Priminė nekokybiškas grindis
Panevėžio valdantieji pastarajame miesto tarybos posėdyje palaimino antrąjį „Stasys Museum“ statybų etapą, kainuosiantį dar apie 10 milijonų eurų europinių ir miesto biudžeto lėšų.
Muziejaus pastate numatyta įrengti apie 200 vietų salę, skirtą įvairiems renginiams, taip pat planuojama sukurti papildomas ekspozicijų sales trečiame ir ketvirtame aukštuose.
Numatyta įrengti erdvę menininkams ir kūrybinėms grupėms bei įkurti menininko dirbtuves pastato stogo aukšte. Taip pat bus įrengta požeminė 66 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Preliminari projekto vertė – per 9,4 mln. eurų, 8 mln. eurų tikimasi gauti iš Europos regioninės plėtros fondo, per 1,4 mln. eurų prisidėtų savivaldybė. Statybas planuojama baigti po trejų metų.
Pasak konservatoriaus Igno Gaižiūno, būtų logiška iki galo užbaigti jau pradėtą projektą, tačiau teikti paraišką nežinant tikslios sumos yra rizikinga, nes savivaldybės indėlis gali būti ir didesnis.
Opozicionierius priminė, kad nekokybiškoms muziejaus grindims atnaujinti kas pusmetį reikia skirti po 50 tūkst. eurų. Iš savivaldybės administracijos darbuotojų jis teigė sužinojęs, kad tokį pat netvarų sprendimą ketinama panaudoti ir antrajame statybų etape.
„Kol nėra atsakymų į šiuos klausimus, projekto pratęsimas kelia abejonių. Ir pats Stasys Eidrigevičius viešai skundžiasi centro veiklos realizavimu“, – teigė I.Gaižiūnas.
Biudžetui – milžiniška našta
Valdančiųjų atstovas, demokratas Lauras Jagminas abejojo, ar miestui reikia papildomos kultūrai skirtos salės, kai yra Kultūros centras, Muzikinis teatras, o menininkai turi puikiai išvystytą kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“.
„Ar miestas pajėgus įgyvendinti tokio masto projektą matant politinę, demografinę, socialinę ir ekonominę situaciją?“ – klausė tarybos narys.
Jis labai bloga praktika ir požiūriu ateities kartoms vadino europinių lėšų ėmimą ir įsisavinimą bijant, kad daugiau gali nebeduoti. Nes dabar miesto biudžetui užkraunama milžiniška našta.
L.Jagminas teigė neabejojantis, kad savivaldybės prisidėjimas prie projekto viršys 2 milijonus eurų, plius po 1 milijoną eurų kasmet kainuos patalpų išlaikymas.
„Kiek žinau, trūksta lėšų tęstiniams projektams, taip pat ir baseino statybai. Užkrausime naštą biudžetui, o dėl to nukentės kitos kultūros įstaigos“, – kalbėjo L.Jagminas.
Jam pritarusi opozicijos lyderė, konservatorė Indiana Grigienė pareiškė, kad šitas projektas visas kitas miesto kultūros įstaigas pastato į podukros vietą, kadangi jos negaus finansavimo.
„Projektas yra išskirtinai brangus, manau, senstančiam miestui tai per didelė našta. Miestas visiškai neskiria lėšų darželių ir mokyklų renovacijai, skiria tik valstybė. Tuoj subyrės visos gimnazijos, nes nebeliks mokytojų, visi pensinio amžiaus išeis vienu metu“, – kalbėjo I.Grigienė.
Pavadino sėkmės istorija
Valdančiųjų atstovė Birutė Valkiūnienė pareiškė, kad pirmasis muziejaus statybų etapas pasiteisino su kaupu ir kad europinių pinigų niekada nebūna per daug.
„Jeigu miestas balansuotų išlikti–neišlikti, pritraukti–nepritraukti, atvažiuos–neatvažiuos, pamatys–nepamatys, iškeliaus į pasaulį ar neiškeliaus, tokie objektai, be abejonės, svertų svarstykles į tą pusę, kad likti, atvažiuoti, pamatyti“, – kalbėjo B.Valkiūnienė.
Jos bendražygė Vitalija Vasiliauskaitė, muziejų „Stasys Museum“ pavadinusi Panevėžio sėkmės istorija, patikino, kad mieste trūksta salių kultūros ir meno renginiams.
Komiteto „Panevėžio labui“ narė Viktorija Vidžiūnienė teigė, kad ir ji mieste pasigendanti didelės salės renginiams, tačiau ją gąsdina išskirtinis dėmesys „Stasys Museum“ muziejui.
„Manau, reikia baigti antrąjį statybų etapą, tik išskirtinis prioritetas jam šiek tiek baugina, kad atsiranda nelygybė tarp kultūros įstaigų“, – kalbėjo opozicijos atstovė.
V.Vidžiūnienė dar pridūrė, kad ji, kaip ir daugelis panevėžiečių, labai laukianti, kada iš miesto pakraščio į centrą grįš „Garso“ kino teatras.
Merė Loreta Masiliūnienė pažadėjo šį norą greitu metu išpildyti.
Balsuojant susilaikė visi keturi opozicionieriai ir tiek pat valdančiųjų atstovų – demokratas L.Jagminas, buvęs jo partietis Rimantas Narkūnas, socialdemokratai Simona Krupeckaitė-Leopold ir Kazimieras Armonavičius, tačiau kitų valdančiųjų balsų buvo sočiai projektui palaiminti.