„Daugiabučio namo modernizavimo metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą, t. y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę energinio efektyvumo klasę. Tačiau kol kas dauguma projektų remiasi valstybės nustatytu minimumu ir siekia tik C ir B klases. Žinoma, tai yra susiję su renovacijos kaštais – už pigiausią kainą niekuomet negausime aukščiausios kokybės“, – teigia Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis.
Anot A.Vaičiulio, anksčiau ar vėliau siekiantiems aukštesnių energinio efektyvumo klasių, paramos lygis nesikeis, o gyventojams, siekiantiems valstybės nustatyto minimumo, ši parama mažės.
Lietuva išsiskiria paramos dydžiu gyventojams
Lietuva namus renovuojančius gyventojus remia įvairiais būdais: butų savininkams suteikia garantijas už modernizavimo paskolas, jiems skiria 30 proc. subsidijų ir kompensuoja visas projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.
„Tie, kurie dabar suskubs ir renovuosis, taip sumažindami energines išlaidas bei padidindami gyvenimo komfortą, – išloš. Tačiau gyventojai, kurie praleis šią progą, ateityje už naudojamą energiją mokės tik daugiau, kadangi reikia renovuoti didžiulį pastatų kiekį, valstybė ateityje diferencijuos savo paramą, ir laukiantieji paramos iš valstybės gaus mažiau. Tikėtina, jei „atsibundančių“ daugės, tai dar ir dėl tam momentui galiojančios paramos reikės pastovėti eilėje“, – teigia A.Vaičiulis.
Skirs daugiau dėmesio kokybei
Pašnekovas pastebi, kad netolimoje ateityje įgyvendinant modernizavimo projektus galbūt daugiau dėmesio bus skiriama visapusiškai kokybei.
„Renovacijos darbų kokybės klausimas yra itin aštrus. Jis apima ne tik energinio naudingumo klasės rezultatus, bet ir paties modernizavimo proceso kokybę. Gyventojai, pasitikintys tik rangovu, tikisi aukštos kokybės, bet nusivilia, jei negauna to, ko tikėjosi.
Visų pirma, reikia skirti dėmesio kokybiškam projekto paruošimui. Vėliau vykdomas projekto įgyvendinimo ir tinkamų statybos produktų parinkimo valdymas ir priežiūra, užkertant kelią nekokybiškų ir nesertifikuotu statybos medžiagų naudojimui“, – sako A.Vaičiulis.
Prisideda prie energetinės nepriklausomybės
Nepamirškite, kad daugiabučių namų modernizavimas atneša ir globalių naudų, pavyzdžiui, prisideda prie didėjančios šalies energetinės nepriklausomybės.
„Karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad esame priklausomi nuo iškastinio kuro, todėl turime siekti, kad mūsų pastatai, daugiabučiai namai nenaudotų iškastinio kuro ir apskritai naudotų labai mažai energijos“, – teigia A.Vaičiulis.
Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pabrėžia, kad visi pastatai turės būti modernizuoti iki nulinės energijos, nes esame Europos Sąjungos (ES) nariai ir Lietuva yra pritarusi šiam tikslui. Dar prieš karą Ukrainoje ES nusprendė, kad ambicingas tikslas pasiekti neutralumą klimato kaitos atžvilgiu negali būti pasiektas be esminių pastatų pakeitimų, drastiškai sumažinančių jų energijos poreikius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą šį tikslą pasiekti buvo užsibrėžta iki 2050 metų, tačiau dabar dauguma ES šalių šį terminą perkėlinėja iki 2030–2035 metų.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
(22PRRR-84)
