Pusė skusta, pusė lupta
Biržai kuris laikas smarkiai ūžia.
Tarp gyventojų, spaudoje ir socialiniuose tinkluose pasklido žinia, kad labai gerai biržiečiams žinoma šeima – „Biržų vandenų“ įmonės direktorė Edita Barkauskienė ir jos vyras, rajono tarybos narys, rajono konservatorių skyriaus pirmininkas, buvęs kandidatas į Seimą Dalius Barkauskas prastūmė nemažą reikaliuką – už „Biržų vandenų“ įmonės pinigus į savo namus nusitiesė vandens tiekimo trasą.
Žinia pasitvirtino, bet iš dalies. Išaiškėjo, kad pusė trasos nutiesta už valdiškos įmonės lėšas, o kita dalis – už šios šeimos pinigus.
Valdiškoji trasos dalis kainavo apie 4 tūkst. eurų.
Valdininkės ir politiko šeimos reikalas pateko į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį. Į ją po straipsnių vietos laikraštyje kreipėsi meras Kęstutis Knizikevičius.
Tai ar tarnauja valstybei?
Pastarajame Biržų rajono tarybos posėdyje valstietis Audrys Šimas perskaitė valdančiosios daugumos kreipimąsi į, kaip ji pavadino, mažumą ir merą K.Knizikevičių.
Kreipimesi buvo minima „Šiaurės rytų“ laikraščio publikacija apie išaiškintą vandentiekio trasos istoriją.
Valdantieji kėlė klausimus, ar situacija neturi korupcinės veiklos požymių, ar D.Barkauskas nepažeidė politiko elgesio, etikos, moralės principų, ar nevengia privačių ir viešųjų interesų konflikto, ar yra atviras ir ar tarnauja valstybei.
Šį kreipimąsi pasirašė valdančiųjų frakcijų pirmininkai: socialdemokratas Audrius Jukna, liberalas Justas Greviškis, demokratas Dalius Drevinskas, A.Šimas.
Po to jau D.Barkauskas perskaitė savo pranešimą – nurodė, kad laikinai nusišalina nuo Kontrolės komiteto pirmininko pareigų ir laikinai nedalyvaus Etikos komisijoje.
Politikas paaiškino, kad visa tai – dėl to paties: pradėtų svarstymų jo atžvilgiu, kai paaiškėjo, kad į jo sodybą Kvietkelių kaime buvo nutiesta geriamojo vandens trasa.
Paprastai labai kritiški ir kovingi „Biržų atgimimo“ atstovai šįkart išvis neišreiškė savo pozicijos.
Galėjo teisiškai suderinti
Meras K.Knizikevičius korespondentei patvirtino, kad kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Meras aiškino, kad specialieji agentai vertina dokumentaciją, tikrina, ar šiuo atveju nebuvo pažeisti įstatymai. Labai gali būti, kad dokumentai tvarkingi, bet, anot mero, dar yra moralė ir etika.
„Moraliniu požiūriu tai dėmė politikui“, – kalbėjo meras.
Paklaustas, ar įmonė turėjo darbus derinti su savivaldybe, meras atsakė, kad neturėjo, nes darbai per mažos apimties. Tačiau yra abejonių, ar trasa, nutiesta už valdiškus pinigus, buvo reikalinga ir kitiems biržiečiams, o jeigu nebuvo reikalinga, tai reiškia, kad galėjo būti nutiesta tik sau.
K.Knizikevičius tęsė, kad ir mieste yra gyventojų, kurie nori turėti namuose ir vandenį, ir nuotekas, bet jų ten nėra – arba gyventojams nusitiesti yra per brangu, arba „Biržų vandenys“ nemato būtinybės ten atlikti darbų.
„Bet, pasirodo, kai nori – galima numatyti“, – šyptelėjo meras.
Antikorupcijos komisijos narys teisininkas J.Greviškis svarstė, kad galėjo įvykti ir nesupratimas. Juk buvo galima viską teisiškai suderinti, tereikėjo D.Barkauskui kreiptis į merą ir savivaldybės administraciją.
Ar D.Barkauskas, kaip politikas, elgėsi skaidriai ir sąžiningai, tiria tarybos Etikos ir Antikorupcijos komisijos. Joms vadovaujančios Simona Bindariūtė ir Alė Pocienė korespondentei sakė, kad sprendimo dar nepriėmė, renka duomenis.
