Kodėl svarbi skirtinga vandens temperatūra?
Arbata ir kava – ganėtinai skirtingi gėrimai, todėl norint pajusti visas jų skonių natas reikalingas tinkamas jų ruošimo būdas. Tiesa, nors kavos skoniui įtakos turi ir kiti aspektai, tokie kaip pupelių skrudinimo ar malimo lygis, vandens temperatūra atlieka lemiamą vaidmenį.
Įtaka skoniui
Kartais net ir pačios mažiausios detalės gali būti labai svarbios ir visiškai pakeisti gėrimo skonį. Vienas iš tokių elementų yra vandens temperatūra. Per karštas vanduo nudegina kavos pupeles, todėl kavos skonis tampa kartesnis, neleidžiama pilnai atsiskleisti subtiliems kavos poskoniams. Arbatos skonis taip pat tampa ne toks ryškus, jaučiamas išryškėjąs kartumas. Tad pasirūpinkite, kad jūsų mėgstamas gėrimas būtų ruošiamas tinkamos temperatūros vandeniu.
Tinkamiausia temperatūra kavai
Greičiausiai ne kartą teko gerti kavą ir jausti per stiprų jos kartumą. Jis įprastai gali atsirasti dėl dviejų priežasčių – naudojama prasta, nekokybiška, per tamsiai skrudinta kava, arba ji buvo sudeginta plikymo metu.
Kavos kartumas plikymo metu atsiranda todėl, nes karštis degina kavos pupeles, o kuo kavos pupelės labiau skrudinamos (arba deginamos per karšto vandens), tuo didesnis kartumas jaučiamas ją geriant. Tinkamiausia kavos temperatūra kavai ruošti yra 91-96 °C (paprastuose virduliuose vanduo užverda 100 °C temperatūroje).
Tiesa, žiūrint dar detaliau, vandens temperatūrą vertėtų derinti ir prie pupelių arba kavos rūšies. Ruošiant kavą iš šviežiai maltų kavos pupelių, tinkamiausia vandens temperatūra yra 90-96 °C. Tirpiai kavai reikėtų parinkti šiek tiek vėsesnį, 80-85 °C temperatūros vandenį, o filtruotai kavai tinkamiausia vandens temperatūra yra 49-60 °C.
Beje, ruošiant kavą naudinga, jeigu virdulys turi ne tik temperatūros reguliavimo funkciją, bet ir lenktą piltuvėlį – taip patogu išgauti tobulą temperatūrą ir valdyti vandens srovę. Šis aspektas itin svarbus ruošiant kavą su Chemex arba Hario „V60“ kavavirėmis.
Skirtingoms arbatoms – skirtingos temperatūros
Panašiai kaip ir kavą, arbatos lapelius taip pat galima nudeginti, jeigu jai ruošti naudojamas per karštas vanduo. Per aukštos temperatūros vanduo, patekęs ant netinkamos rūšies arbatos lapelių, sukelia karstelėjusį aitrų poskonį. Tiesa, egzistuoja daugybė arbatos rūšių – tai reiškia, kad skiriasi jų lapeliai, skonių savybės bei ruošimo būdai. Pavyzdžiui, juodąsias arbatas galima ruošti beveik verdančiu vandeniu ir tai neturės jokios įtakos skoniui, tačiau švelnesnėms, žaliosioms arbatoms reikia vėsesnio vandens.
Nors gali atrodyti, kad pasigaminti geros arbatos puodelį yra labai sunku, temperatūros nustatymo funkciją turintis virdulys šį procesą gerokai palengvins. Tad belieka žinoti, kokią arbatą kokios temperatūros vandeniu užpilti.
● Baltoji arbata. Baltąją arbatą visada reikia virti gerokai žemiau virimo temperatūros, nes aukštesnėje temperatūroje šie subtilūs lapeliai gali apdegti ir visiškai sugadinti skonį. Tobuliausia temperatūra šiam gėrimui yra 70-75 °C. Tinkamai verdančiame vandenyje turėtų matytis šiek tiek mažesni nei žirnio dydžio burbuliukai.
