Pristatė ambicingą viziją
Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona, vadinamoji LEZ, šalia būsimo „Rail Baltica“ terminalo per 30 metų išsiplės net iki 424 hektarų ir taps ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių pramonės zona.
Čia įsikūrusios įmonės sukurs iki 7000 naujų darbo vietų, verslininkai investuos apie 3 milijardus eurų privačių lėšų, ekonominė vertė vietos tiekėjams viršys 22 milijardus eurų, valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų bei pelno mokesčių papilnės apie 1,7 milijardo eurų.
Tokią ambicingą viziją Panevėžio miesto ir rajono tarybų nariams pristatė investicinio projekto rengėjai – „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas bei urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros biuro „Bauland“ direktorius Donatas Baltrušaitis.
Būsimai ekonominei zonai pasirinkta teritorija tarp Berčiūnų, Daukniūnų ir Gustonių. Šalia gyvenviečių neplanuojama statyti stambių pramonės objektų, Dauk-niūnus nuo pramonės zonos skirs tik 250 metrų, Berčiūnus – 615 metrų.
Pasak D.Baltrušaičio, teritorija laisvajai ekonominei zonai yra daugiau nei tinkama: ateityje per ją eis geležinkelis „Rail Baltica“, šalia yra „Via Baltica“, kiti magistraliniai keliai.
Kažkas labai nuskriaudė
D.Baltrušaitis patikino, kad aplinkosauginiai dalykai taip pat nebus paskutinėje vietoje.
„Teritorijoje esantis melioracijos kanalas gali virsti į buferinius žaliuosius koridorius, teritorijai formuojamas žaliasis stuburas, ekologinės jungtys link esamų gamtinių masyvų. Ta teritorija neturi būti grįsta tik betonu ir gali kurti gerokai tvaresnį ir žalesnį identitetą“, – kalbėjo svečias.
Pasak M.Kulboko, ankstyvais 2000-aisiais kažkas Panevėžį labai nuskriaudė – miestas teturi mažiausią laisvąją ekonominę zoną visoje Lietuvoje. Dabar turėtų įvykti klaidos atitaisymas.
Dabartinė Panevėžio LEZ užima vos 47 hektarus ir beveik visa ši teritorija jau užpildyta.
Svečio teigimu, būsimasis megaprojektas pareikalaus didelių investicijų, vien infrastruktūrai sukurti gali prireikti apie 178 milijonus eurų.
„Greičiausiai tai bus ne Panevėžio miesto ir rajono investicijos, o europinės lėšos. Mes ministerijoje girdėjome, kad kasmet 50 milijonų eurų paskirstoma visų šalies LEZ’ų infrastruktūrai, bet jūsų tame skirstyme nėra, nes jūsų LEZ’as beveik jau visas išnuomotas. Norėdami dalyvauti šitame rimtame žaidime dėl ateities investuotojų, turite turėti šitą laisvąją ekonominę zoną“, – tikino M.Kulbokas.
Meras regi sunkų procesą
Rajono tarybos posėdyje konservatorius Osvaldas Dirsė investicinio projekto rengėjų paklausė, ar su gyventojais nėra konfliktų dėl jų valdų ir turto.
Neramus dėl žemės buvo ir stambus ūkininkas Petras Nevulis. Pasak politiko, toje teritorijoje kai kurie ūkininkai turi po 100 ar 200 hektarų, o išpirkus iš jų žemę, anot jo, ne viena šeima liks be nieko.
M.Kulbokas nurodė, kad būsimoje laisvojoje ekonominėje zonoje nėra nė vienos namų valdos, bet yra apie 180 žemės savininkų, iš jų labai daug rėžinių trihektarininkų.
Pranešėjas patikino, kad ūkininkams už žemę būtų atlyginta sąžiningai, kompensacijos suma būtų netgi šiek tiek didesnė nei dabar mokama už žemės paėmimą dėl „Rail Baltica“ geležinkelio. Be to, žmonėms būtų atlygintos ir negautos ateities pajamos.
Pagal tokį metodą ūkininkams už žemę buvę atlyginta Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.
Į P.Nevulio klausimą, kiek metų į priekį bus paskaičiuotos negautos pajamos, svečias neatsakė.
„Ar jūs savo ūkį modeliuojate? Parašykit man, atsakysiu. Klausimas yra subtilus, po Registrų centro duomenų nutekinimo viešai kalbėti apie jūsų ūkio kainą negerai“, – pareiškė M.Kulbokas.
Meras Antanas Pocius, įvertinęs Kapčiamiesčio atvejį (ten žmonės protestuoja prieš karinio poligono steigimą), neabejojo, kad „bet kuriuo atveju procesas bus sunkus“.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartį dėl bendros investicijoms skirtos teritorijos rengimo pasirašė prieš 3 metus. Šiuo metu projektas derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o šiai palaiminus projektą, jį turės patvirtinti Seimas.