Rengė pavadį net 23-ims įstaigų vadovams
Mažiau nei dvejus metus Kupiškio rajonui vadovaujantis socialdemokratas Algirdas Raslanas, atrodo, buvo nusprendęs griebti briedį už ragų – tapti vienvaldžiu rajono vadovu.
Valstybinėje dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ itin „įdomų“ dokumentą užregistravo A.Raslano patarėjas, buvęs rajono Policijos komisariato viršininkas Gintautas Misiūnas. Jis raštu oficialiai merui parengė pranešimą, siūlydamas koreguoti 23 savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovų pareigybių aprašymus.
Pagal naują tvarką, įmonių ir įstaigų direktoriai be mero žinios negalėtų darbuotojo nei priimti į darbą, nei jo atleisti.
Vadovai taip pat privalėtų su meru suderinti darbuotojų pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir įmonės valdymo struktūros schemą.
G.Misiūnas siūlė pavesti savivaldybės administracijos Teisės skyriui parengti rašytinius siūlymus įstaigų vadovams dėl pareigybių aprašymų papildymo. Taigi su tuo turėjo būti supažindinti vadovai ir iš jų gauti parašai, kad sutinka.
Gavus sutikimus, naujos redakcijos pareigybių aprašymai iki balandžio 25 dienos turėjo būti pateikti tvirtinti pačiam merui, aplenkiant rajono tarybą.
Nesakė, iš kur tokia mintis
Redakcija jau prieš du mėnesius sužinojo apie tokią „operaciją“ ir ėmė tuo domėtis.
Patarėjas G.Misiūnas korespondentą tikino, kad šis jo siūlymas atsirado šiaip bedirbant – meras jam to tikrai nenurodęs. Esą tai tik viso labo darbinė medžiaga ir kad neaišku, ar jis bus patvirtintas. Jis teigė nežinantis, kur ir kokioje stadijoje dokumentas dabar yra.
„Siūlymus įvairiais klausimais aš teikiu dešimtimis, bet paskui juos nekeliauju ir nežiūriu, kas, ką ir kam pavedė. Sprendimus priima savivaldybės vadovai“, – kalbėjo mero patarėjas.
Paklaustas, kodėl apskritai parengė tokį siūlymą, G.Misiūnas atšovė nemanąs, kad turėtų detaliai pristatyti darbinius klausimus. Bet vis dėlto ėmė aiškinti, kad savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai privalo griežtai laikytis savo funkcijų – kad įmonėje nebūtų viršytas maksimalus galimas pareigybių skaičius, kad darbo užmokesčiui, prekėms ir paslaugoms neišleistų daugiau pinigų nei skirtas finansavimas.
Bet juk savivaldybės įmonių įstatuose aiškiai parašyta, kad tarp įmonių vadovų kompetencijų yra ir darbuotojų priėmimas į darbą arba jų atleidimas. Su tuo sutiko ir G.Misiūnas.
Kodėl tada valdiškų įstaigų vadovai visa tai turėtų derinti su meru? Gal vadovais nepasitikima, gal jie nesugeba pasirinkti gero specialisto, o gal yra įtarimų, kad vadovai netinkamai naudoja įmonės pinigus?
„Ką reiškia įtariat? Įtarimus gali pareikšti teisėsaugos institucijos, o ne kas nors“, – lyg koks policijos pareigūnas atkirto G.Misiūnas, bet į klausimus konkrečiai neatsakė.
Esą visko ir negero yra buvę
Tuomet meras A.Raslanas patikino, kad su patarėjo siūlymu dar nesusipažino, tačiau pripažino žinąs apie ką kalbama.
„Mes dabar įmonių vadovams koreguojam užduotis. Mes nesikišam, kokį žmogų jiems pasirinkti, mes kišamės į finansinį tvarumą, kad būtų aiškus finansų valdymas. Norim tarpusavyje pasiderinti dėl situacijos, kadangi įmonės neturėtų išeiti iš mokos fondo ribų ir kitų dalykų“, – kalbėjo meras.
Klausiamas, ar savivaldybės įmonės bei įstaigos viršijo mokos fondo ribas ir įdarbino daugiau darbuotojų, negu leidžia jų finansinės galimybės, meras nurodė, kad esą tokių dalykų arba ketinimų yra buvę. Bet galimybe pateikti bent vieną tokį blogą pavyzdį pašnekovas nepasinaudojo.
