Bibliotekai pritiko ir karyba
Tylus knygų lapų šnaresys po erdviais bibliotekos skliautais, regis, niekaip nesisieja su karyba bei kovine technika. Betgi Kupiškio biblioteka nuo to niekaip negali ir neturi atsiriboti. Juk 90-metį mininčiose buvusiose kareivinėse yra jos knygų fondai.
O kareivinės – tai jau visa istorija. Užėmusios didžiulį plotą kone pačiame nedidelio miesto centre, jos tapo neatsiejama kupiškėnų gyvenimo dalimi – vienais laikais pakilia ir džiaugsminga, kitais, sovietmečio, skaudžia ir neramia.
Taigi bibliotekininkai, visa tai atmindami, pasistengė surengti tokį minėjimą, koks liktų visų susirinkusiųjų atmintyje.
„Mūsų mieste išvysti šarvuotį, minosvaidžius ir kitas kovines priemones yra itin retas reiškinys, o dar pamatyti tikslias tarpukario kariuomenės kario uniformas, išgirsti, kas jas sudarė, kam kuris daiktas buvo naudojamas, kupiškėnams tikrai buvo įdomu“, – džiaugėsi bibliotekos metodininkė, istorinio renginio organizatorė Jolanta Vosylienė.
Iš Panevėžio rajone, Pajuostyje, esančios karinės bazės atvykę Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai atsakinėjo į visus smalsuolių klausimus, norintiesiems leido įlipti į šarvuotį.
Moderni karinė technika buvo išrikiuota šalia generolo Jono Černiaus skvero.
Bijo, kad istorija nepasikartotų
Besidominčių kovinių priemonių galimybėmis buvo apsčiai, kariniais dalykais domėjosi ne tik vyrai, bet ir vaikai bei moterys.
Kaip atsidaro liukas, kokio patogumo sėdynės, kuris mygtukas ką valdo, kokį smūgį atlaiko šarvuotis?.. Kai kurie klausimai kariškiams kėlė šypsnį, bet jie smalsuoliams kantriai aiškino apie viską.
Kupiškėnai bendravo ir su šauliais, Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės atstovais, jie demonstravo kovinius dronus bei pristatė būtiną išgyvenimo kuprinės sudėtį.
„Anksčiau prie karinių dalykų nenorėjau nė artintis, dabar laikas grėsmingas, reikia šį bei tą žinoti. Anuomet, tarpukariu, kas gi galėjo pagalvoti, kad jauną klestinčią Lietuvą vėl pavergs raudonieji. Jaučiu didelę baimę, kad istorija nepasikartotų“, – neslėpė minėjime dalyvavusi kupiškietė.
Ugniagesiai giedojo chore
Įsivaizduoti, kaip atrodė ką tik carinį jungą nusimetusios nepriklausomos Lietuvos kariuomenė, kurios dalis buvo dislokuota ir Kupiškyje, padėjo karo istorijos klubo „Grenadierius“ vyrai, apsirengę tarpukario laikų uniformomis, turintys anuometinių ginklų bei ekipuotę. Ir jų programoje buvo net tikrų šūvių su iš ginklų vamzdžių lekiančia ugnimi.
Tarpukariu, 1936 metais, pastatytose anuomet itin moderniose kareivinėse, kurias sudarė net 22 pastatų kompleksas, buvo įkurdintas Lietuvos kariuomenės 4-ojo pėstininkų pulko batalionas ir 1-ojo artilerijos pulko baterija.
Archyvinė medžiaga pasakoja, kad anuometinės kareivinės turėjo net savo ugniagesių komandą, visi jie giedojo bažnyčios chore. Prisiminus tą faktą į minėjimą buvo pakviesta dabartinė Kupiškio ugniagesių komanda, gyventojai gavo progą ištyrinėti į ekstremalius įvykius vykstantį šiuolaikinį transportą.
Vokiečių okupacijos metais pagrindiniame kareivinių pastate veikė ligoninė ir gimnazija. Vėliau kareivines užėmė sovietinė armija, paskutiniais dešimtmečiais jose buvo dislokuotas inžinerinis karinių aerodromų statybos ir remonto dalinys. Jis paliko Kupiškį tik mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę.
Keletas buvusio karinio komplekso statinių nugriauta, kai kas privatizuota, o pagrindinis triaukštis namas, kuriame buvo kariškių kambariai, perėjęs savivaldybės žinion.
Nori pritaikyti kultūrai
Kareivinių istorinių nuotraukų bibliotekininkai ieškojo Valstybiniame archyve ir Panevėžio kraštotyros muziejuje, kai kurias skolinosi iš Kupiškio etnografijos muziejaus. Senas fotografijas panaudojo informaciniams stendams. Šalia kareivinių dabar jie ir stovės.
