Dievo buvimo įrodymas – ji
Panevėžietė Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė Leonora Kasiulytė – savamokslė vargonininkė, diplomuota medicinos sesuo bei tikybos mokytoja, šį mokslą baigusi viename iš Romos universitetų. Ji skaičiuoja tikybą dėsčiusi be kelių mėnesių tris dešimtmečius.
„Mokiniams sakydavau, kad tikriausias Dievo buvimo įrodymas yra tai, kad aš, vienuolė, o drauge laimingiausias žmogus, stoviu prieš juos“, – sako Leonora.
Ji džiaugiasi, kad Dievo meile, kuri padaro žmogų tikrai laimingą, gebėjusi uždegti ne vieną mokinį. Džiaugiasi ir tuo, kad Panevėžio V.Žemkalnio gimnazijos bendruomenė, kurioje ji tuos trisdešimt metų ir triūsė, yra išrinkusi ją geriausia mokytoja. Buvo vardijamos jos gerosios savybės – visiems dėmesinga, kantri, paslaugi, maloni, gera. Mokiniai prie jos lipo kaip musės prie medaus, o tai viską ir pasako.
Neatsižada, vien gauna
„Perkratinėdama savo vidų matau, kad kantrybės man, kaip ir daugeliui mūsų, vis dar trūksta“, – neslepia sesuo Leonora.
O klausimas, ar daug ko teko ir tebetenka atsižadėti tapus vienuole, L.Kasiulytę prajuokino. Anaiptol ji nieko neatsižada, nes pasirinkusi vienuolystę vien gauna!
„Man būti vienuole – tai būti išlaisvintai. Vienuolystė išlaisvina iš egoizmo – kiti žmonės pasidaro svarbūs ne mažiau, nei svarbus esi pats sau“, – sako sesuo Leonora.
Juokingi jai atrodo ir teiginiai, kad nepažinusios kūniškos meilės vienuolės negali būti laimingos. L.Kasiulytė prisimena galybę paguodos į ją besikreipusių moterų, kurios raudojo santuoką vardydamos kaip tikriausią pragarą.
Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
sausio 9 d. numeryje.
Prierašai po nuotraukomis:
1. L.Kasiulytė nuolat meldžiasi už buvusius mokinius, kurių dvasios mama jaučiasi.
2. Pagrindiniai Dievo Apvaizdos seserų namai įsikūrę Apvaizdos take, šalia senųjų Panevėžio kapinių.
3. Dievo Apvaizdos seserys atsitvėrusios tvora nuo pasaulio, bet ne nuo žmonių.
D.Baronienės nuotr.
