Demonstruoja kasdienį didvyriškumą

Tylieji karo didvyriai

Ukrainoje kartais sutinku tėvynės pergalei taip pasišventusių civilių, kad nesusilaikau jų nepavadinęs tyliaisiais karo didvyriais.

Viena iš tokių yra 57 metų Irina Lošak. Prieš karą medicinos seserimi dirbusi moteris 2022-aisiais rusų kariams įsiveržus į Sumus ėmė gaminti valgį gynėjams, nes apsuptame mieste parduotuvės tapo tuščios.

„Maisto gamyba buvo mano hobis, eksperimentavau kepdama tortus, dar prieš karą buvo pasipylę užsakymai jiems gaminti. Kilus karui suvokiau, kad arba padėsime gynėjams atsilaikyti, arba pateksim okupacijon. Atsilaikėm, tačiau maisto gaminimo nebebuvo kaip nutraukti, nes ginklus į rankas paėmę savanoriai po kelių mėnesių įstojo į armiją ir toliau prašė karšto valgio“, – pasakojo Irina.

Taip moteris ėmė tiekti maistą aštuonių brigadų kariūnams. Vaikinai patys rytais atvažiuoja išsivežti valgio, sudėto į didelius termosus. Maistą gamino ant nedidelės elektrinės viryklės su viena kaitviete, todėl viskas užtrukdavo labai ilgai, o miegoti likdavo vos po kelias valandas.

Kiek palengvėjo prisidėjus pagalbininkei Julijai Sudorenko. Pastaroji tokiu būdu siekė įveikti neviltį fronte žuvus sutuoktiniui. Pastarasis tėvynės ginti išėjo pirmą karo dieną, žuvo prie Bachmuto, našlaičiais liko trys vaikai.

Darbščiosios Sumų bitutės

Šiuo metu patalkinti ateina dar kelios moterys, tačiau pagrindinį krūvį tempia Irina ir Julia.

Maistą kariams ruošiantį kolektyvą pavadino „Sumų bitutėmis“ ir ant maisto paketų deda lapelius su tokiu užrašu.

„Kariai mane mažybiškai vadina mamyte, nes griežtai reikalauju šiltai rengtis, gerti vaistus susirgus ir kasdien atsiųsti į telefoną pliuso ženklą, jog žinočiau, kad yra gyvi. Širdį gelia dėl visų, kurie atvykdavo išsivežti valgio, bet jų nebeliko, o buvo tapę tarsi šeimos nariais. Tokių netekčių labai pagausėjo prasidėjus Kursko operacijai Rusijos teritorijoje. Nuo tada ėmėme vakuuminiu būdu maistą ruošti mažuose paketėliuose, kad dronai juos numestų priekinės linijos kariams, nes ten maisto kitaip nenugabensi“, – pasakojo Irina.

Moteris neslėpė nustebimo, kai jos istoriją trumpai aprašiau feisbuke ir paprašiau lietuvių suaukoti pinigų dujinei viryklei su keturiomis kaitvietėmis, nes sąskaita už elektrą darėsi nebeįkandama.

Gavusi pinigų Irina tą pačią dieną nusipirko tokią viryklę, dar įsigijo šaldytuvą ir labai dėkojo lietuviams, nes galės pamaitinti ir daugiau pabėgėlių. Šių Sumuose sparčiai gausėja, nes priešas bombarduoja visus pasienio kaimus, civiliai paniškai bėga.

Svarbiau – vištos ir daržas

86 metų Hana Morgunova buvo viena paskutinių, išvykusių iš Uhroidivo kaimo. Septyni kilometrai nuo Rusijos sienos esantį kaimą okupantai pavertė griuvėsiais, tačiau močiutė atmetė tiek seniūno, tiek karių siūlymus išvežti.

„Nepaliksiu be priežiūros vištų, o ir atėjo laikas sodinti daržoves“, – seniūnui pareiškė senolė, miegoti persikrausčiusi į lauko virtuvės rūsį.

Mamą išgabenti ryžosi 57 metų Nataša Aleksejenko. Ji kone jėga įgrūdo senolę į automobilį, išleidusi vištas į kiemą likimo valiai. Tačiau evakuacinio automobilio vairuotojas supanikavo dėl šalia sprogusios bombos ir padarė avariją.

