Vežimėlio laiptais į antrą aukštą neužtemps
Netoli Panevėžio centro, Respublikos gatvėje, po penkerių laukimo metų socialinį vieno kambario butą gavęs vienišas neįgalus pensininkas Leonas Barzda visomis keturiomis puolė į jį kraustytis.
Prieš tai 70-metis panevėžietis vieną iš trijų kambarių nuomojo bute buvusiame bendrabutyje Statybininkų gatvėje, tad labai gerai supranta, kas tai yra turėti savo būstą.
Dabar jis vienas šeimininkauja suremontuotame bute antrame aukšte.
Dar labiau žmogus apsidžiaugė gavęs daugiabučio kieme esančio sandėliuko durų raktą – galės neįgaliojo vežimėlį ten laikyti.
„Butas man tikrai patinka, labai geroje vietoje, netoli parduotuvės, autobusų stotelės. Bėda, kad nebėra stuburo, vaikštau pasiremdamas dviem lazdomis. Vasarai planuoju nusipirkti elektrinį triratį vežimėlį, norėčiau jį laikyti sandėliuke, nes laiptais į antrą aukštą neužtempsiu, o palikti kieme nesaugu, kaipmat pavogs“, – kalbėjo panevėžietis.
Vyras teigė galintis savimi pasirūpinti, pasigaminti maisto, nuvykti į parduotuvę ar polikliniką. Tiesa, kartais pagelbėti buityje ateina pažįstamos moterys.
Liepė pačiam remontuotis
Pasiremdamas lazdomis pensininkas pats nulipo laiptais žemyn ir atrakino sandėliuką. Tik paprašė, kad nuneštume vežimėlį ir padėtume jį sandėliuke.
O tada ir išdėstė savo bėdą.
Mat pirmą kartą jam pravėrus sandėliuko duris visas džiaugsmas išgaravęs – grindys įdubusios, šiferiu dengtame stoge žiojėja plyšys, neįvesta ir elektra. Jis iškart suprato, kad minimaliai sutvarkyti patalpą iš savo nedidelės pensijos niekaip nepajėgs.
Tad L.Barzda tikėjosi, kad miesto savivaldybė sandėliuke įves elektrą, suremontuos kiaurą stogą, išbetonuos grindis, praplatins duris ir įrengs nuovažą, kad būtų lengviau įstumti vežimėlį.
Bet ne, savivaldybė atsisakė.
Pašnekovas teigė, kad mokydamasis Kaune dalyvavo visuose su Romo Kalantos susideginimu susijusiuose įvykiuose, prieš 35 metus sausio 13-osios dieną ir naktį budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o dabar jam pikta, jog miesto valdžia neįgaliam senam žmogui, Lietuvos patriotui nesuremontuoja sandėliuko.
Tvojo, kad nepriklauso
„Savivaldybėje tik stumdo vieni nuo kitų, bet nepadeda. Kitur neįgaliems žmonėms liftus įrengia, kad su vežimėliais galėtų pasikelti, o čia nieko negali padaryt. Viena savivaldybės darbuotoja pareiškė, kad man tas sandėliukas išvis nepriklauso. Tai kur tada man savo vežimėlį laikyti, gal pas poną Dievulį?“ – piktinosi L.Barzda ir čia pat pasimeldė.
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Loreta Babilauskienė kalbėtis su korespondentu šia tema nesiteikė. Ji liepė klausimus pateikti raštu.
Valdininkės atsiųstame rašte teigiama, kad savivaldybė L.Barzdai šių metų vasario pabaigoje išnuomojo 34,69 kvadratinių metrų socialinį būstą. Na, šitiek ir mes žinome.
Prieš perduodant būstą nuomininkui, jame buvę pakeistas apšvietimas, atnaujintas vandentiekio ir nuotekų vamzdynas, įstatytos naujos šarvuotosios durys ir langas, įrengta nauja dušo kabina, virtuvėje pastatyta nauja dujinė viryklė, atlikti kiti būtini darbai, kad butas būtų tinkamas gyventi.
