Scenos jaudulio niekaip neįmanoma atsikratyti
Mokytojų dienos išvakarėse Pasvalio kultūros centro scenoje šurmuliavo kelios dešimtys jaunųjų aktorių. Jie, kramsnodami obuolius, repetavo rytdienos pasirodymą.
Visi jie – tai Pasvalio kultūros centro vaikų ir jaunimo „Dramos“ teatro studija.
Daugumai iš jų tai – pirmasis aktorinis debiutas. Aktoriai atviravo, kad labai dėl to jaudinasi, tačiau šio pasirodymo scenoje jie laukė nuo pat pirmųjų repeticijų.
Tačiau dar tik pirmą mėnesį vaikų ir jaunimo teatro studiją lankantiems broliams dvyniams Adomui ir Danieliui Bernotams vieši pasirodymai nėra naujiena. Charizmatiški vaikinai nuo mažų dienų groja saksofonu ir pianinu, jiems jau teko koncertuoti daugelyje renginių.
„Scenos jaudulio neįmanoma atsikratyti. Nors turėjome nemažai pasirodymų, tačiau prieš žengiant ant scenos kojos vis tiek virpa“, – pasakojo dvyniai.
Broliai šiemet pradėjo lankyti pirmąją Petro Vileišio gimnazijos klasę. Iš bendramokslių sužinoję, kad dramos studijoje labai smagu ir aktoriai patiria daug nuotykių, jie režisierės pasiprašė priimami į aktorių būrį.
Smagias istorijas bėrė senbuviai, naujokai klausėsi
Žodžio kišenėje neieškantis Adomas juokavo, kad tarp jaunųjų aktorių yra labai daug žavių panelių, tačiau jos labai nedrąsios. Nors studiją lanko apie 30 mokinių, A.Bernotas berte išberia kiekvieno jų vardus.
P.Vileišio gimnazijos antrokas (dešimtokas) Astijus Demenis dar pradinėse klasėse pradėjo žaisti futbolą. Tačiau šiais metais vaikinas nutarė mesti sportą ir išbandyti savo gabumus scenoje.
Iš Pajiešmenių į Pasvalį mokytis atvažiavusi Danielė Krivickaitė džiaugėsi, kad vos tik įsitraukusi į aktorių būrį gavo vaidmenį. Gimnazistė pasakojo, kad ir ankstesnėje mokykloje vaidino dramos būrelyje, todėl pasirodymai jai nėra svetimi.
Pradedantieji aktoriai dar negali papasakoti smagių istorijų, nutikusių studijoje, tačiau ištempę ausis klausėsi „Dramos“ senbuvių nuotykių.
Net nesuprato, kur ir kaip užsigavo
Repeticijos pasižiūrėti atėjusios ir savo vietą naujokams užleidusios merginos sakė, kad jos režisierės Astos Simonaitės statytuose spektakliuose vaidina jau 10 metų.
Eglė Giniotytė pasakojo, kad vaidinant nutinka įvairiausių kurioziškų situacijų. Štai viena jos draugė spektaklio metu užkulisiuose atsitrenkė į sieną – taip, kad kaktoje bemat iššoko didžiulis gumbas. Nors su ašaromis akyse, bet toliau ji vis tiek vaidino.
Pačiai Eglei taip pat teko vaidinti varvant kraujui.
„Vaidinome labai nedidelėje scenoje, o didžiąją jos dalį užėmė spektaklio dekoracijos. Mūsų buvo nemažai, tad sunkiai scenoje prasilenkėme. Nė pati nepajutau, kur ir kaip susižalojau. Vaidinant teko sėdėti ant suoliuko, mačiau, kaip teka kraujas, laša ant grindų, o aš bandau koja jį išvalyti“, – prisiminė E.Giniotytė.
Merginos draugė Martyna Rastauskaitė antrino, kad dėl vaidinimų aktoriai gali viską ištverti. Pasvaliečiams yra tekę vaidinti ir pilnose salėse žiūrovų, ir vos trims atėjusiems.
„Kuršėnuose teko vaidinti senoje, spektakliams nepritaikytoje daržinėje. O Paįstryje į pasirodymą atėjo tik mokytoja ir dvi mergaitės. Mūsų tai per daug nenuliūdino, pasirodymui atidavėme visą širdį. Gera buvo matyti, kaip mokytoja, žiūrėdama spektaklį, braukė ašaras“, – pasakojo jaunoji aktorė.
Tradiciją perėmė iš legendinio režisieriaus
Gerda Kondrotaitė prisipažino, kad kartais žiūrovai ir suerzina, ypač tada, kai per labai jautrias scenas pradeda kvatotis.
„Pasakoju, kad mane muša vyras, salė prunkščia, o kai prabylu, kad manęs niekas gyvenime nėra mylėjęs, žiūrovai pradeda garsiai žvengti. Man vos ašaros nebyra, o jiems juokas. Tačiau būna ir tokių scenų, kai ir žiūrovai verkia. Tada suprantame, kad viską padarėme super“, – sakė G.Kondrotaitė.
Įsijautusioms į vaidmenį jaunosioms aktorėms tenka verkti ir pačioms. Jos prisiminė, kaip per pastarąjį pasirodymą Arminta Astrauskaitė ir G.Kondrotaitė sakydamos jautrią frazę apsiverkė.
„Aš žiūriu į Gerdą, ji bliauna, ir man pačiai rieda ašaros. Akių žvilgsniais susikalbėjome, kad privalome susikaupti ir pabaigti pasirodymą“, – sakė Arminta.