Pagalbon teko kviestis kariškius, ir šie moteris skubiai nugabeno į ligoninę. Ten senolei buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, o dukrai padaryta akies operacija, po kurios kol kas ji visgi mato labai nedaug.

Gelbėdama pacientus baimės nejautė

Medicinos seserimi 37 metus Krasnopilės ligoninėje išdirbusi Natalija stebėjosi: „Kai kovo devynioliktą šeši dronai naktį atakavo ligoninę, nepajutau jokios baimės ir puoliau gelbėti pacientų, visi pusantro šimto laimingai buvo pervežti į Sumų ligonines. Tačiau pamačiusi ugnyje paskendusį Uhroidivą ir kiauru stogu bei išvirtusiais langų rėmais gimtą namą ėmiau baimintis, kad evakuodama mamą galiu pati žūti.“

Močiutė buvo atvežta pas Sumuose gyvenančią antrą dukrą Oksaną. Čia įsikūrė ir Natalija, nes netoli ligoninės Krasnopilėje esantis jos namas irgi per sprogimus apgriuvo.

Be to, dešimt kilometrų nuo Rusijos sienos esančią Krasnopilę priešai, atrodo, irgi nusprendė paversti negyvenama pilkąja zona.

Susprogdino ligoninę, mokyklą, kultūros namus, vaikų darželį, biblioteką, administracinį pastatą bei daugybę gyvenamųjų namų, tad po dvi savaites užsitęsusių intensyvių bombardavimų iš septynių tūkstančių žmonių liko vos keliolika.

Pasiliko alkoholikai ir senoliai

„Rizikuojam ir mes, kas kelias dienas vykstam į Krasnopilę apžiūrėti sodybos, užkalti langų ertmių, užlopyti stogo skylių. Parsivežėm šaldytuvą, televizorių, kelis baldus, indų, drabužių, nes pabėgom pliki“, – kalbėjo Natalija.

Šie daiktai dukrai su mama tikrai pravers, nes įsikūrė nebaigtame statyti sesers name.

Iš pradžių čia buvo atsikraustę dar septyni tolimesni giminaičiai iš Uhroidivo ir Krasnopilės, bet vėliau jie išvyko pas kitus artimuosius.

Kadangi evakuacine mašina kartą ir pats vykau į liepsnojantį Uhroidivą, irgi neatsistebiu, kad kai kuriuos civilius iš ten reikėjo kone jėga išgabenti. Ten būdamas įsitikinau, kad dalis atsisakančių išvykti yra asocialūs alkoholikai, suvokiantys, kad niekas jų nenorės priglausti, o kita dalis – senoliai, nebebijantys mirties.

Meldžia karo pabaigos

„Mūsų mama irgi Sumuose „dūsta“, ji kaimo žmogus, kasdien meldžia karo pabaigos ir sako pirmą taikos dieną grįšianti į Uhroidivą, gyvensianti net kaimynų rūsyje, jei gimtas namas bus visai sugriautas. Jos ten esą laukia neapsėti daržai, laisvėn išleistos vištos ir pradingusios dvi katės“, – kalbėjo Natalija.

86 metų Hanai pažadėjau, kad karui pasibaigus prašysiu lietuvių paremti jos namo atstatymą ir atvyksiu į Uhroidivą aplankyti.

Atsisveikindamas senolės paklausiau, ar teisingai Ukrainos kariai padarė įsiveržę į Rusijos teritoriją ir dronais sprogdindami Maskvos prieigas.

„Labai teisingai. Kodėl pas mus viskas virsta griuvėsiais, o pas juos turi būti gražu? Tegul pajaučia pas save, ką reiškia karas, gal tada greičiau susiprotės ir panorės taikos“, – pasakė senolė.

Prierašai po nuotraukomis:

1. H.Morgunova su dukromis ir anūke rodo, kaip atrodė namas Uhroidive iki karo.

2. Senolė pas dukrą griebė kastuvą ir nuskubėjo į daržą.

3. Šie maisto paketai ir vaistai dronais bus numesti priekinėje linijoje esantiems kariams.

4. Prieš karą Hanos kieme visada buvo pilna įvairiausių gėlių.

5. I.Lošak jau ketvirtus metus nemokamai gamina maistą kariams.

6. N.Aleksejenko evakuodama mamą pateko į avariją.

7. 86 metų H.Morgunova ragina karius negailėti Maskvos.

E.Butrimo nuotraukos