Tai buvo pirmasis kartas istorijoje, kai lietuvių kompozitoriaus kūryba suskambėjo Tarptautinėje kosminėje stotyje, patvirtindama jo vizijų beribiškumą ir primindama, kad Čiurlionio kūryba yra universali žinutė žmonijai.
„Čiurlionio muzika nuaidėjo už Žemės ribų – tai įvykis, kuris parodo, kokią išskirtinę vietą mūsų genijus užima pasaulio kultūroje. Tarptautinės kosminės stoties sveikinimas yra daugiau nei simbolis – tai kvietimas labiau didžiuotis mūsų tautos kūrybinėmis galiomis. Čiurlionis buvo kūrėjas, pranokęs savo laiką, o šiandien jo menas liudija, kad Lietuva turi menininką, kalbantį visam pasauliui suprantama kalba“, – sako laikinai Ministro Pirmininko patarėjo kultūros klausimais pareigas einantis kompozitorius Matas Drukteinis.
Genijus, nuspėjęs kosmoso erą
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis kūrė tuo metu, kai skrydžiai į kosmosą dar buvo laikomi futuristų svajone. Tačiau jo tapyba ir muzika atrodė tarytum siunčiantys žinią iš ateities – paveikslų ciklas „Zodiakas“ jungė žvaigždynų simboliką, dangaus ritmus ir amžinybės idėją, o horizontai jo drobėse virto portalu į begalybę. Čiurlionis matė pasaulį ne tik žmogaus akimis, bet ir kosminiu masteliu, kuris jo laikmečiu buvo neįprastas ir sunkiai suvokiamas.
„Čiurlionio menas įkūnija žmonijos troškimą pažinti pasaulį ir save. Stebėtina, bet kai kurie jo darbai primena vaizdus, kuriuos šiandien fiksuoja Hablo ar Džeimso Vebo kosminiai teleskopai. Norėdami paminėti šią sukaktį, paleidome jo simfoninės poemos „Jūra“ ištrauką, žvelgdami į Žemę iš orbitos“, – iš TKS sveikindamas Čiurlionį teigė NASA astronautas Jonny Kim.
Ypač simboliška, kad TKS suskambo būtent „Jūra“. Šis kūrinys Čiurlioniui reiškė ne tik gamtos stichijos galią, bet ir transcendencijos ženklą – begalybę, kuri neturi ribų. Kosmose nuskambėjo simfoninės poemos „Jūra“ ištrauka iš 2025 m. kovo 15 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto, diriguojamo Mirgos Gražinytės-Tylos, kurios įrašą atliko Aleksandra ir Vilius Kerai („Baltic Mobile Recordings“).Tai – pirmoji, paties Čiurlionio parašyta „Jūros“ versija, skambanti be vėlesnių pakeitimų ir papildymų.
„Sigitas Geda Čiurlionį vadino mažu saulės dievu, kuriam šioje žemėje vietos buvo per maža. Jo dvasia šiandien gyva su mumis ir čia, ir kosmose, apie kurį jis daug mąstė ir kurį įkūnijo savo paveiksluose bei muzikoje. Čiurlionio „Jūra“ byloja apie pasaulio sutvėrimą, kosmoso atsiradimą; klausantis mūsų atlikimo drauge su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, užliejo nuostabus bendrystės jausmas: visi drauge esame vienis,“ – sako dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla.
Meno ir mokslo sintezės pionierius
Čiurlionio kūrybos unikalumas slypi jo gebėjime jungti skirtingus pasaulius į vieną visumą. Jis matė garsą ir girdėjo vaizdą, todėl melodijos virsdavo spalvų simfonijomis, o paveikslai skambėdavo kaip muzika. Jo drobėse ir partitūrose glūdi jungtis tarp dailės, muzikos, literatūros ir filosofijos – ši sintezė leido jam kurti visapusišką meno sampratą. Šiandien toks tarpdisciplininis požiūris atrodo nepaprastai šiuolaikiškas: mokslas taip pat vis dažniau jungia skirtingas žinių sritis, kad galėtų atskleisti visatos paslaptis.
NASA tyrimuose jau taikomas sonifikacijos metodas, kai teleskopų fiksuojami kosmoso duomenys paverčiami garsais. Tai leidžia mokslininkams kitaip patirti ir interpretuoti visatos struktūras, tarsi klausantis jos muzikos. Čiurlionis tokį ryšį tarp regėjimo ir klausos intuicija pajuto dar prieš daugiau nei šimtmetį – jo kūryba šiandien atrodo stulbinamai artima moderniam pažinimo būdui.
„Mokslininkai jau seniai ieško būdų, kaip perduoti žinią galimoms kitoms civilizacijoms – nuo tarpžvaigždinių radijo signalų iki į kosmosą paleistos „Golden Record“ plokštelės. Jei Žemė turėtų išsiųsti vieną kūrinį kaip žinią Visatai, tai galėtų būti Čiurlionio muzika ar paveikslas. Jo menas kalba universalia kalba, kuri peržengia laiką ir kultūrų ribas,“ – sako M. Drukteinis.
Tai leidžia Čiurlionį matyti ne tik kaip menininką, bet ir kaip savotišką mokslo pranašą, kurio intuicija atliepė universalius dėsnius. Jo kūryba parodė, kad estetinis potyris gali virsti pažinimo forma, o vaizduotė – nuspėti ateitį. Dėl to jo muzikos skambėjimas kosmose tampa ir kultūriniu, ir pažintiniu įvykiu – jungiančiu kūrybos jėgą ir mokslo tyrinėjimus.
Universali žinutė ateičiai
Čiurlionio 150-asis gimtadienis šiemet minimas kaip visos kultūros šventė. Pirmą kartą rugsėjo 22-oji paskelbta ir kaip Kultūros diena – primenanti, kad kūryba yra mūsų valstybės pamatas ir tautinės tapatybės branduolys. Per daugiau nei du šimtus renginių Lietuvoje ir pasaulyje žmonės kviečiami klausytis, mokytis, kurti ir atrasti Čiurlionį iš naujo.
Šių metų minėjimo svarbiausias akcentas – Čiurlionio muzika ir paveikslai, pirmą kartą pristatyti kosmose, tapo girdima ir matoma Lietuvos vizitine kortele visam pasauliui. Ši unikali iniciatyva įgyvendinta glaudaus bendradarbiavimo su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Europos kosmoso agentūra dėka, kurios indėlis padėjo atverti kelią Čiurlionio kūrybai į kosmosą.
Čiurlionis yra ne tik mūsų istorijos dalis, bet ir ateities įkvėpimas – kūrėjas, sugebėjęs meno kalba sujungti Lietuvą, Europą ir pasaulį. Jo jubiliejus tampa proga švęsti kūrybiškumą kaip gyvąją jėgą, vienijančią žmones už laiko, geografijos ir kultūrų ribų.
2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Kultūros dienos iniciatyva – Čiurlionio 150-mečio programos dalis. Vyriausybės kanceliarijos kuruojama programa apima kultūrinių edukacijų ir renginių programą, pamokas pagal Čiurlionį šalies mokyklose, kūrybiškumo ir kultūrinių kompetencijų lavinimo darbovietėse akciją, festivalį „Fortepijono žvaigždės sveikina Čiurlionį“, specialią LRT KLASIKA transliaciją ir nacionalinę akciją „Pasveikink Čiurlionį“. Daugiau informacijos – ciurlioniui150.lt
