: tokius vardus turinčių vyrų priskaičiuota net šeši.
12. R.Kopūstienė dabar vos spėja suktis, renginiai veja renginius, norisi daug ką suspėti, kol neužėjo dar vienas karantinas.
13. Mažiesiems kultūra prasidėjo nuo pažinties su kūryba, savo gebėjimų patikrinimu.
14. Kaipgi Tiltagaliai be nuotraukų su tilteliais? Visos eisenos nuo čia ir pajuda. A.Švelnos nuotr.
