Grįš į varpinę pas brolį
„Kaimo žmonės jau galės išgirsti senojo varpo garsą!“ – netvėrė džiaugsmu 32 metų Kupiškio rajono Antašavos miestelio ūkininkas Laurynas Družas.
Praėjusį trečiadienį jis su keliais pagalbininkais savo dirbamame lauke atkasė bažnyčios varpą, apie kurio likimą žmonės nežinojo net 82 metus.
Daugiau nei pusę tonos sveriantis varpas grįš į savo vietą varpinėje šalia kito tokio pat dydžio brolio.
Antrojo pasaulinio karo metais gyventojai paslėpė Antašavos bažnyčios varpą baimindamiesi, kad rusai jį išlydys ir panaudos gamindamiesi bombas ar ginklus.
Kaip tiksliai viskas vyko, niekas nebežino. Bet manoma, kad tuometis zakristijonas su keliais patikimais ir stipriais vyrais varpą paslapčia nukėlė, nugabeno į savo žemę ir užkasė.
„Bet įsivaizduokite, kiek reikėjo jėgos ir sumanumo varpą nukelti iš aukštos varpinės. Jie rizikavo savo gyvybėmis, nes krisdamas varpas būtų užmušęs“, – vyrų drąsa žavėjosi L.Družas.
O ir kad paslėptum tokį didžiulį daiktą žemėje – juk varpas ne degtukas – reikėjo iškasti didžiulę duobę, arklio traukiamu vežimu atsigabenti, žemes išlyginti, kad niekas neįtartų. Dabar ši žemė priklauso L.Družui.
Nurodytoje vietoje – tuščia
„Mano močiutei, kai šioji buvo dar visai vaikas, apie paslėptą bažnyčios varpą pasakojo jos dėdė. Rodė, kurioje maždaug vietoje jis užkastas“, – korespondentei pasakojo L.Družas.
Jam buvo labai smalsu, ar tai tiesa, ar tiktai graži legenda. Prieš dešimtmetį nusipirko metalo ieškiklį ir leidosi į paieškas.
Bet kraštovaizdis per šitiek metų visiškai pasikeitė, ir nurodytoje vietoje antašavietis nieko nesurado. Buvo ir daugiau ieškotojų, netgi atvykusių iš Kauno, bet viskas – veltui.
Jaunasis ūkininkas nenuleido rankų. Nusipirko brangią, bet gerą įrangą ir vėl išėjo į laukus.
Ar taip ir vaikščiojo 7 hektaruose su ieškikliu lyg rugius sėdamas? Juk keli metrai paklaidos – ir varpą praeisi?
To paklaustas, L.Družas juokėsi, kad ieškant radinio svarbūs yra ne metrai, o centimetrai. Praeisi vos vos tolėliau – ir signalo nebepagausi.
Kai galų gale metalo ieškiklis suveikė, nuojauta atkakliajam vyrui sakė, kad tai – būtent varpas.
Vyrai atkasinėjo kastuvais
Apie savo spėjimą, kad rado varpą, L.Družas pranešė Kultūros paveldo departamentui ir savivaldybės paveldosaugininkui Vyčiui Zavackui. Pastarasis dalyvavo varpą atkasant.
Varpą nuo žmonių akių slėpė nemažas žemių sluoksnis – jis gulėjo maždaug 2 metrų gylyje.
Iš pradžių kastuvais darbavosi keli vyrai. Darbas nebuvo labai sunkus, nes žemė lengva ir dirbama: nei šaknų, nei šakų.
O iškėlė varpą traktoriumi.
„Varpas buvo su pakabinimo mechanizmu ir svėrė daugiau nei pusę tonos. Išeitų, kad paties varpo svoris – apie 480 kilogramų“, – svarstė pašnekovas.
Varpas išliko labai geros būklės. Specialistas spėjo, kad jis pagamintas iš žalvario ir bronzos mišinio, bet tai dar bus tiksliau nustatyta.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Iš beveik 2 metrų gylio bažnyčios varpą iškėlė traktoriumi.
2. Iškeltą sunkų varpą pasvėrė specialiomis svarstyklėmis.
3. 4. 5. Antašavos bažnyčios varpą žmonės nuo rusų paslėpė per Antrąjį pasaulinį karą, ir iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kur jis.
„Kupiškio krašto paveldo“ svetainės nuotraukos
