Nešė baltomis pirštinaitėmis
Bajorų susiėjimo Palėvenės dvare pradžią paskelbė garsus patrankos šūvis.
Iš visų šalies vietų suvažiavę kilmingi svečiai labinosi, glėbesčiavosi, sveikinosi su senąja dvarininke Nijole Marija Milakniene bei dabar dvarą valdančiu jos sūnumi Egidijumi Matulevičiumi su žmona Daiva. O tada sėdosi prie baltose palapinėse nutiestų stalų.
Valgius, paruošus pagal senoviškus didikų puotų receptus, į stalus nešė baltomis pirštinaitėmis mūvinčios padavėjos.
Bajorams buvo patiektos karamelizuotos burokėlių salotos, pagardintos graikiniais riešutais bei fetos sūriu, ir jautienos pjausnys su traškiomis daržovėmis ir batatų suflė.
Teko ir pašokti, ir šachmatais susikauti
Pasisotinus iš užstalių visus išviliojo iš Veliuonos atvykusi istorinio šokio grupė. Renesanso laikotarpio apdarus dėvinčios šokėjos demonstravo ir šokių žingsnelius, ir anuometines didikų manieras.
Svečiai negalėjo likti tik žiūrovais, senovinės damos juos įtraukė į veiksmą – mokė renesansinių šokių.
Išjudinti bajorai pažiro po dvaro parką, kur jų laukė aristokratiškos veiklos: mokymai kaligrafiško rašto, piešimas ant medžių ripkų, mandalų spalvinimas bei intelektualūs stalo žaidimai: šaškės, šachmatai ir domino.
Pasibuvimui artėjant į pabaigą ponai ir ponios susibūrė prie loterijos. Laimingi ar ne jų bilietėliai nulėmė jauniausia dvarininkų Matulevičių anūkė Marta, iš indo traukdama skaičiais sužymėtus numerėlius.
Laimėti prizai buvo skirtingi, tačiau visi valgomi, tokie, kuriais gali su stalo kaimynu pasidalyti.
Patranka – paties dvarininko
Pagrindinius dvaro rūmus suremontavęs ir juose su šeima gyvenantis E.Matulevičius pasakojo, kad kiekvieną vasarą visos šalies bajorai į Palėvenę suvažiuoja jau trečias dešimtmetis.
Anksčiau tie susiėjimai vyko paprastesne forma – kaip sąskrydžiai, o prieš kelerius metus susipažinęs su įvairius renginius organizuojančia „Švenčių kalvės“ įkūrėja Vilija Petkūniene, gavo iš jos pasiūlymą susiėjimą paversti išties bajorišku: su šventiškais stalais, ano meto didikų meniu ir edukaciniais užsiėmimais.
V.Petkūnienės organizuojama bajoriška vasaronė šiemet vyko jau ketvirtą kartą.
Valgius tiekė Naujamiestyje esanti kavinė „Sodybėlės maistas“, garsėjanti tuo, kad pagal istorines receptūras geba pagaminti autentiškus senovinius patiekalus.
Dažnas svečių būrelis stojo fotografuotis prie patrankos, stovinčios šalia senųjų rūmų bokštų liekanų.
Patranka – ne istorinis reliktas, ją pagamino pats dvaro šeimininkas.
„Daug dūmų ir garso, o šūvio jėga tik simbolinė“, – šypsojosi E.Matulevičius.
Galėjo įsilieti į bajorų būrį
Šiemet į Palėvenę suvažiavo itin daug bajoriško kraujo turinčių svečių: net 132. Iš Aukštaitijos atvyko 34 bajorai.
Telšiečiai, kauniečiai, panevėžiečiai senuosius dvaro bokštus papuošė įspūdingomis bajoriškomis vėliavomis, vėliavas atsivežė ir atskiros giminės.
Pasak E.Matulevičiaus, pirmą kartą du renginiai sujungti į vieną: prieš susėdant už stalų Palėvenės bažnyčioje į bajorus buvo įšventinta net 20 naujų narių. Tai tie žmonės, kurie istoriniais dokumentais įrodė, kad jų seneliai ar proseneliai buvo bajorai.
Dar viena naujovė – bajorų susiėjimas buvo atviras, 45 eurus kainavusius bilietus į jį galėjo nusipirkti visi norintys pabūti simboliniais bajorais.
Pasak šventės organizatorės, bajorija sulaukė 12-os jų luomui nepriklausančių svečių.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Paties dvarininko sukonstruota patranka šūviu paskelbė šventės pradžią.
2. Dvarininkė D.Matulevičienė ir bajoras Artūras Rūkas-Daujotis.
3. Prie bajoriškai vakarienei padengtų stalų susėdo iš visos šalies suvažiavę svečiai.
4. Vaišėms buvo patiektas jautienos kepsnys.
5. Senojo Palėvenės dvaro bokštas po truputį restauruojamas.
6. Kokios senovėje buvusios kilmingųjų pramogos rodė iš Veliuonos atvykusi istorinių šokių grupė.
7. Dvarininkė N.Milaknienė (viduryje) fotografavosi su į šventę atvykusiais giminaičiais.
A.Švelnos nuotraukos
