Juozo Lebednyko skulptūrų ir piešinių paroda

Menininkas priklauso Lietuvos skulptorių kartai, kuri XX a. aštuntajame dešimtmetyje krypo nuo tuo metu dominavusių standartų ir ieškojo naujų, individualių, plastinės raiškos būdų. „Jau kūrybos pradžioje išryškėjo esminės, glaudžiai susijusios Lebednyko kūrybos dimensijos: kūniškumas ir gamtos formų transformacija, santykis tarp masių, formos ir medžiagos. Susiformavo ir skulptoriaus kūryboje dominuojantys motyvai, kuriuose užkoduota dviejų darniai sąveikaujančių visatos pradų – vyriškojo ir moteriškojo dermė, gamtos ir žmogaus vienis. Gamta Lebednykui – nekvestionuojama konstanta, prigimtinė duotybė. Dailininkas ne kartą yra sakęs: „Esu gamtos vaikas“. Tačiau natūros jis nekopijuoja, o pagarbiai stebi ir tveria savo vizijų pasaulį, suteikdamas gamtos formoms naujus pavidalus. Gamtoje randa ne tik įkvėpimo šaltinį, bet ir atgaivą sielai, ramybę“, – rašo menotyrininkė dr. Danutė Zovienė. J. Lebednyko nepaliaujami kūrybiniai ieškojimai tęsiasi visą gyvenimą: nuo ekspresyvaus stilizuoto figūratyvo (reljefai, mažoji plastika), konstruktyvios abstrakcijos (dekoratyvinė skulptūra, objektai) iki biomorfinių formų (keraminės skulptūros), nuo kamerinės plastikos – iki kūrinių viešosiose erdvėse. „Skulptoriui pavaldi bronza ir akmuo, medis ir žalvaris, keraminė masė. Tačiau jis nėra „prisirišęs“ prie vienos ar kitos medžiagos, o nuolat improvizuoja: kai nusibosta minkyti molį, imasi akmens ar grįžta prie bronzos. Arba priešingai – ieško provokacinių sprendimų, tarsi paneigiančių fizines medžiagos savybes“, – teigia dr. D. Zovienė. Greta bronzos, akmens, keramikos kūrinių parodoje pristatomos J. Lebednyko pastelės bei piešiniai. „Poreikis imtis pieštuko, pastelių ar spalvotų kreidelių skulptoriaus kūryboje gyvuoja visą laiką paraleliai skulptūrai. Antra vertus, tai nėra parengiamieji eskizai būsimiems kūriniams tradicine prasme. Lebednyko pastelės – atskira savaranki kūrybos dalis. Čia dailininkas įgyvendina savo potraukį spalvoms. Piešiniuose, nevaržomas medžiaginių (bronzos, akmens etc.) technologinių rėmų, dailininkas besąlygiškai atsiduoda vizijoms“, – rašo dr. D. Zovienė. Apie autorių Juozas Lebednykas gimė 1947 m. rugpjūčio 20 d. Dusmenų kaime, Trakų rajone. 1966–1972 m. studijavo skulptūrą Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1973 m. gyvena ir kuria Panevėžyje. Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (LDS), 1989–1993 m. sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas. 2005 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas. 2007 m. pelnė Panevėžio dailės dienų nominaciją „Už kūrybos brandą“, 2017 m. apdovanotas Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo medaliu, Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija, 2018 m. įvertintas LDS „Auksiniu ženkliuku“. Nuo 1973 m. dalyvauja parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Turkijoje, Vokietijoje ir kt.), surengė 29 personalines parodas. Sukūrė vario reljefų, skulptūrų visuomeninių ir privačių pastatų interjerams, eksterjerams, mažosios plastikos bei skulptūrinės keramikos kompozicijų, objektų, pastelių. Kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, Trakų istorijos muziejus, Baltieji rūmai (Vašingtonas, JAV), Europos parlamentas (Briuselis, Belgija), Lietuvos ir užsienio privačios kolekcijos. Juozo Lebednyko skulptūrų ir piešinių paroda veiks iki spalio 8 dienos. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.