Prašė slėptis slėptuvėse
Tris vakarus prieš Jonines, Ukrainoje vadinamas Kupalos naktimi, prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipimuose į tautiečius ragino neignoruoti oro pavojaus pranešimų ir būtinai eiti į slėptuves.
„Putinas tampa silpnas. Silpsta ir politiškai, ir kovos lauke, ir fiziškai, todėl gali sustiprinti smūgius į mūsų žmones raketomis bei dronais. Būkit geri, naudokitės slėptuvėmis. Aš jūsų labai prašau, labai“, – taip padidėjusią grėsmę aiškino V.Zelenskis.
Būti pasiruošusiems slėptis prezidentas ėmė raginti praėjus vos parai po to, kai ukrainiečių dronams pavyko prasiveržti į Rusijos sostinę ir sukelti milžinišką gaisrą, pataikius į naftos gamyklą. Juodais dūmais apklotos Maskvos vaizdus rodė visas pasaulis, o karikatūristai ėmė viešinti pašaipius paveikslėlius su į dangų išlekiančiu Kremliaus vadovu Volodymyru Putinu.
Kyjivas ne tik gyrėsi savo karių sugebėjimais įveikti Rusijos oro gynybą, bet ir suprato, kad gaisrai Maskvoje pažemino V.Putiną, žadėjusį per tris dienas laimėti karą su Ukraina.
Žinant Kremliaus vadovo kerštingumą, buvo suprantama, kad po tokio paniekinimo jis gali nurodyti surengti ypač didelę ir kruviną ataką Ukrainos sostinėje.
Pretekstu atakai galėjo pasitarnauti ne vien gaisrai Maskvoje, bet ir drono ataka prieš autobusą, vežusį Baltarusijos vaikus atostogauti.
Kremliaus kaltinimai – sufabrikuoti
Minskas ir Maskva apkaltino, kad šešiasdešimt kilometrų nuo Ukrainos sienos, Rusijos Briansko srityje, važiavusį autobusą atakavo ukrainiečių dronas. Per ataką žuvo palydovė moteris, o septyni keleiviai, iš kurių keturi vaikai, buvo sužeisti.
Kyjivas tokius kaltinimus paneigė ir apkaltino Maskvą surengus melo provokaciją, siekiant į karą įtraukti Baltarusiją. Ukrainos saugumo tarnyba SBU teigia perėmusi Maskvos dokumentą, įrodantį, kad Kyjivas neturi nieko bendro su ataka.
SBU paviešintame dokumente rašoma, kad nei Rusijos radiolokacinio bataliono, nei oro pažeidimų stebėjimo centro darbuotojai minėto įvykio metu neužfiksavo Ukrainos dronų įsiveržimo į Rusijos teritoriją.
Ukrainos armijos Generalinis štabas parašė, jog „negalinti pasiekti užsibrėžtų tikslų kovos lauke Maskva griebiasi informacinių manipuliacijų ir sufabrikuotų kaltinimų“.
Praėjus dviem dienoms po išgalvotų kaltinimų, V.Zelenskis iškėlė ultimatumą Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, nurodydamas per savaitę pašalinti pasienyje su Ukraina stovinčią įrangą, padedančią Rusijos kariams koreguoti atakas. Priešingu atveju ukrainiečiai esą patys tą įrangą sunaikins.
Prieš kelias dienas Ukrainos armijos dronų padalinio vadas majoras Robertas Brovdi pareikalavo, kad Baltarusija nebeleistų Rusijai iš savo teritorijos atakuoti Ukrainos. Priešingu atveju pagrasino, kad jo padalinio dronai ims sprogdinti taikinius Baltarusijoje.
Zelenskis pagrasino Lukašenkai dronų atakomis
Baltarusija oficialiai nedalyvauja kare, tačiau jau pirmąją plataus masto karo dieną, 2022 metais, Maskvos kariai Ukrainą puolė ir iš Baltarusijos teritorijos, o ir dabar iš čia lekia dronai.
A.Lukašenka supranta, kad jei Rusija nesugeba apsiginti nuo Ukrainos dronų, jis savo šalies tuo labiau neapgins. Ukrainiečiams susprogdinus naftos bei trąšų gamyklas, Baltarusija prarastų pagrindinius pajamų šaltinius. Karo ekspertai visgi netiki, kad Kyjivas ryšis bombarduoti Baltarusiją ir taip pradėti karą su ja. Mat tai gerokai prailgintų fronto liniją ir pareikalautų mobilizuoti daugiau karių, o jų ir taip trūksta. Karo išplėtimui greičiausiai nepritartų ir Vakarų šalys, tad Kyjivo gąsdinimai Minskui veikiausiai yra vien žodiniai.
Tai, kad žodiniai nesutarimai gali sukelti didelę politinę įtampą, liudija kilęs Kyjivo ir Varšuvos konfliktas. Lenkijos prezidentui Karoliui Navrockiui nusprendus atimti iš V.Zelenskio aukščiausią šalies apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną, gautą iš Varšuvos, apdovanojimus ėmė savanoriškai grąžinti ir kiti Ukrainos prezidentai bei pareigūnai.
K.Navrockis iš V.Zelenskio ordiną atėmė dėl to, kad šis vienam kariuomenės padaliniui suteikė Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) pavadinimą. 1942 metais Vakarų Ukrainoje įkurta UPA siekė atkurti nepriklausomą Ukrainą ir kovojo tiek su Maskvos, tiek su nacistinės Vokietijos armija. Taip pat Voluinės regione ji kovojo ir su lenkų kariais, o tuose mūšiuose, manoma, žuvo apie 50 tūkstančių civilių lenkų ir 20 tūkstančių civilių ukrainiečių.
Trintis tarp Ukrainos ir Lenkijos stiprėja
Varšuva ir Kyjivas daug metų vieni kitus kaltina vykdžius nepateisinamas civilių žudynes, tačiau tik Lenkija tai įstatymiškai įvardijo kaip tautos genocidą ir jo vykdymu apkaltino UPA. Vis dėlto Kyjivas ir toliau UPA garbina kaip kovotojus už nepriklausomybę, primindamas, kad Varšuva ukrainiečius žudžiusius „Armia Krajowa“ karius taip pat vadina didvyriais.
Ši politinė trintis dėl Voluinės įvykių egzistavo daug metų, tačiau kodėl būtent dabar ji „sprogo“, nėra iki galo aišku.
Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, šaltakraujiškumo ir toliaregiškumo pritrūko tiek Ukrainos, tiek Lenkijos prezidentams. Laikraštis paragino abiejų šalių politikus slopinti emocijas ir negadinti valstybių santykių, nes nesutarimai naudingi tik Kremliui.
Laikraštis priminė, kad Ukrainai Lenkija labai svarbi tuo, jog per ją atvežama didžioji dalis Vakarų paramos. Tuo tarpu Lenkijos ekonomika patirtų didžiulius nuostolius, jei dėl konfliktų išvyktų du milijonai ukrainiečių darbininkų ir verslininkų.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Ir per Jonines artimieji nešė gėles žuvusiems šeimos nariams bei bičiuliams pagerbti.
2. Kyjivietė Natalija Kominova Jonines šventė dieną, nes naktį galioja komendanto valanda.
3. Nesutarimai tarp V.Zelenskio ir K.Navrockio kelia politinę įtampą. AP nuotr.
4. V.Zelenskiui perspėjus eiti į slėptuves, ukrainiečiai nakčiai gultus vėl ėmė taisytis metro rūsiuose.
5. Kyjivas baiminasi, kad Maskva vėl gali atakuoti Lauros Pečiorų vienuolyną.
E.Butrimo nuotraukos
