Nurungė du konkurentus
„Kiek kartų pravažiavote pro Pasvalį? Šimtus, o gal tūkstančius? Ar kada nors sustojote? Šis miestas turi paslapčių, jis laukia, kada jas atrasite“, – apie tai byloja kelių minučių filmas, kviečiantis surasti pasaulį po Pasvalio saule.
Herojų, pro ryto rūkus brendantį nuo vienišos autobusų stotelės link galingo plačialapio ąžuolo laukuose, įkūnijo kultūrininkas Viktoras Stanislovaitis, o filmuką kūrė Pasvalio krašto muziejaus dailininkas Paulius Ramanauskas.
Pakeliui iki šio ąžuolo herojų lydi prisiminimai iš spalvingų švenčių, šurmulingų renginių akimirkos, pamoja Bernardas Brazdžionis, miesto simbolis – smuikininkas Antanėlis.
Skamba žodžiai, kad čia verda gyvenimas, susikerta keliai, kultūros, gimsta idėjos.
Filmukas buvo sukurtas pasvaliečiams rengiantis varžytis dėl kultūros sostinės vardo Kultūros ministerijoje. Nuvykę Pasvalio atstovai turėjo pristatyti paraišką ir įrodyti, kad jie yra verti būti tais metais geriausi. Paraišką „Kultūrinės dimensijos“ parašė bibliotekos darbuotoja Edita Jareckaitė.
Nurungus Mažeikius ir Nemenčinę, Pasvalys paskelbtas 2027 metų kultūros sostine. Miestas tais metais kaip tik švęs 530-ąsias metines. Prieš tai kultūros sostine bus Kėdainiai, o po pasvaliečių – Zarasai.
Jau buvo išskubėję ieškoti rūko
Pasvalys kultūros sostine taps po poros metų, renginius koordinuos Kultūros centras, vadovaujamas Roberto Lavicko. Jis dirbs ranka rankon su Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Krašto muziejumi, savivaldybe.
Kultūros centro režisierė Asta Simonaitė korespondentei sakė, kad šis Pasvalio prisistatymui sukurtas filmukas kol kas viešai buvo rodytas tik per rajono tarybos posėdį, juo dalintasi įstaigos feisbuko paskyroje. Bet ji užtikrino, kad pasvaliečiai dar tikrai turės progų jį išvysti.
Paklausta, ar dalyvavo jį filmuojant, pašnekovė juokėsi, kad paskambinus telefonu vyrai jau buvo išskubėję ieškoti rūko.
„Buvau iš anksto nusiuntusi kelis savo pasiūlymus, o vyrai kūrė taip, kaip jiems geriau atrodė. Nemėgstu, kai kiti kišasi į mano darbą, tai netrukdžiau ir Pauliui. Jis labai kūrybiškas, savo idėjas puikiai realizuoja“, – kalbėjo A.Simonaitė.
Filmuke atskleista pagrindinė mintis – kad Pasvalio kraštą atrastų kuo daugiau žmonių – yra ir paraiškos akcentas.
R.Lavickas ir A.Simonaitė vardijo, kad pravažiuojantieji keliu „Via Baltica“ ir užsukę į Pasvalį nustebtų, kiek čia lobių: gelmių labirintuose – karstiniai reiškiniai, smegduobių parkas, papročiai, tradicijos, paveldas, miesto širdyje susijungiančios upės Lėvuo ir Svalia, taip pat Mūša, įtekanti į Baltijos jūrą. Čia kultūros istoriją kūrę šviesuoliai broliai Vileišiai, Petras Avižonis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Bernardas Brazdžionis.
„Mes nesame apdovanoti dvarais kaip Biržai ar Pakruojis, bet iš mūsų molingo krašto tiek daug kilusių talentingų, poetiškų žmonių“, – vardijo A.Simonaitė.
Baiminosi lietaus ir šalčio
Vienas kertinių kultūros sostinės renginių Pasvalyje ką tik įvyko. Tai – 5-asis Šiaurės Lietuvos chorų festivalis. Atnaujintoje estradoje Senajame parke iš viso pasirodė apie 600 dalyvių.
R.Lavickas pasakojo, kad estrados stogas dabar perdengtas po daugybės metų. Vienu metu netgi svarstyta ją nugriauti, nieko nepalikti. Bet prieš 11 metų atvykęs dirbti į Pasvalį jis čia iškart pajutęs ypatingą aurą.
„Atvažiavo profesorius Vytautas Miškinis, pavaikščiojo po parką ir taria man: „Nieko nesakyk... Iš vienos pusės Lėvens upė, iš kitos – Šilo ežerėlis... Fantastiška akustika.“ Tik įsivaizduokit – per festivalį daina nutyla, o paukščiai čiulba. Kažkoks unikumas“, – tęsė direktorius.
Per chorų festivalį baimintasi tik dėl blogo oro, nes tai lemia 70 procentų renginio sėkmės.
Bet per repeticijas lietus dar gąsdino, o prasidėjus festivaliui liovėsi. Buvo šaltoka, vėlyvas laikas, bet žiūrovų prisirinko.
„Gal ne visi jie yra chorinio žanro gerbėjai, bet vis tiek atėjo festivalio palaikyti, kartu pabūti – tai irgi gerai“, – sakė A.Simonaitė.
Vietoj orkestro – tik grupė
R.Lavickas aiškino, kad mišrių chorų festivalis nėra toks visai jau paprastutis renginys, kaip daug kam atrodo. Suvažiavę chorai turi greitai susiderinti balsus, priprasti prie naujo dirigento.
