Baigiamasis projekto etapas „Tavo žodis yra tiesa“ (Jn 17, 17) įvyko gegužės 27–29 d. Berčiūnuose. Renginyje dalyvavo virš 80 ateitininkų ne tik iš Panevėžio kuopų, bet ir iš Biržų, Kauno, Pandėlio, Ukmergės, Vabalninko. Nors penktadienio popietę stovyklautojų oras nelepino, tačiau įdomi ir turininga programa įsuko moksleivius į nuotykių pasaulį. Paaugliai žaidė kūrybinius ir susipažinimo žaidimus, prie laužo kepė dešreles, kambant gitarai, dainavo dainas. Visą šeštadienį buvo saulėta, tad suplanuotos veiklos vyko sklandžiai. Po sočių pusryčių, suskirstyti į septynias grupeles, moksleiviai ruošėsi vaidinimams „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos istorijos“ ir salėje vaidino vieni kitiems, dalyvavo linksmose estafetėse, susitiko su skautų atstovais, kurie pristatė savo organizacijos veiklą. Po pietų stovyklėlės vadovai pakvietė visus į orientacinį žaidimą „Kronikos kelias“. Komandoms įvairiose stotelėse teko atlikti gana sudėtingas užduotis: pereiti „minų lauką“; perlipti „sieną“, padarytą iš virvių; įsiminti tam tikrą frazę ar sakinį; atrasti paslėptą daiktą žaidžiant žaidimą „Šilta / šalta“; sudainuoti dainą; atlikti tam tikrus fizinius pratimus. Šalia visų išbandymų dar reikėjo saugotis „saugumiečių“, kurie turėjo atimti Kronikos knygas. Ne visiems orientacinio žaidimo dalyviams pavyko ramiai praeiti pro „saugumietį“, kad pasiektų saugiąją zoną. Po šventų Mišių, kurias laikė ateitininkas kunigas Domingo Avellaneda Cabanillas, moksleiviai būriavosi prie valgyklos durų vakarienei, kur stovyklėlės vadovai mokė naujų linksmų žaidimų. Po vakarienės ir vakaro maldos, moksleivių laukė netikėtumas – diskoteka. Stovyklautojams aušo dar vienas rytas gamtoje. Šis sekmadienis – tai ilgai laukta ir iškilminga diena, nes šv. Mišiose, kurias laikė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dešimt moksleivių davė įžodį į JAS ir MAS sąjungas. Po šv. Mišių ateitininkai sugužėjo į salę, kur klausėsi vyskupo emerito J. Kaunecko liudijimo apie tai, kaip jis rinko informaciją „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai“. Po iškilmingų pietų vyko vadovų ir stovyklautojų atsisveikinimas. Nors vadovų sukurta baigiamoji daina buvo nuotaikinga, stovyklautojai tapo tylesni, ramesni. Atsisveikinimo momentas tarsi atvėrė gilius jausmus, supratimą ir įžvalgas apie stovyklos vertę ir prasmę. Tikiu, kad ne tik Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno kuopos ateitininkai susirado naujų draugų, įgavo stiprių patirčių. Tikiu, kad ir toliau visi aktyviai dalyvaus savo kuopų veiklose, visuomeniniame ir religiniame gyvenime. Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno ateitininkų kuopos globėja D. Kubilienė