Šiandien dalimi istorinio pastato naudojasi biblioteka, ten turi ne tik knygų saugyklą, bet ir erdves kultūrinėms veikloms.
„Čia jau vyko parodos ir plenerai, dabar vyksta remontas, o bibliotekos siekis – patalpas kuo geriau pritaikyti kultūrai. Čia bus kraštiečių kūrybinio palikimo ekspozicijos, šiuolaikinio meno projektai“, – aiškino J.Vosylienė.
Tapo architektūros paminklu
Kupiškio biblioteka labai susijusi su istoriniais pastatais. Ji, kaip jau anksčiau rašėme, įsikūrusi restauruotoje sinagogoje. Taigi ir kareivinių pastatas reikšmingas ne tik kariuomenės kontekste.
Anuometis kariūnų įkurdinimas Kupiškyje smarkiai pakeitė miestą, turėjo didelę ekonominę ir kultūrinę reikšmę regionui.
Atsikrausčius kariams gerokai suaktyvėjo miesto gyvenimas. Įgulos karininkai dirbo girininkijoje, dalyvavo miesto kultūriniuose renginiuose.
Karinis kompleksas buvo didžiausias miesto statinys, kareivinių pastatai atitiko to laiko europinės architektūros sampratą. Tad dabar jie – modernizmo architektūros paminklas Kupiškyje.
„Norime visuomenei priminti ir tarsi iš naujo pristatyti šį išskirtinį miesto objektą, pasidžiaugti juo“, – pašnekovė įvardijo renginio istorine tematika tikslą.
Padovanojo 59 šautuvus
Aušra JONUŠYTĖ , Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė
Statant kareivines 1935 metais prisidėjo ir vietos gyventojai, jie gavo darbo, nors užmokestis ir nebuvo labai didelis. Atvažiuodavo ir žmonės iš kaimo su arkliais padirbėti.
Pagrindinių kareivinių pastatų sienos, kur gyveno ir mokėsi kareiviai, buvo šviesios, patalpos – dideliais langais, gerai vėdinamos.
Kareivinėse buvo: budėtojų postas, štabas, biblioteka, valgykla, ligoninė, maisto produktų, šautuvų, batų ir drabužių sandėliai, artilerijos pabūklų laikymo vieta, arklidės, daržinė, mankštos aikštelės.
Kareivinėse vykdavo įvairios šventės, vaidinimai, buvo rodomi filmai. Ateidavo pulko fotografas Juozas Karazija, lankydavosi kunigas.
Tarpukariu 10 procentų Kupiškio miestelio gyventojų buvo kareivinėse dirbantys ir gyvenantys žmonės.
1-ajam batalionui atsikėlus į Kupiškį, skubiai buvo parengtas Kupiškio įgulos priešlėktuvinės apsaugos planas, jame nurodyta saugoti bataliono kareivines, Kupiškio paštą ir geležinkelio stotį, tiltą per Kupos upę. Priešlėktuvinei gynybai batalionas galėjo panaudoti 6 sunkiuosius kulkosvaidžius ir 2 „Oerlikon“ pabūklus. Buvo įrengti du oro sekimo postai: vienas – Kupiškio bažnyčios bokšte, kitas – ant naujųjų kareivinių stogo.
Per Kariuomenės ir visuomenės šventę Kupiškyje 1938 metais lankėsi ministras pirmininkas Vladas Mironas, kariuomenės vadas Stasys Raštikis ir kiti aukšti pareigūnai, ta proga visuomenės atstovai pulkui padovanojo 59 šautuvus.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Renginio organizavimu rūpinosi J.Vosylienė.
2. „Grenadieriaus“ vyrai pademonstravo, kaip šaudė tarpukario ginklai.
3. Taip šiandien atrodo buvusių kareivinių pastatas.
4. Tarpukario karininkai prie ką tik iškilusių modernių kareivinių.
5. Kur karyba, ten ir dūdos, tad pučiamųjų orkestro pasirodymas visiems pakėlė nuotaiką.
6. Savo miesto istorijai neabejingų kupiškėnų lietus neišgąsdino, bibliotekininkų parengtą programą jie stebėjo prisidengę skėčiais.
7. Kupiškėnai turėjo progą iš arti apžiūrėti šiuolaikišką ugniagesių gelbėtojų techniką.
8. Taip anksčiau atrodė mūsų karių uniformos bei ekipuotė.
9. Miestiečiai naudojosi proga įlipti į šarvuočių vidų ir karių paklausinėti, kaip veikia toji galinga technika.
Kupiškio bibliotekos nuotraukos
