Dirbo ekstremalių situacijų komisija, padėtį komentavo gelbėtojai, dar mero pavaduotojai pasikeisdami blaškėsi ir kažką darė. Tačiau vieno asmens, prisiimančio atsakomybę, nebuvo, nėra ir, greičiausiai, ateityje nebus.
Marių vandenį prieš pat Panevėžį sulaikanti užtvanka miesto nenušlavė, todėl atostogaujantis meras R.Račkauskas dabar gali kalbėti maždaug taip: grįšiu iš atostogų, nuvažiuosiu į Vyriausybę, pasisemsiu kokius 5 milijonus ir padarysiu dar geriau ir gražiau nei buvo.
Prieš trejus metus degančios padangos Alytaus irgi nesudegino, tačiau to miesto meras N.Cesiulis veikė taip, kaip meras turi veikti.
Prieš daugiau nei 40 metų Panevėžio užtvanka buvo statyta siekiant aprūpinti tuometę „Ekrano“ gamyklą vandeniu mechanizmams aušinti. Tuomet buvo galima teigti, kad tai – strateginis statinys. Dabar žmonių vadinamos „Ekrano“ marios ir joje esanti užtvanka atlieka tik rekreacinę funkciją ir yra išskirtinai savivaldybės objektas. Todėl ir rūpintis privalo patys miesto šeimininkai.
Pagal pirmąjį išsilavinimą esu technikas hidrotechnikas, tad išmanau, ką reiškia tokio kiekio vandens sukuriama jėga. Projektuojant užtvankas daug dėmesio skiriama metalo ir gelžbetonio konstrukcijoms, kurios ir toje Panevėžio užtvankoje šimtų tonų jėga keturiasdešimt metų nuolat veikė statinį.
Tik visiškas neišmanėlis galėjo prižiūrėti užtvankos konstrukcijas taip, kaip tai darė Panevėžio savivaldybė. Sudėtingą ir miestui pavojų keliantį įrenginį perdavė prižiūrėti savo įmonei „Panevėžio gatvės“. Lyg tai būtų vaikų žaidimo aikštelė ar gatvių apšvietimas.
Gal koks darbuotojas kelis kartus per metus ir buvo atėjęs prie tos užtvankos pasidairyti. Bet ką tai reiškia?
Metalo nuovargis skaičiuojamas ne žiūrint, o pagal formules. Įtariu, kad tos įmonės vadovai buvo pasikvietę ir hidrotechniką, o šis galbūt įspėjo dėl gresiančio pavojaus. Todėl prieš pusantrų metų buvo pasklidęs gandas, kad užtvanka bus remontuojama.
Tačiau savivaldybės administracijos direktorius T.Jukna viešai tokias kalbas paneigė ir pasakė, kad niekas nieko neremontuos. Ar dabar kas atsakys už tuos žodžius?
Ne tik pinigų nebuvo, trūko ir elementaraus išmanymo. Tarkime, ar toji priežiūros įmonė buvo parengusi veiksmų planą, algoritmą, jeigu mariose vanduo ima kilti į neregėtas aukštumas? Kuriems galams reikėjo užsispyrus bandyti sulaikyti tokią gigantišką gamtos jėgą, kai visos konstrukcijos jau gerokai pavargusios?
To neįvertinti buvo absoliutus apsileidimas.
Mano žiniomis, Panevėžio savivaldybės stalčiuose turi būti vienas užtvankos patikrinimo aktas, kuriame specialistai aiškiai leidžia suprasti, kad užtvankos konstrukcijos jau yra pavargusios ir būtinas kapitalinis remontas.
Tačiau savivaldybės vadovai nesuinteresuoti ieškoti to dokumento. Nes jis aiškiai parodytų, kas yra kaltas dėl įvykusios avarijos. Įdomi detalė: užtvankos priežiūra buvo patikėta įmonei, ji lyg turėjo bent jau kažkaip prižiūrėti, tačiau tos priežiūros įrodymo – specialistų surašyto akto – niekas rodyti nenori.
Marios yra rekreacinis objektas, o ar jis reikalingas, sprendžia savivaldybė, jeigu ji nieko nesprendžia, rekreacinė zona gali tiesiog sunykti.
Gamtosauga reikalaus tą užtvanką griauti arba bent jau įrengti joje žuvitakius, o panevėžiečiai gins poilsio zoną. Šią idėją ir aš ginčiau, nes šio vandens telkinio sunaikinimas ir upės vagos sutvarkymas kainuotų dar brangiau.
Bet reikia diskusijos. Joje galbūt gimtų geniali idėja, priimtina visoms pusėms.