„Atidžiai stebim situaciją, analizuojam kiekvieną instituciją, bet vadovams tikrai nėra jokių apribojimų, tik apsitarimas kartu, labai demokratiškas ir paprastas dalykas“, – patikino A.Raslanas.
Pats įkalbinėtų mokytojus
Priminus, kad patarėjo siūlyme aiškiai nurodyta, jog įstaigų vadovai su meru turės derinti darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, meras kažkodėl ėmė aiškinti apie mokytojų trūkumą rajone.
Pasak mero, šiuo metu iš darbo nori išeiti 10 pedagogų – vieni sulaukę pensijos, kiti dėl sveikatos ir kitų priežasčių.
„Gal su žmogumi dar galima pasikalbėt ir paprašyti, kad liktų, nes pedagogų trūksta“, – teigė meras.
Paklaustas, ar švietimo įstaigų vadovai turėtų įkalbinėti mokytojus pasilikti, A.Raslanas patikino, kad taip, su pedagogais kalbasi ir mokyklų direktoriai, bet dar ir jis pats su savo pavaldiniais.
Savivaldybės valdomų įmonių „Kupiškio vandenys“, „Kupiškio komunalininkas“ ir Autobusų parko vadovams, pasak mero, truputį performuotos konkretesnės užduotys. Tačiau jis nesutiko pasakyti, kas būtent buvo performuota.
A.Raslanas patikino nežinantis, kada įsigalios nauja tvarka. Lyg tarp kitko, jis tą tvarką pavadino „smulkiais vietiniais dalykais“.
Esą iškraipytas veidrodis
Beveik po mėnesio A.Raslano paklausėme, ar jau įsigaliojo, kaip buvo numatyta, G.Misiūno pasiūlyta nauja tvarka įstaigų ir įmonių vadovams.
Meras ryžtingai patikino, kad jo patarėjo siūlymas nebuvo priimtas.
„Nemanau, kad reikia tokio dalyko, nes dabar viskas susireguliavo ir visi daugiau mažiau žodiniu sutarimu viską vykdo. Mums nereikia perteklinių dalykų“, – staiga kardinaliai pakeitė požiūrį A.Raslanas.
Meras pakartojo nesikišantis ir nežinantis, ką įmonių vadovai priima į darbą ar atleidžia.
„Man svarbiau, kokias konkrečias užduotis vadovams mes suformuluojam. Turi būti labai aiškūs vadovų vertinimo kriterijai, mes tai padarėm ir manau, kad dabar bus objektyvus tų žmonių vertinimas“, – kažkaip apskritai kalbėjo rajono galva.
Tačiau iš mero sulaukėme ir reikalavimo. Nuo šiol jis atsisakė kalbėti su korespondentais tiesiogiai telefonu ir nurodė ateityje visus klausimus jam pateikti raštu per Vidaus administravimo skyrių. Mero argumentas – „paskui gaunasi iškraipytas veidrodis“.
Paprašėme nurodyti konkrečiai, kokiame mūsų laikraščio straipsnyje buvo tas „iškraipytas veidrodis“, bet meras neatsakė.
Sužinojusi net patyrė šoką
Visi kalbinti rajono tarybos nariai patikino nieko negirdėję apie užmojus, kad savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovai privalės derinti su meru, ką jie turėtų priimti į darbą ir ką atleisti.
Apie tokį siūlymą merui iš korespondento sužinojusi opozicijos lyderė, valstietė Eglė Blaževičienė pareiškė esanti ištikta lengvo šoko.
G.Misiūnas, anot jos, tokių siūlymų be A.Raslano žinios tikrai nebūtų paruošęs arba mero patarėjui tiesiog trūksta kompetencijos.
E.Blaževičienė darė prielaidą, kad šituo aprašu meras norėjo įgyti daugiau galių, kadangi neseniai rajono taryba daug mero funkcijų perdavė savivaldybės administracijos direktoriui.
„Jeigu šitas aprašas būtų patvirtintas, be abejo, būtų galima kalbėti apie diktatorišką valdymą. Visi piktinosi buvusiu meru, kai prieš priimant į darbą jis darbuotojus kviesdavosi ant kilimėlio, būdavo peržiūrima, kokiai partijai priklauso. Bet toks aprašas viršytų viską“, – kalbėjo opozicionierė.
Ne balandžio 1-osios pokštas
Valstiečio Vidmanto Paliulio nuomone, nurodydamas įmonių ir įstaigų vadovams, ką jie turi priimti į darbą ir ką atleisti, meras lįstų ne į savo daržą.
