Taip ir gulėjo – nesprogusi
Rokiškio rajone klaipėdiečių mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologai, kasinėdami už Jūžintų kapinių tvoros esančią teritoriją, aptiko masinę kapavietę – nužudytų partizanų palaikus.
Sovietiniai smogikai savo aukas buvo sumetę vieną ant kitos į prie kapinių tvoros iškastas duobes. Tam, kad nužudytųjų artimieji paslapčia naktį neišsikastų palaikų ir kitur jų neperlaidotų, žudikai vienoje duobėje paliko granatą.
Ji taip ir gulėjo – nesprogusi.
„Ji buvo padėta prie vienos aukos kojos“, – teigė kasinėjimuose dalyvaujanti archeologė Evelina Mačiokaitė.
Ne vienas šios bendrijos archeologas yra dar ir krašto apsaugos savanoris, tad nors granata buvo gerokai aprūdijusi, jie iškart suprato, koks tai pavojingas radinys. Kasinėjimo darbai buvo sustabdyti, pranešta išminuotojams. Jie granatą nuvežė į netoli esantį žvyro karjerą ir susprogdino.
Žino apie keturias duobes
Iš senų žmonių pasakojimų ir archyvinių duomenų žinoma, kad sovietų smogikai šioje vietoje atsikratė nukankintų partizanų. Masinėje kapavietėje, be šių nužudytųjų, atgulė ir daugiau pokario aukų.
Turimais duomenimis, prie kapinių tvoros enkavėdistai su stribais skirtingu metu buvo iškasę mažiausiai 4 duobes ir ten suvertę nužudytų aukų kūnus.
Spėjama, kad šioje paskutinio poilsio vietoje atgulė apie 20 partizanų, bet tikslus nužudytųjų skaičius nėra žinomas.
Nukankintas savo aukas žudikai čia laidojo skirtingu metu, tad toliau gali būti ir daugiau nežinomų masinių kapaviečių.
Kaip kokius šunis užkasė
Viena iš palaikų ekshumavimo organizatorių yra kaunietė pedagogė Vida Zulonaitė. Vasaras ji leidžia gimtinėje, Kalučiškių kaime, ir rūpinasi šio krašto partizanų atminimo įamžinimu.
Pokario metais moters motinos brolį Napalį Kušlį su dar kitais 3 partizanais enkavėdistai sušaudė, nuvežė prie kapinių ir patvoryje suvertė į duobes.
Algimanto apygardos Baukaus būrio partizanams priklausęs jos dėdė su 3 bendražygiais buvo sušaudyti beginkliai.
Jauni vyrai nepakluso sovietinės valdžios reikalavimui tarnauti okupacinėje kariuomenėje, tad Kalučiškių kaime prie Vazajaus ežero jie išsikasė bunkerį ir ten slapstėsi.
1945 metų vasaros pradžioje juos apsupo išdavikų atvesti sovietų saugumiečiai. Užklupti partizanai ginklų neturėjo, tad smogikams pasipriešinti neįstengė – kova buvo nelygi.
Vyrai buvo ištraukti iš bunkerio ir vietoje sušaudyti. Dar penktą jų bendražygį, tuo metu buvusį namuose, saugumiečiai irgi suėmė, sušaudė, o jo kūną numetė prie kitų miestelio gatvėje suguldytų negyvų partizanų.
Išniekintų aukų kūnus smogikai pralaikė kelias paras, paskui paliepė vienam gyventojui arkliniu vežimu nuvežti prie Jūžintų kapinių.
„Kaip kokius šunis užkasė. Senelis dar buvo padaręs karstą, bet niekas neleido jam palaidoti nužudyto sūnaus. Dargi jį patį uždarė į kalėjimą“, – teigė V.Zulonaitė.
Partizano tėvams ir seseriai grėsė ištrėmimas, bet jie spėjo pasislėpti.
Rado penkis palaikus
Nužudytų partizanų artimieji žinojo apie paskutinę jų poilsio vietą. Dar prieš 36 metus jų lėšomis buvo pastatytas paminklas.
Artimiesiems kilo mintis palaikus perlaidoti į šeimų kapavietes. Buvo gauti reikiami leidimai, kreiptasi pagalbos į archeologus. Taip pat jiems sutiko pagelbėti Panevėžyje įsikūrusio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai.
Ekshumacijos darbai prasidėjo birželio pabaigoje.
Kaip teigė E.Mačiokaitė, šiuo metu iš 4 duobių yra atkastos dvi. Vienoje rasti vieno vyro, kitoje – keturių vyrų palaikai. Žmonės buvo užkasti maždaug pusantro metro gylyje.
Palaikai liudija apie baisias egzekucijas. Kai kurios kaukolės sulaužytos – tai ženklas, kad budeliai aukoms knežino galvas.
Kol palaikai neiškelti iš duobių, archeologai nesiryžo spėlioti, ar žmonės buvo sušaudyti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. V.Zulonaitei itin svarbus kapaviečių atkasimas – vienoje jų guli motinos brolio Napalio Kušlio ir dar kitų 3 partizanų palaikai.
2. Archeologė E.Mačiokaitė iš palaikų perskaito, kokias egzekucijas kentėjo kankiniai.
3. Archeologams atkasinėti partizanų kapavietes padėjo Lietuvos kariuomenės vyrai.
4. Šis atkastas lopinys liudija prie kojos gulėjus granatą.
Mažosios bendrijos „Praeities tyrimų instituto“ nuotraukos
