Minint itin skaudžią datą – Rusijos karo, atviro puolimo prieš Ukrainą ketvirtąsias metines, Biržų „Sėlos“ muziejus pakvietė prisiminti, pagerbti ir padėkoti Ukrainoje žuvusiems biržiečiams Mantui Kvedaravičiui (1976–2022), Tomui Valentėliui (2004–2025) ir visiems Ukrainos laisvės kariams.
Muziejaus ekspozicija, skirta M.Kvedaravičiui, pasakoja apie gyvenimą, ne apie mirtį. Apie liūdesį, ko neteko tėvai, vaikai, artimieji, lietuviškoji, pasaulio kultūra.
Jurijaus Grigorovičiaus fotografijos, M.Kvedaravičiaus tėvų paskolinti daiktai kalba apie talentingo režisieriaus, mokslininko, mąstytojo gyvenimą ir pasiaukojimą.
„Toks skaudus ir tikras buvo šiandienos susitikimas muziejuje. Ypač graudino Biržų „Kaštonų“ mokyklos mokiniai ukrainiečiai. Pagerbdama lietuvių atminimą, ukrainietė Marija tyliai priklaupė.
Muziejaus direktorė Edita Lansbergienė kalbėjo apie laisvės prasmę, istorinės atminties svarbą. Ji priminė M.Kvedaravičiaus gyvenimą ir kūrybą, nužudymo Mariupolyje aplinkybes. Anot kalbėtojos, M.Kvedaravičius grįžo pas savus, pas tuos, apie kuriuos kūrė filmą.
Mariupolyje šis kuklus didžiavyris tiesiog gelbėjo žmones ir dokumentavo karą.
Vakare buvo padėkota abiejų didvyrių tėvams. Biržams tai labai svarbu.
Biržų „Kaštonų“ pagrindinės mokyklos direktorius Dainius Žukauskas pasidalijo asmenine istorija: Manto Kvedaravičiaus sūnus Samuelis ir jo sūnus Simas gimė tą pačią dieną, mamos juos sūpavo toje pačioje palatoje. O susitiko Samuelis ir Simas po daugelio metų renginyje prieš dvejus metus M.Kvedaravičiaus atminimui pagerbti.
T.Valentėlio asmeniniai daiktai, eksponuojami muziejaus okupacijos ir laisvės kovų salėje, primena skaudžią lietuvių kovą už laisvę ir dar skaudesnę tiesą, kad ir XXI amžiuje civilizacija neapsaugo pasaulio nuo smurto, žudynių. Amžinai dvidešimties Tomas lieka Biržų istorijoje, kaip ir ypatinga jo kūno išnešimo operacija iš priešo apsuptos teritorijos.
„Muziejuje kalba ne tik daiktai, ne tik žuvusiųjų nuotraukos. Mes kasdien lankytojams pasakojame šią laisvės ir netekčių istoriją. Biržai – stiprių žmonių žemė nuo Radvilų laikų iki šių dienų herojų – Manto, Tomo. Gaila, kad Radvilų tvirtovė turi liudyti ne tik XVII a. kovas, bet ir šių dienų netektis“, – apgailestavo susitikimą surengę muziejininkai.
Tylos minutė už Mantą Kvedaravičių, Tomą Valentėlį ir visus žuvusius laisvės karius Ukrainoje buvo ne tik padėka už paaukotus gyvenimus, bet ir vienintelis troškimas: kartu iki pergalės.
„Panevėžio krašto“ inf.
Nuotr. iš „Sėlos“ muziejaus feisbuko