„Čia kažkokie marazmai iš fantastikos srities, taip negali būti, tarybos nariai tam nepritartų. Kam tada būtų reikalingas įmonės vadovas, liktų meras arba jo patarėjas, jis ir vadovautų įmonei. Tada reikėtų viską keisti, dabartines įmones naikinti ir kurti iš naujo kitu pagrindu“, – kalbėjo V.Paliulis.
„Jeigu šiandien būtų balandžio 1-oji, galvočiau, kad juokaujate, bet dabar vasaros pradžia. Tikrai nustebinot“, – juokėsi valdančiųjų atstovas, konservatorius Marius Nareckas.
Politiko teigimu, savivaldybės administracija negali kištis į jai pavaldžių įstaigų valdymą, kadangi įstaigų vadovų kompetencija yra nuspręsti, ką priimti į darbą ir ką atleisti.
„Būtų kažkoks iškreiptas valdymo modelis, jeigu įstaigų vadovai turėtų tai derinti su meru“, – sakė M.Nareckas.
Atsakomybė tektų ir merui
Liberalų frakcijos seniūno Žilvino Aukštikalnio nuomone, pats įmonės vadovas, be derinimo su meru, turėtų nuspręsti, koks darbuotojas jam reikalingas.
„Jeigu įstaigos vadovas su meru derina, ką priimti į darbą, tada tam tikrą atsakomybę už įstaigos veiklą turi prisiimti ir meras“, – įsitikinęs opozicionierius.
Pasak Ž.Aukštikalnio, dabar merams įstatymas suteikė daugiau galių nei anksčiau. Tačiau kai kuriose savivaldybėse, jo žodžiais, bręsta poreikis, kad merai turėtų mažiau galių.
Sutikęs, kad G.Misiūno siūlyme galima įžvelgti diktatoriško valdymo apraiškų, liberalas patikino nepastebėjęs, jog jų meras būtų linkęs į tokius dalykus.
Buvęs laikinasis meras, valstietis Virginijus Umbra ir valdančiųjų atstovas, socialdemokratas Augenijus Cesevičius pareiškė šiuo reikalu nekalbėsią, nes esą visiškai nieko nežino.
Kažkas panašaus buvo
„Panevėžio krašto“ žiniomis, savivaldybės raštą įmonių ir įstaigų vadovai gavo, bet pasirašyti naujų sutarčių su įrašais apie reikalų derinimą su meru jiems neprireikė. Greičiausiai todėl, kad redakcijai susidomėjus ir bijant skandalo, visi mero užmojai prapuolė.
Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka, paklaustas, ar gavo raštą su nurodymu derinti su meru žmonių priėmimo į darbą ir kitus su įmone susijusius dalykus, tikino gerai neatsimenantis, bet patvirtino, kad „kažkas panašaus buvo“.
„Yra kažkokie pasiūlymai ir kažkokie raginimai, bet kol jie neįsigalioję, nenorėčiau imtis jų vertinti“, – pareiškė ligoninės vadovas.
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorius Virgilijus Žilinskas tvirtino, kad tokio rašto iš savivaldybės negavo, bet patikino, kad turi pakankamai laisvės priimti sprendimus.
Bendrovės „Kupiškio vandenys“ direktorius Saulius Simanavičius taip pat teigė negavęs rašto su nurodymais derinti su meru įmonės veiklos reikalus.
„Meras galėtų mane tik atleisti, bet pirmąkart girdžiu, kad jis galėtų ir man nurodinėti. Iki šiol nereikėjo atsiklausinėti, manau, kad ir nereikės“, – kalbėjo S.Simanavičius.
Kupiškio autobusų parko direktorius Virgilijus Braknys nežinojo, ar gavo tokį raštą iš savivaldybės.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Skandalingo siūlymo autorius ekspolicininkas G.Misiūnas (kairėje) konkrečiai nepasakė, kodėl įmonių vadovai turėtų derinti su A.Raslanu, ką jie turėtų priimti į darbą ir ką atleisti. A.Švelnos nuotraukos
2. E.Blaževičienė darė prielaidą, kad šituo aprašu meras norėjo įgyti daugiau galių.
3. M.Nareckas negalėjo patikėti mero patarėjo parengtu siūlymu – prilygino jį balandžio 1-osios pokštui.
A.Švelnos nuotraukos