Merginos atskleidė, kad nė vienas jų pasirodymas neprasideda be savotiško ritualo. Visi aktoriai ir režisierė susikabinę rankomis ištaria rusiškus žodžius: „Ni pucha, ni piera. K čiortu“ (Nei pūko, nei plunksnos. Velniop). Šį ritualą kartoja visi Pasvalio teatrai. Pasak jaunųjų aktorių, šią tradiciją įdiegė šviesaus atminimo režisierius Gintaras Kutkauskas.
Nekala vaidmenų tekstų
Dar viena studijos tradicija – po premjeros rengti vakarėlį.
„Ten būna labai smagu. O ką mes veikiam vakarėlių metu, niekam neišduosim. Tai mūsų, aktorių, paslaptis“, – geros nuotaikos nestokojo jaunieji menininkai.
Dita Klingaitė ir Kristina Lapienytė neslėpė, jog pasirodymų metu ne kartą teko improvizuoti, nes pamiršo tekstą. Merginos tikino, kad prieš statant naują spektaklį režisierė lapų su teksto žodžiais nedalija, nes tokių net nebūna.
„Mes niekada nekalame teksto. Gavusios naują vaidmenį, privalome į jį įsikūnyti ir vidumi pajausti personažo charakterį. Per repeticijas užlipus ant scenos, režisierė padiktuoja tekstą, o mes jį perteikiame vaidmeniu“, – kalbėjo pasvalietės.
Aktorės kvatojosi prisiminusios, kad kartą vaidindamos praleido visą sceną. O krentančios dekoracijos aktoriams yra kasdienybė.
Nors merginos vaidina jau daug metų, tačiau nė viena nesiruošia savo gyvenimo sieti su profesionalia vaidyba.
Režisierė pačiupo dvi „Aukso paukštes“
„Dramos“ studija gyvuoja jau 20 metų. Per tą laiką pasvaliečiai nuskynė visus Lietuvoje įsteigtus mėgėjų teatrų konkursų laurus. Prieš trejus metus pasvaliečių spektaklis „Baidyklė“ festivalyje „Šimtakojis“ tapo laureatu. O praėjusiais metais studijos spektaklis „Riešutų duona“ į Pasvalį atskraidino „Aukso paukštę“.
Šiuos apdovanojimus mėgėjų teatrai gali gauti tik vieną kartą. Režisierei A.Simonaitei „Aukso paukštę“ pagauti pavyko net du kartus. Režisierės dėka ją į Pasvalį parvežė mėgėjiškas suaugusiųjų teatras.
„Aukso paukštės“ apdovanojimas yra skiriamas ne vien už konkretų spektaklį, bet už visą kolektyvo kūrybinę veiklą.
Jaunieji aktoriai pasakojo, jog diplomų turi tiek, kad net nebesuskaičiuoja. Juos suguldė į kartonines dėžes. Jie pasakojo, kad dėl pasirodymų tenka ir pamokas praleisti, ir bemieges naktis išgyventi.
Vaidinti priima visus norinčius
Merginos džiaugėsi, kad studijos vadovė Asta yra geriausia jų draugė. Į režisierę jaunieji aktoriai kreipiasi tik vardu.
Pati A.Simonaitė kvatoja, kad ji pirmoji sužino auklėtinių meilės išgyvenimus, didžiausias jų paslaptis.
„Aš juos kartais gąsdinu, kad apie kiekvieną turiu informacijos, kurią galėčiau panaudoti šantažui. Bet jie nekreipia dėmesio, nes žino, kad jų paslapčių niekada niekam neišduosiu“, – kalbėjo režisierė.
Ji pridūrė, kad labai svarbus abipusis pasitikėjimas, todėl vieni kitus ir vadina vardais.
Pasak režisierės, didelis būrys vaidinti norinčių vaikų jai pačiai yra didelis iššūkis. Nors pastatyti spektaklį, kuriame vaidmenį gautų 30 pradedančių aktorių, yra be galo sunku, tačiau A.Simonaitė nė vieno atėjusio vaiko lauk neišprašo.
„Tobuliausia dirbti būtų su kokiais 9 aktoriais. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad jaunimas nori kurti, jiems reikia veiklos. Juk nėra padėties be išeities. Tad laužau galvą, kaip padaryti, kad ir po menką vaidmenį kiekvienas jaunuolis gautų“, – sakė režisierė.
Vietoj autografo
„Geriau avių banda, kuriai vadovauja liūtas, nei liūtų banda, kuriai vadovauja avinas.“
G.Kondrotaitė
„Patarimus ir kritiką priimu tik iš tų žmonių, kurie yra pasiekę daugiau nei aš.“
A.Astrauskaitė
Prierašai po nuotraukomis:
2. Nuo mažens muzikuojantys broliai dvyniai Bernotai scenos baimės neatsikratė. V.Savickienės nuotr.
3. Teatro senbuvės (iš kairės) M.Rastauskaitė, D.Klingaitė, K.Lapienytė, A.Astrauskaitė, G.Kondrotaitė ir E.Giniotytė yra patyrusios daug nuotykių, tik apie vakarėlius nepasakoja, nes tai – trupės paslaptis.
4. Režisierė A.Simonaitė vaidmenį suranda kiekvienam norinčiam vaidinti.
"Panevėžio kraštas", 2018 10 09