O šįsyk buvo unikali naujovė – akompanavo ne orkestras, kaip įprasta, o Sauliaus Bareikio profesionalių muzikantų grupė „World orchestra“. To iki šiol nėra buvę ne tik Pasvalyje, bet ir šalyje.
A.Simonaitė prisiminė pajutusi choristų ir klausytojų bendrą kvėpavimą dainuojant „Šaukiu aš tautą“ B.Brazdžionio žodžiais.
O dainuojant „Brolį“ apie varnu už jūrų marių išskridusį brolį festivalyje dalyvavę ukrainiečiai, net žodžių nesuprasdami, jaudinosi iki ašarų.
Festivalyje dalyvavo tik du kolektyvai iš Pasvalio krašto: Rimvydo Mitkaus vadovaujamas choras „Canticum novum“ ir Mikoliškio moterų vokalinis ansamblis „Rasa“, vadovė – Rasa Andžiuvienė.
Pasiteiravus apie kitus chorus, pašnekovai atviravo, kad tai skaudi tema. Mažėja kolektyvų, jaunimas irgi nebenori vadovais dirbti.
R.Lavickas jau dabar mintyse dėliojasi estradoje vyksiančių koncertų kontūrus.
Kad žinia nepaskęstų tarp masės visų kitų
Paklausti, o kas gi ypatingo laukia kultūros sostinės metais, pašnekovai pirmiausia paminėjo miesto šventę „Vys par to alo“, kai varžosi paveldo – naminio alaus – gamintojai. Amžini pasvaliečių priešai yra biržiečiai. Nustebus, negi taip smarkiai skiriasi alus, R.Lavickas ir A.Simonaitė tikino, kad net labai, nes jis gaminamas pagal visiškai skirtingas technologijas.
Ne pirmi metai Vasario 16-ąją pasvaliečiai pažymi naktišokiais „Šokame Nepriklausomybei“. Kryžių slėnyje Baltijos kelias paminimas pikniku. Kovo 11-ąją plukdomi laiveliai.
Prie Latvijos pasienio, Saločiuose, jau rengiamasi šventės „Antaninėms ant Mūšos“ teatralizuotai eisenai. Šiemet šeimos, kaimynai, draugų kompanijos gamina namus ant bet kokio riedančio įrenginio.
O kas numatyta naujo? Kaip Pasvalys įrodys vertas būti kultūros sostine? Kuo būtent tie metai bus ypatingi? Kuo įdomūs, bet kasmetiniai, renginiai taps išskirtiniai?
R.Lavickas patikino, kad bus kur kas daugiau galimybių viešinti, kas vyksta Pasvalyje.
„Dabar negalime viešintis per nacionalinį transliuotoją, o kultūros sostinės statusas atveria finansines galimybes“, – paaiškino direktorius.
Skelbtis per socialinius tinklus nebepakanka, nes informacijos tiek daug, kad žinutės paskęsta pilkoje masėje.
Paliko labai jau daug intrigos
„Kai miestas tampa kultūros sostine, visų akys būna į jį nukreiptos. Lengviau pritraukti dėmesį, realizuoti idėjas“, – pritarė A.Simonaitė.
Abu pašnekovai tvirtino negalintys atskleisti visų paslapčių, bet paminėjo kalbančių medžių sumanymą. Kas ir kokį tekstą įgarsins, neatskleidė.
„Nėra taip, kad nebemiegotume per naktis galvodami apie tai, kad būsime kultūros sostine. Ramiai planuojame tokius renginius kaip atidarymas, uždarymas – jie bus kertiniai“, – tvirtino pašnekovai.
Iš naujų renginių jie minėjo koncertus, kai vargonai bus derinami su įvairiais instrumentais, pavyzdžiui, skudučiais, bandonija, arba su žanrais – sutartinėmis, folkloru.
Pašnekovai tikino, kad įdomių renginių numatoma muziejuje, pavyzdžiui, „Atraskime Pasvalį mindami“, „Kalbanti apynio siena“.
„Finansavimas skirtas tam tikriems konkretiems renginiams. Bet ir be jų dar daug ko vyks, tik jų atskleisti kol kas negalime“, – mįslėmis kalbėjo R.Lavickas.
Rajono savivaldybės puslapyje apie tai, kas vyks Pasvalyje po dvejų metų, taip pat skelbiama labai miglotai.
Nurodoma, kad numatyta daugiau kaip 50 renginių, akcijų ir iniciatyvų. Jie iškelsiantys kultūrą į dar neatrastas, netradicines erdves, o gerai žinomi ir tradicijomis tapę renginiai pasipildysiantys dar nematytais akcentais.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Simonaitė ir R.Lavickas tikisi, kad atvykusieji į Pasvalį ras daugybę lobių, įmins miesto paslaptis. A.Švelnos nuotr.
2. Chorų festivalis vyko Senajame parke, kur puiki akustika, ypatinga aura. Patriotinės ir lyrinės dainos klausytojus graudino iki ašarų, ypač – apie už jūrų marių varnu išskridusį brolį.
3. Festivalio rengėjai, chorų vedėjai, režisieriai per repeticijas sušilo.
4. Pasvaliečiai džiaugėsi, kad tarp dalyvių ir žiūrovų buvo daug smagaus jaunimo.
Pasvalio kultūros centro nuotraukos