Antikorupcijos komisija laukia „Biržų vandenų“ atsakymo apie pirmumą tiesiant vandentiekio trasas, gyventojų prašymus, taip pat paprašė įmonės lėšomis nutiestos trasos dalies projekto kopijos.
Nesupranta, už ką juos puola
D.Barkauskas Biržuose iki šiol turėjo puikią reputaciją. Išsilavinęs fizikas, pedagogas yra įkūręs Inžinerijos mokyklą, mokiniai ją noriai lanko.
Konservatorių partijoje jaunas politikas irgi padarė karjerą – tapo skyriaus pirmininku.
Jo žmona E.Barkauskienė irgi iš paprastos inžinierės vandenų tiekimo įmonėje pakilo iki tos įmonės vadovės.
D.Barkauskas žurnalistei teigė esąs įsitikinęs, kad jokių įstatymų nepažeidė. Jis klausė, negi jie negali nusitiesti vandentiekio vien todėl, kad sutuoktinė vadovauja įmonei?
„O kiti gali? Juk įmonė kitiems gyventojams įvedinėja vandenį. Tuomet tai dvigubi standartai“, – svarstė politikas, pamiršdamas pagrindinę tiesą, kad kiti gyventojai negali nuspręsti, kur tiesti trasą, o jo žmona – gali.
D.Barkauskas pasakojo, kad išties į savo sodybą laukuose, Kvietkelių kaime, pernai rudenį nusitiesė geriamojo vandens trasą. Nuo magistralinės vandentiekio trasos iki kelio Biržai–Germaniškis buvo paklotas 177 m ilgio vamzdis.
Vamzdis eina per ūkininko lauką. Pastarasis neleido per jo žemes kasti griovio, todėl trasa buvo prastumta po žemėmis. Ši dalis atsiėjo per 4 tūkst. eurų. Už ją mokėjo savivaldybės įmonė „Biržų vandenys“.
„Šalia veikia įmonės, neturinčios nei vandentiekio, nei nuotekų trasų. Vėliau jos irgi galės prisijungti prie šios dalies. Todėl ši trasos dalis ir buvo nutiesta įmonės lėšomis“, – aiškino D.Barkauskas.
Jis tikino, kad projektuojant trasą buvo nuėjęs pasikalbėti su įmonių savininkais. Šie patikinę, kad norėtų prisijungti, bet viskas tuo ir pasibaigę – niekas taip ir neparašė prašymų prisijungti prie vandentiekio.
Kasti pigiau negu prastumti
Kitapus kelio Biržai–Germaniškis nutiesta 172 m trasos dalis eina į Barkauskų sodybą.
„Šia dalimi naudosimės tik mes, todėl už ją patys sumokėjome“, – aiškino D.Barkauskas.
Jiems tai atsiėjo mažiau nei 3 tūkst. eurų.
Beveik vienodo ilgio trasos skirtingai kainavo todėl, kad atšaka iki sodybos buvo kasama atviru būdu. Tai pigiau atsieina negu vandentiekio vamzdžio prastūmimas po žeme.
Paklaustas, nejaugi su žmona nenumatė, kad kils triukšmas, D.Barkauskas tiesiai neatsakė. Jis teigė svarstęs įvairius variantus.
Vienas jų – visą trasą pasikloti savo pinigais, o iš panorusių prisijungti įmonių savininkų paprašyti mokesčio. Bet tuomet irgi daug kam būtų nepatikę, esą būtų šaukę, kad blogas politikas pasipelnyti nori.
Dar buvo galima nusitiesus trasą leisti savivaldybei jos dalį išpirkti. Bet politikas beveik įsitikinęs, kad irgi būtų atsiradę kritikų.
„Slidus reikalas. Bet turbūt reikėjo į viską nusispjauti ir vis dėlto patiems tiesti visą trasą“, – prisipažino D.Barkauskas.
Pašnekovas sakė, kad ne per toliausiai projektuojamo statyti namo savininkas jo jau prašė leisti prisijungti prie vandentiekio trasos. Jis leidęs.
Ar jungsis įmonės – lieka neaišku, nes pasakyti, kad „taip, žinoma, norėčiau“, yra viena, o padaryti – kita. Be to, viskas kainuoja pinigus, jos irgi turėtų prisidėti.
