Pasigedo lyderystės valdžioje
Pastarajame Panevėžio tarybos posėdyje valdantieji patvirtino šių metų biudžetą. Protestuodama prieš kurčią valdžią opozicija balsavime išvis nedalyvavo.
Posėdžio pradžioje pasisakę opozicijos atstovai pažėrė priekaištų valdantiesiems. Ir esą dėl kurtumo – vėl nebuvo išgirsti jų pasiūlymai, ką reikėtų labiausiai finansuoti.
Opozicijos lyderė konservatorė Indiana Grigienė teigė su kolegomis siūliusi konkrečius būdus, kaip į miesto medicinos įstaigas pritraukti daugiau jaunų specialistų, kaip pagelbėti odontologijos klinikai, tačiau jų siūlymai buvę atmesti.
Politikė atskleidė, kad panevėžiečiai, daugiausia senjorai, dantų chirurgijos paslaugų negalės gauti vietoje, o turės vykti į kitus miestus.
Bet didžiausia bėda I.Grigienė nurodė civilinę saugą. Minint trečiąsias kraugeriško karo Ukrainoje metines mieste nieko nepadaryta rengiantis galimam karui. Kodėl? Nes nėra gerų vadovų.
„Ar gyvename iliuzijų pasaulyje net šiandien? Ar negalima mažiau švaistyti duonai ir žaidimams, blizgančių eglučių puošybai ir vietoj to atrasti pinigų civilinei saugai stiprinti?“ – klausė opozicijos lyderė.
I.Grigienė teigė turinti informacijos, kad vienos Panevėžio įstaigos sandėliuose tebeguli miestui partneriui Vinyciai nupirkti elektros generatoriai, nors yra žmonių, galinčių juos nuvežti į Ukrainą.
Savivaldybės administracijos direktorė Gintautė Atkočienė nurodė, kad praėjusių metų pabaigoje pasikeitus Ukrainos įstatymams švietimo įstaigos nebegali gauti tiesioginės humanitarinės pagalbos. Dabar, pasak valdininkės, ieškoma sprendimų, kaip tą pagalbą ukrainiečiams suteikti.
Prašė daugiau pinigų jaunimui
Opozicijos atstovė Viktorija Vidžiūnienė teigė negalinti sutikti su argumentu, kad biudžete didėjantis finansavimas miesto įvaizdžiui gerinti esą „nedidelis pokytis“. Nors iš tikrųjų suma didėja dvigubai – nuo 25 tūkst. eurų pernai iki 50 tūkst. eurų šiemet.
Politikei neatrodo argumentuotai ir 10 tūkst. eurų padidinta suma puošybos elementams, taip pat skiriamos lėšos politikų komandiruotėms bei savivaldybės darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.
O štai realaus poreikio turinčios sritys – jaunimo, moksleivių, nevyriausybinių organizacijų lyderių ir bendruomenių narių kvalifikacijos kėlimui – tik grašiai.
Ji pateikė Moksleivių sąjungos 2022 metais atliktos apklausos duomenis, pagal kuriuos 30 procentų 5–8 klasių ir net 40 procentų 9–12 klasių mokinių prisipažįsta, kad niekada nesikreiptų į psichologą mokykloje.
Pasak politikės, jaunimas ne kartą siūlė steigti psichologų kabinetą jaunimo centre, Visuomenės sveikatos biure ar kitose nepriklausomose patalpose, ten jauni žmonės galėtų kreiptis savarankiškai. Bet ir vėl tam neatsirado lėšų.
Miestas išgražėjo, bet ištuštėjo
Konservatorius Ignas Gaižiūnas beveik nusikaltimu vadino tai, kad šiuo metu tik 6 procentai Panevėžio miesto gyventojų krizės atveju galėtų rasti priedangą pasislėpti.
„O kas atsitiks su likusiais 94 procentais miestiečių?“ – klausė opozicionierius. Jis siūlė civilinei saugai ir priedangų plėtrai skirti ne 15 tūkst. eurų, kaip numatyta biudžete, o daug daugiau pinigų.
Pasak konservatoriaus, Panevėžio savivaldybė bene vienintelė regione neturi programos, kaip pritraukti gydytojus iš Vilniaus ir Kauno. Todėl, jo žodžiais, susidarė tragiška situacija, kai pas vieną panevėžietį šeimos gydytoją yra prisiregistravę 1,5 tūkst. pacientų.
I.Gaižiūnas sakė, kad opozicija pateikė siūlymų biudžetui už 2,7 mln. eurų, bet valdantieji viską atmetė.
„Ar mieste turime valdžią, kuriai rūpėtų ne tik išorinis spindesys, bet ir žmonės, jų saugumas karo atveju, kuriai rūpėtų, kad vaikai stadionuose neišsisuktų kojų? Taip, per pastaruosius 10 metų mūsų miestas išgražėjo, bet ir ištuštėjo, kai kiti didieji miestai per tą patį laikotarpį tik augo“, – kalbėjo I.Gaižiūnas.
Slėptis galės tik 13 tūkstančių
Laikinasis meras Petras Luomanas pats nekalbėjo, tik nurodė administracijos direktorei G.Atkočienei paaiškinti padėtį dėl priedangų.
G.Atkočienė aiškino, kad Vidaus reikalų ministerijai jau pateiktos paraiškos dėl priedangų plėtros Panevėžyje ir statinių aprūpinimo būtiniausiomis priemonėmis. Gavus finansavimą ir įvykdžius viešuosius pirkimus būsiąs patikslintas ir miesto biudžetas.
Pasak direktorės, opozicijos siūlymas civilinei saugai skirti 100 tūkst. eurų nėra pagrįstas ir nesudaro esminės įtakos lyginant su reikalingu finansavimo poreikiu.
Administracijos direktorės patarėjas Justas Laurinavičius nurodė, kad miesto priedangose prieglobstį dabar galėtų rasti 10 procentų panevėžiečių, arba 9464 žmonės, o įrengus daugiau priedangų procentas padidėtų iki 12, arba iki beveik 13 tūkst. gyventojų.
I.Gaižiūną šie skaičiai tik dar labiau varė į neviltį. Pasak konservatoriaus, kitos savivaldybės turi įsirengusios priedangų, kuriose galėtų tilpti 50 ar net 60 procentų tų savivaldybių gyventojų.
Storiausia riekė – švietimui
Šiųmetis Panevėžio biudžetas – rekordinis: planuojama gauti per 199 mln. eurų pajamų, užtat išleisti ketinama dar daugiau – per 220 mln. eurų. Šį per 21 mln. eurų skirtumą sudaro skolintos ir nepanaudotos praėjusių metų biudžeto lėšos investicijų projektams įgyvendinti.
Pernykštį biudžetą sudarė per 168 mln. eurų pajamų ir beveik 186 mln. eurų išlaidų.
Biudžetą sudaro 15 programų. Tradiciškai daugiausia pinigų numatyta švietimui (93,5 mln. eurų), investicijų projektams įgyvendinti (36,7 mln. eurų), socialinei paramai (per 29 mln. eurų) bei miesto infrastruktūrai (20,7 mln. eurų).
Savivaldybei valdyti biudžete skirta beveik 14 mln. eurų, kultūros ir meno reikmėms – beveik 11 mln. eurų, sporto – 3,8 mln. eurų, ekonominei plėtrai ir verslui skatinti – 3,5 mln. eurų.