Panevėžiečių socialinių tinklų burbulai šią savaitę sprogo dešimtimis įrašų ir šimtais nuotraukų bei komentarų apie Baltąją vakarienę Laisvės aikštėje. Netgi didesne apimtimi nei per visą Lietuvą tebesklindanti skandalinga Juozo Miltinio dramos teatro makbetiškoji istorija. Pastaroji neabejotinai turės tęsinį.
Mieste surengtas jau antras viešas prašmatnus balius su privalomu baltos aprangos kodu greitai dings virtualioje bedugnėje. Bet, manyčiau, lieka šiokių tokių namų darbų šviesiai ateičiai.
Pernai nemažai piktintasi dėl esą per menko šio renginio anonsavimo. Per patį renginį „paprasti panevėžiečiai“ stebėjosi ponų išmone demonstruotis likusiųjų bendruomenės narių akivaizdoje. Vieni džiaugėsi, kiti piktinosi. Tai šiek tiek priminė kadaise Lietuvoje neilgai trukusią Vienos balių istoriją.
Šią vasarą Panevėžyje šventė įvyko. Panevėžietiškai. Organizatorių (Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Verslo moterų tinklo vadovė, buvusi kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė) norai ir tikslai aiškūs – būti dėmesio centre ir miesto valdžios pašonėje (tiesą sakant, bet kokios, kuri tik tuo metu valdo). Politikų prioritetai irgi nieko naujo – mažiausia proga priminti save ir kuo ilgiau išlikti valdžioje. Ne šiaip sau vietoj oficialios renginio globėjos, miesto merės Loretos Masiliūnienės kalbą vakaro svečiams rėžė vicemeras R.M.Račkauskas, aiškiai neslepiantis ambicijų būsimuose miesto galvos rinkimuose.
Tik liūdnoka, kad nei vienam iš bene dviejų tūkstančių toje Baltojoje vakarienėje dalyvavusių panevėžiečių nekilo klausimas – dėl ko jiems organizuojama tokia šventė?
Kita vertus, kam to klausti, kai esi kviečiamas tik pasilinksminti.
O baltai apsirengę Kėdainių žmonės praėjusį savaitgalį į savo Rinkos aikštę ėjo ne tik linksmintis. Nebuvo jų tokia didelė minia, užtat vakaro rezultatas buvo ir prasmingas, ir tikslingas – penkiaženklė suma, surinkta konkrečiai labdarai – labai sunkiam ligoniui. Pernai ir Panevėžyje buvo užsiminta apie tokį galimą šio renginio tikslą ir siekiamybę. Niekas nesusidomėjo. Gausūs rėmėjai, tarp jų ir Savivaldybė, parėmė tik patį balių ir koncertą.
Skeptikus ir realistus kai kas stengiasi įtikinti, jog tokia akcija-atrakcija puoselėja aukštąją kultūrą ir suteikia miestui naują kryptį. Bet šiuo atveju kur kas adekvačiau skamba pačios G.Pučinskienės žodžiai: „Baltos spalvos nuotaika – tokia tyra, skaisti ir pakylėjanti (…), žmonėms reikėjo tokio pasibuvimo kartu, pasilinksminimo.“
Taigi. Rekordinis skaičius panevėžiečių linksmai ir prabangiai pasibuvo, nors tuo pačiu vienokiu ar kitokiu būdu galėjo sukurti bent nedidelę pridedamąją vertę sau ir savo miestui, šiltesnę kryptį jame gyvenantiems. Gal kitąmet…
P. S. Kažkada, dar dirbdama dienraščio „Panevėžio rytas“ redaktore, tuometinį miesto politinį veikėją Rytį Mykolą Račkauską esu pavadinusi pilkuoju kardinolu. Prisiminiau su šypsena, nes Baltojoje vakarienėje jis vilkėjo pilką kostiumą...