„Kai kurie jau dabar spėlioja, kad prisijungti būtų per brangu. Bet iš tiesų gi jie nežino kainos. Bet kuriuo atveju darytis gręžinį tikrai brangiau nei jungtis prie trasos“, – dėstė D.Barkauskas.
Tuo labiau karstiniame regione. Ir pagal aplinkos apsaugos įstatymus įmonėms dėl to reikalavimai esą labai griežti.
Samdė įmonės brigadą
„Panevėžio krašto“ korespondentai nuvyko į Kvietkelių kaimą.
Prie savo namo pasitinka abu Barkauskai. Jiedu sako, kad nuo namo durų, skersai per kiemą, iki šulinėlio prie žvyrkelio trasą išsikasė D.Barkauskas su savo tėvu. Vienas darbavosi kastuvu, kitas – senu ekskavatoriumi. Tai vyko prieš 1,5 metų, todėl kasimo žymių neliko.
Šeimininkai rodo ilgą žemių kauburį palei žvyrkelį link magistralinio kelio.
„Čia kasė įmonės brigada atviru būdu, darbus apmokėjome savo lėšomis. Ši linijos dalis yra mūsų nuosavybė“, – aiškina D.Barkauskas.
Jis pirko šią paslaugą iš „Biržų vandenų“ įmonės.
Ar nesusikerta privatūs ir viešieji interesai?
Į tai E.Barkauskienė atsako, kad nesusikerta, nes įmonė šias mokamas paslaugas teikia visiems gyventojams – ar tai būtų Jonas, ar būtų Petras, įkainiai vieši ir visiems vienodi.
Ji tęsia, kad šį reikalą jau ištyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba nerado pažeidimų.
Nors buvo skųstasi dėl vienos trasos dalies, bet E.Barkauskienė patikina, kad ji tarnybos buvo paprašyta pateikti abiejų trasos dalių dokumentus. Ji taip ir padarė.
Nuomonės kol kas skirtingos
Kitapus magistralinio kelio vandentiekio trasa buvo paklota įmonės lėšomis, ir ji eina pro statinius, daugiausia – garažus.
E.Barkauskienė teigia, kad čia kuriasi smulkūs verslai ir kad jie turės paisyti aplinkosauginių reikalavimų. Jos duomenimis, bent jau 4 objektams vandentiekio trasos prireiks.
Atšaka garažų link būtų atvesta įmonės lėšomis, bet savininkai turės apmokėti trasos dalį, einančią į nuosavas valdas.
Pakalbiname kelis garažų savininkus. Vienas jų – Aurimas užtikrina, kad jei tiktai bus leista, prie vandentiekio jungsis ir jis pats, ir dar bent keli, gal 6 ar 7, pažįstami.
„Prieš kokius 10 metų garažų savininkai kreipėsi į savivaldybę dėl vandentiekio, bet tuomet buvo liepta nebesvaigti“, – gūžteli pečiais biržietis.
Kitas vyras tikina, kad garažą nuomojasi. Čia jis darbuojasi tik porą mėnesių, bet žino – vandens reikės. Biržietis svarsto, kad gręžinys kainuos pigiau nei jungtis prie trasos, ir piktinasi, kad ji nutiesta per toli nuo garažo. Po to vyriškis vis dėlto prisipažįsta, kad nuodugniau šiuo reikalu dar nesidomėjo.
Dar vienas garažo savininkas trumpai paaiškina, kad vandens atsiveža cisterna ir čia pat einanti vandentiekio trasa jam visiškai nereikalinga.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pagal išvartytus žemių kauburius matyti, kur šalia žvyrkelio eina vandentiekio trasa. Ši linijos dalis – E. ir D.Barkauskų nuosavybė.
2. Garažų savininkų nuomonės įvairios. Kai kurie tvirtino, kad jungsis prie trasos, kitiems ji nereikalinga, treti dar nuodugniau nesidomėjo.
3. E.Barkauskienė parodė, kur eina „Biržų vandenų“ lėšomis nutiesta požeminė linija. Šalia, kairėje, įsikūrę vandens iki šiol neturintys garažai ir verslo įmonės.
A.Švelnos nuotr.
