Kol kas nieko džiugesnio neaptikau nei saviškėje, nei užsienio spaudoje ar TV laidose. Ir net rimčiausių pasaulio tyrimų centrų, tokių kaip JAV CDC, japonų IDSC ar Singapūro NCID. Ir nėra ko tikėtis kažkokių ypač gerų naujienų, kai nuo pirmųjų sunkiai atpažįstamo naujo sukėlėjo sukeltų susirgimų prabėgęs laikas epidemiologiškai tėra gal ketvirtadalis to, kurio reikia iki rimto situacijos valdymo.
Kas daroma? Ir pas mus, ir svetur? Tai, kas žinoma ir ne vieną kartą yra pasiteisinę net viduramžiais. Tai – žmonių judėjimo ribojimas ir galimai sergančiųjų izoliavimas, dar XVI a. gavęs karantino pavadinimą. Šiuo metu teisingai labiau akcentuojamas galimai sergančių asmenų identifikavimas. Net keletas mūsiškių tarnybų tai ir daro tiek pačiuose lėktuvuose, tiek oro uostuose. Lieka kiti, menkesnės reikšmės kanalai virusui „pralįsti“: traukiniai (ypač iš Rytų pusės), gal ir vienas kitas ilgų reisų autobusas ar net privatus transportas.
Esminės reikšmės SŪRS plitimui stabdyti turėjo ir toks paprastas dalykas, kaip kaukės, saugančios kvėpavimo takus. Todėl nereikia stebėtis, kad būtent tokią savisaugos priemonę ir dabar matome reklamose.
Gal kam pasirodys keista, kad mokslui senokai žinoma, jog virusai tokie maži, kad net keliolika kartų už trigubą marlę tankesni filtrai jų nesulaiko. O visi propaguoja „maskes“. Betgi iš ligonio virusas „nelaksto“ pats sau. Jis iš nosiaryklės ar trachėjos „iškeliauti“ į aplinką tegali su gleivių lašeliais, o tų lašelių diametras toks, kad ir vienguboje marlėje užstringa.
Svarbus faktas yra tai, kad prieš 18 metų iš Kinijos į kitas valstybes plitusio SŪRS dinamikoje skridimai lėktuvu dominavo net 99,6 % atvejų. SŪRS sukėlėjas taipogi koronavirusas, tik skirtingas nuo dabartinio Uhano. Jis tada nuo 2002 m. lapkričio iki 2003 m. liepos išplito į 30 šalių, susargdino 8098 žmones ir numarino 774 pacientus.
Beje, kažkodėl esame primiršę apie MERS – Artimųjų Rytų respiratorinį sindromą, kuris 2012 m. pasireiškė Saudo Arabijoje ir tepaplito į kelias gretimas šalis. Bet 2015 m. šio sindromo priežastis – irgi viena iš koronaviruso atmainų išplito į 4 Europos valstybes, taip pat Malaiziją ir Pietų Korėją. Pastarojoje situacija tapo itin įtempta. Bet tai vyko ne sezono metu – gegužės mėnesį, todėl ir galima pandemija nuslopo. Bet MERS koronavirusas apkeliavo 35 šalis, susargdino 1154 žmones ir numarino 431 pacientą. Viruso plitimas irgi buvo sustabdytas identifikuojant galimus ligonius bei apsauginėmis kaukėmis. Tiesa, yra esminis skirtumas nuo SŪRS: kone pustrečių metų virusas Artimųjų Rytų šalyse dažniausiai buvo perduodamas keliaujančių antžeminiu transportu, įskaitant ir asiliukus bei kupranugarius, o 2015 m. virusas beveik visais atvejais tarp valstybių jau keliavo oro transportu.
Ko reikia, kad rimčiau suvaldytume viruso plitimą ir mirtingumą? Labai nedaug: vakcinos ir efektyvių medikamentų. Daiktų dezinfekavimas neturės esminės reikšmės, nes pakanka, kad ligonio iškosėtas ar iščiaudėtas gleivių lašelis išdžiūtų ir virusas žūtų.
Ką daugiau galima padaryti, kai prieš virusines ligas nėra jokio specifinio gydymo apskritai? Gydymas remiasi toksinų atskiedimu ir išplovimu (tam ir yra lašelinės) bei viruso sužalotų organų sistemų palaikomuoju gydymu. Tiesa, prieš porą dienų pasirodė pranešimas, kad Tailande pavyko pagyvenusiai kinei rimtai padėti gripo gydymui skirto oseltamiviro ir ŽIV skirtų retrovirusinių vaistų kombinacija. Ar tai atsitiktinumas, ar kažkuris iš tų vaistų yra rimta gelbėjimosi priemonė, parodys ateitis. Panašių pranešimų yra buvę, pvz., prieš 10 ar 12 metų brazilai pranešė, kad jiems pavyko išgelbėti pasiutlige sergantį žmogų, tačiau tai nepasitvirtino, tebuvo sutapimas.
Net labai skubant vakcina prieš SŪRS buvo sukurta beveik po metų, kai ligos pandemija baigėsi, tad ir liko nepanaudota, jos prireikus trys farmacijos kompanijos galėtų pagaminti per 2,5–3 mėn. Tik kam jos reikia, jei Uhano viruso 2019-nCoV genetinė struktūra tik apie 79 proc. sutampa su SŪRS ir 50 proc. su MERS. O, kaip pajuokavo mano kolega amerikietis, tarp krokodilo ir varlės genų sutapimas yra net 94 %, tik naudos net iš to nėra.
Sukurti vakciną prieš Uhano koronavirusą gali prireikti nuo 5–6 mėn. iki metų, o paleisti jos gamybos procesą dar reikėtų 3–5 mėn. Teks ilgokai palaukti. Tikimybė, kad pandemijos procesas nuslops pasibaigus šaltajam metų periodui, yra net didesnė už galimybę pasinaudoti vakcina.
O šiaip internetiniuose puslapiuose ir ypač socialiniuose tinkluose gausybė gandų ir kitokių paistalų. Bene įdomiausia yra tai, kad oficiali Rusijos REN TV paskelbė turinti duomenų, jog 2019-nCoV jau prieš 3 metus buvo sukurtas JAV, o dabar paleistas Kinijoje, norint gauti naudos ekonominėse derybose. Nė kiek ne menkiau įdomi mūsiškio antivakcinininko U.Kiguolio paskleista žinia, kad farmacijos firma „INOVIO“ sukūrė naują vakciną per 2 valandas, kai iš tiesų vien viruso genetinei sekai nustatyti prireikė beveik 2 savaičių. Jei vadovausitės socialinių tinklų žinutėmis, tai sėkmingai gydytis nuo Uhano viruso sukeltos pneumonijos galima ir sūriu vandeniu, ir paprastu actu, ir stipriais alkoholiniais gėrimais, ir net anaboliniais steroidais (vadinamuoju dopingu).