Prisiminimai virsta nuotrupomis
„Pastarieji metai sunkūs – vis dažniau tenka stovėti prie kapo duobės ir atsisveikinti su bendražygiais“, – kalbėjo knygą „Pakilę laisvėje gyventi“ parašęs 69 metų rokiškietis Pavlius Gaigalas.
Į amžinybę jau išėjo jo bendraminčiai ir bičiuliai Vytautas Masiulis, Audronė Baltuškaitė, Irmantas Tarvydis.
Savo knygą P.Gaigalas pavadino Sąjūdžio metraščiu, nes joje aprašė ano meto įvykius nuo pat jo įkūrimo rajone iki šių dienų.
Pašnekovas sakė, kad gyvieji jau daug ko nepamena arba prisiminimai, nuotrupos – tarsi rūke. Todėl jis skubėjo skaitytojams papasakoti ir apie svarbiausius rajono įvykius, ir sutiktus žmones, bet – ne šiaip, o remdamasis faktais: susirinkimų protokolais, laikraščių iškarpomis, bendražygių liudijimais.
Ką parašęs – nuolat siuntė perskaityti, pavyzdžiui, konservatoriams apie konservatorius, liberalams – apie liberalus.
Rankraštį perskaičiusi sąjūdžio bendražygė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė atvirai pasakė P.Gaigalui, kad pasirodžius knygai nesitikėtų įgyti daugiau draugų, greičiau – priešų.
Daug paralelių su disidentu
Knygos puslapiuose mirga daugybė nuotraukų. P.Gaigalas tikisi, kad daug kas jose suras save arba vaikai, anūkai nuotraukose ieškos tėvų, senelių.
„Pažįstami manęs dažnokai klausia, o ką gavau mainais už tai, kad rajone steigiau Sąjūdį, kūriau žaliųjų judėjimą, konservatorių, o po to – liberalų skyrių, būriau tremtinius. Taigi – ką gavau? Namuose manęs beveik nebūdavo, šeima skurdo, netekusi kantrybės paliko žmona. Likau kaip stoviu su dviem paaugliais sūnumis – 8 ir 15 metų“, – kalbėjo knygos autorius.
P.Gaigalo manymu, tremtinių dalios nepatyrusi žmona ir negalėjo suprasti, kodėl jam ši veikla buvo svarbesnė nei ramus šeimos gyvenimas.
Atsakymas paprastas – jis gimęs Irkustko srityje, seneliai ir tėvai buvo tremtiniai. Grįžę į gimtinę – Linkuvą, vėlgi labai vargo, nes neturėjo teisės nuolat apsigyventi, įsidarbinti.
„Man buvo labai svarbu, kad būtų įvertintas disidentas Petras Plumpa, jo nuopelnai, veikla, visas gyvenimas. Matau nemažai paralelių, kaip klostėsi jo ir mano likimas“, – aiškino rokiškietis.
Apie skandalu virtusią istoriją dėl P.Plumpos paskelbimo krašto garbės piliečiu plačiai rašė ir „Panevėžio kraštas“. Idėjos autorius buvo P.Gaigalas, bet valdantieji siūlymą atmetė radę biurokratinių kliūčių. Po to pasiūlė patys.
Tuo metu P.Gaigalas buvo netgi sustabdęs knygos leidybą.
Užmigdavo su duona burnoje
P.Gaigalas atviravo verkęs, kai P.Plumpa pasakojo, kaip kalėdamas lageryje Sibire jis atsidėdavo ir sudžiovindavo po gabalėlį duonos. Ja pasidalindavo su tais, kuriems grėsė bado mirtis.
Kad duonelės skonis ilgiau išliktų, kriaukšlę įsidėdavo į burną, bet nesukramtydavo.
Kas yra alkis, gerai pamena ir P.Gaigalas.
„Tėvai vakarais išeidavo iš namų, kad negirdėtų, kaip mes, trys berniukai, verkiame ir prašome valgyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Ir jų šeima – visai kaip P.Plum-pos pasakojime lagerio kaliniai – radę kriaukšlę, pasidalindavo ir užmigdavo su duonos gabalėliu burnoje.
Tik po kurio laiko tėvas įsidarbino lentpjūvėje, bet sunkiai susirgo ir mirė. Vaikus užaugino viena mama. Ji duonos kepykloje gavo paprastos darbininkės vietą.
Baigęs mokyklą, P.Gaigalas išvyko į Vilniaus universitetą studijuoti medicinos. Mama jam davė tik 35 rublius.
Už gerą mokslą gaudavo padidintą stipendiją, bet nuo antro kurso teko įsidarbinti. Naktimis jis dirbo sanitaru psichiatrijos ligoninėje ir Antakalnio ligoninėje inžinieriumi – prie hemodializės aparatų.
Pagal paskyrimą P.Gaigalas atvyko į Rokiškį, dirbo gydytoju epidemiologu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vedėju.
Kai ką vis dėlto sutrumpino
Paklaustas, ar buvo įvykių, žmonių, kuriuos ketino aprašyti, bet sudvejojo ir galop išbraukė, P.Gaigalas atsakė, kad abejojo, ar atskleisti vadinamąją prichvatizaciją.
„Pasvarstęs vis dėlto šį skyrių labai sutrumpinau. Būčiau sulaukęs didžiulės priešpriešos atskleisdamas tuomečių vadovų piktnaudžiavimus, girtavimus, nebaudžiamumą, milicijos dviveidiškumą. Pažiūrėkite, kas vyksta ir mūsų dienomis, – politikus skandina čekiukų skandalai, o šie dar dedasi nekaltomis avelėmis“, – stebėjosi į rajono tarybą su koalicija „Už laisvę augti“ kandidatavęs, bet nepatekęs P.Gaigalas.
Dar jis neišryškino tų garsių rajono žmonių, kurie ne tik nepalaikė ir neprisidėjo prie Sąjūdžio, bet netgi laukę grįžtančios sovietų valdžios.
Pašnekovas įsitikinęs, kad nebūna buvusių komunistų – kiek bandytų persidažyti, vidumi jie nesikeičia.
Pašnekovui liūdna ir dėl kitų politinių jėgų atstovų, kurie vardan ramybės prisitaiko prie didesnę galią turinčių, jiems pataikauja.
Ateinantį pirmadienį, 17 valandą, P.Gaigalas pristatys savo knygą „Pakilę laisvėje gyventi“ Rokiškio viešojoje Juozo Keliuočio bibliotekoje.
Prierašas po nuotrauka:
P.Gaigalui (kairėje) rūpėjo, kaip jo knygą „Pakilę laisvėje gyventi“ įvertins disidentas P.Plumpa.
Nuotr. iš asmeninio albumo