● Žalioji arbata.Žaliosios arbatos yra beveik tokios pat švelnios kaip ir baltosios (o kai kurios net dar švelnesnės), todėl ir čia reikia pasirinkti žemesnę temperatūrą. Ideali temperatūra yra 80-85 °C. Tinkamai užvirus vandenį turėtų matytis žirnio dydžio burbuliukai.
Daugumos japoniškų rūšių žaliosios arbatos turėtų būti verdamos žemesnėje šio intervalo pusėje, o dauguma kiniškų rūšių – aukštesnėje.
● Juodoji arbata.Juodoji arbata yra stipriai oksiduota ir gali išsilaikyti aukštoje temperatūroje. Jai tinkama naudoti 95-98 °C temperatūros vandenį. Tai maždaug ta riba, kai vanduo pradeda virti – matomi dideli burbuliukai ir gausūs garai.
● Žolelių arbata.Žolelių arbatos gaminamos iš įvairių rūšių augalų, todėl jų gaminimo instrukcijos paprastai skiriasi. Kai kurių rūšių vaistažolių arbatas reikia bent parą mirkyti karštame vandenyje, kitas užtenka vandenyje palaikyti vos kelias minutes. Visgi daugeliui žolelių arbatų rūšių tinka 95-98 °C temperatūra, t. y. tokia pati kaip ir juodosios arbatos.
● Geltonoji arbata. Geltonosios arbatos virimo būdas iš esmės yra labai panašus į baltosios arba žaliosios arbatos virimą. Tai reiškia, kad lapeliai turėtų būti mirkomi vėsesniame vandenyje nei juodosios arbatos. Geras pradinis taškas 75-80 °C temperatūra.
● Raudonoji (Rooibos) arbata.Rooibos geriausia mėgautis labai aukštoje temperatūroje. Rooibos arbata, kaip ir juodoji arbata, geriausiai skonį atskleidžia aukštesnėje, apie 100 °C siekiančioje temperatūroje. Tokią arbatą rekomenduojama ruošti gerai užvirusiame vandenyje. Tai reiškia, kad verdant vandenį matysite didelius burbuliukus ir nemažą garų kiekį.
Temperatūros nustatymo funkcija virdulyje
Abejonių, kad vandens temperatūra svarbi siekiant išgauti geriausio skonio kavą ar arbatą, greičiausiai nebekyla. Tačiau tinkamai pamatuoti temperatūrą – ne visada lengva. Tiesa, tam gali puikiai pasitarnauti šiuolaikiniai virduliai, turintys temperatūros nustatymo funkciją.
Kaip galima suprasti iš pavadinimo, toks virdulys gali palaikyti jūsų nustatytą temperatūrą ilgiau nei minutę, tad vandeniui pasiekus reikiamą temperatūrą, galėsite neskubėti jos užpilti ant kavos ar arbatos lapelių. Be to, dauguma tokių virdulių yra pagaminti iš patvaraus nerūdijančio plieno, turi patogią rankeną bei laistytuvo formos piltuvėlį – tai užtikrina prietaiso patvarumą bei aukščiausią komfortą gaminant karštus gėrimus.
Taigi, paruošti kokybišką kavą ir arbatą nėra taip sunku, kai turite tinkamą įrangą ir žinote, koks temperatūros vanduo tinka skirtingam gėrimui ruošti. Jeigu vandens temperatūros matavimas maistiniu termometru jums nekelia diskomforto, vandens temperatūrą reguliuokite taip, tačiau būkite atsargūs ir nenusideginkite rankų karštais vandens garais. O jeigu ieškote aukščiausio komforto, virduliai su temperatūrą reguliuojančia funkcija turėtų atsirasti jūsų virtuvėje. Leiskite sau mėgautis tobulo skonio kokybiška kava ir arbata kiekvieną dieną!
SKL168