Pynė gražiausius vainikus
Pirmasis prezidento Antano Smetonos vizitas į Panevėžį įvyko 1927 metų gegužę. Pasirinkta svarbi proga – sukako 8 metai nuo tada, kai Raudonoji armija buvo išstumta iš Panevėžio miesto.
1919 metų gegužės 19 dieną Panevėžys buvo galutinai išvaduotas. Po intensyvių kautynių Lietuvos savanoriai išvijo raudonuosius. Šiose kovose gimė Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Jis buvo dislokuotas Panevėžio apylinkėse. Mindaugo pulke ir kilo iniciatyva iškilmingai paminėti išvadavimo metines.
Prie pakilaus paminėjimo prisidėjo savivaldybė ir miesto gyventojai. Prezidento vizito proga miestas labai gražinosi. Buvo pinami ąžuolų, beržų, gėlių vainikai, puošiami namai, statomi garbės vartai.
Laukė prie miesto vartų
Prezidentas A.Smetona su delegacija gegužės 22 dieną iš Kauno pirmiausia nuvyko į Šeduvą. Čia jį pasitiko Panevėžio miesto ir apskrities viršininko delegacija.
Prie Panevėžio miesto vartų prezidento laukė karinės įgulos viršininkas generolas Pranas Tamašauskas, miesto burmistras Tadas Chodakauskas, miesto valdžios ir miestiečių atstovai.
Delegacija nuvyko į Įgulos bažnyčią Vytauto aikštėje, šalies vadovas padėjo vainiką prie paminklinės lentos žuvusiems Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko kariams. Vėliau prezidentas priėmė pulko ir mokinių bei įvairių organizacijų paradą, jame dalyvavo ir skautai, šauliai, savanoriai.
Vakarop „Aido“ draugijos salėje A.Smetona susitiko su tautininkų ūkininkų atstovais, o kitą dieną išvyko į Miežiškius. Už puikų priėmimą miesto ir apskrities valdžia sulaukė padėkų.
Ant palangių dėlioti vazonus
Antras oficialus prezidento A.Smetonos vizitas į Panevėžį įvyko po metų, 1928-aisiais, kai buvo minimas Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko 10 metų jubiliejus.
Miestas tam vėl labai atsakingai ruošėsi. Prieš prezidento atvykimą, birželio 7 dieną, laikraščio „Panevėžio balsas“ 23 numeryje Panevėžio miesto valdyba kreipėsi į miestiečius, kad jie tinkamai papuoštų savo namus, ant palangių statytų vazonus su gėlėmis. Vakare buvo rekomenduojama pasirūpinti namų apšvietimu.
Birželio 10 dieną prezidentas A.Smetona atvyko į Panevėžį lydimas krašto apsaugos ministro Teodoro Daukanto, generalinio štabo viršininko generolo Povilo Plechavičiaus, gausios kitų ministrų delegacijos. Mieste išrikiuotos moksleivių kolonos iškilmingai sveikino šalies vadovą. Paskui visi vyko į Pavasarininkų stadioną Skaistakalnyje. Ten vyskupas Kazimieras Paltarokas laikė pamaldas.
Prezidentas dalyvavo iškilmėse įteikiant Ketvirtajam Lietuvos Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulkui Vyčio kryžiaus vėliavą, ją pašventino vyskupas K.Paltarokas. Po to jis aplankė Panevėžio mergaičių amatų ruošos mokykloje surengtą moksleivių darbų parodą, dalyvavo ūkininkų suvažiavime ir jų surengtose vaišėse.
Kareivinių atidarymo iškilmės
1932 metais vyriausiasis kariuomenės vadas prezidentas A.Smetona atvyko į Panevėžį su oficialiu vizitu kareivinių pašventinimo iškilmių proga. Nauji pastatai iškilo Pajuostyje, ten nuo 1923 metų buvo įsikūręs Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas.
Iš pradžių kareivinėms buvo pritaikyti senieji dvaro rūmai, bet jie buvo nepatogūs, tad, kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, kareivinės labiau priminė belaisvių stovyklą. 1930 metais pradėta naujų kareivinių statyba, turėjusi kainuoti 1 milijoną 50 tūkst. litų. Projektą paruošė inžinierius Algirdas Šidlauskis (vėliau, 1939 metais, jis suprojektavo Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje JAV).
Statyba vyko intensyviai, greitai iškilo keturių aukštų pastatas. Kareivinėse buvo įrengtas vandentiekis ir centrinis šildymas. 1932-aisiais statybos darbai buvo baigti, taip pat ir karininkų ramovės pastatas.
Gegužės 29 dieną į iškilmes prezidentas A.Smetona atvyko su gausia palyda: krašto apsaugos ministru Baliu Giedraičiu, kitais ministrais ir aukšto rango kariškiais. Geležinkelio stotyje prezidentą pasitiko Karo apygardos vadas generolas P.Tamašauskas, pulko vadas Vaclovas Griganavičius. Perone svečių laukė išsirikiavusi Garbės kuopa su orkestru. Mieste prie vartų prezidentą pasitiko burmistras T.Chodakauskas.
Garbi delegacija išvyko į Pajuostį. Pulko aikštėje prie pastatyto altoriaus pamaldas laikė kariuomenės kapelionas Vladas Mironas. Kareivinių šventinimo proga prezidentas pasakė iškilmingą kalbą.
Donatas PILKAUSKAS, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Straipsnis parengtas Panevėžio miesto dailės galerijos projektui „Šimtmetis su gėle“.
"Panevėžio kraštas", 2017 11 18