Kaip visi žinome, tą valdžia privalo padaryti pagal įstatymą.
Sandėliuko niekaip negali ar nenori padalinti?
Valdininkė pagaliau priėjo prie reikalo – pradėjo kalbą apie sandėliuką. Išaiškėjo, kad šalia daugiabučio esantis ūkinis pastatas – tai ne socialinio būsto dalis. Miesto savivaldybei šiame pastate nuosavybės teise priklauso 9/100 dalys, bet plotas nėra atidalintas ir nėra priskirtas konkrečiam butui ar nuomininkui.
Bandykime įsivaizduoti proporcijas: jei 9 dalys priklauso savivaldybei, tai privatiems asmenims priklauso 91 dalis.
Įstatymai savivaldybės esą neįpareigoja pasirūpinti pagalbiniais ar ūkinės paskirties statiniais, tokiais kaip šis sandėliukas.
Nors įstatymas pareigos remontuoti ir nenumato, bet, anot neįgaliojo panevėžiečio, ir nedraudžia. Šalies patriotui atrodo teisingas būtų paprastas žmogiškas veiksmas – tiesiog imti ir suremontuoti, jai tos išlaidos – tik lašas jūroje.
O ir kodėl savivaldybė nepadaro, atrodytų, paprasto darbo – neatidalina sandėliukų, nesutvarko jo priklausomybės dokumentų?
Užuot atsakiusi, ėmė nurodinėti redakcijai
Į tai L.Babilauskienė pasirinko atsakyti raštu. Ji vėl kartojosi aiškindama šia tema, tikino, kad atidalijimas priklauso nuo visų bendraturčių valios ir teisinių procedūrų, todėl savivaldybė neturi teisinės galimybės savarankiškai atidalinti konkrečių sandėliukų ar juos priskirti atskiriems asmenims.
Betgi paprastai visi sudėtingi klausimai valstybėje sprendžiami per teismus. Kodėl sandėliukų savivaldybė nepasistengia atsidalinti per teismus, net jei kiti savininkai to ir nenori? Gal jai tiesiog patogiausia nieko nedaryti ir palikti viską taip kaip yra? Kol pats sandėliukas ims ir nugrius?
L.Babilauskienė į tai atrašė pakartodama ankstesnius, nekonkrečius teiginius, o su tema tebuvo susijęs vienas sakinys: „Inicijuoti teisminius procesus, nesant aiškios teisinės ir praktinės naudos, nėra atsakinga.“ Tačiau valdininkė nepaaiškino, kodėl nėra naudos ir kodėl neatsakinga.
Toliau jau L.Babilauskienė peržengė savo kompetencijų ribas ir ėmėsi vertinti redakcijos darbą bei reikalauti ir nurodinėti mūsų redakcijai, kaip mes turime užduoti klausimus ir kad privalome publikuoti nesutrumpintą jos atsakymą, nors šis atsakymas – ne į temą.
Toks valdininkės elgesys privertė mus kreiptis raštu į Panevėžio savivaldybės administracijos direktorių Giedrių Šileiką ir informuoti jį apie incidentą. Rašte klausėme, ar toks įžūlus, su valdininko etika ir Visuomenės informavimo įstatymu nesuderintas jo pavaldinės elgesys nebuvo suderintas su juo pačiu.
G.Šileika sureagavo akimirksniu. Jis pažadėjo incidentą ištirti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Miesto savivaldybei, kaip matyti, priklauso 1 sandėliukas, o privatiems asmenims – devyni.
2. L.Barzda lipti laiptais gali tik pasiremdamas lazdomis.
3. L.Babilauskienė į redakcijos klausi-mus atsirašinėjo tiesiog įžūliai.
4. Sandėliuko vidus atrodo baisiai ir prašyte prašosi remonto.
5. L.Barzdai skirtas naujai suremontuotas socialinis būstas šiame Respublikos gatvės daugiabutyje.
A.Švelnos nuotraukos
