Net televizorius nukrito
Vienkiemyje prie pat judraus kelio tarp Biržų ir Pabiržės miestelio vienas gyvenantis 74 metų Augustas Balčiūnas redakcijai pasiskundė, kad nuo sunkiasvorių mašinų keliamo drebėjimo jo senas medinis namas griūva akyse, o rajono valdžiai jo bėda nerūpi.
Kojeliškių kaimo gyventojas teigia, kad problemos prasidėjo, kai maždaug prieš ketverius metus asfaltuotame kelyje šalia jo sodybos atsirado nemenka duobė.
Dabar duobės jau nebėra, kelininkai ją užasfaltavo, bet vyriškis tvirtina, kad dėl nelemtos duobės patyrė didelių nuostolių.
„Kai per tą duobę šokdavo pakrautas vilkikas, drebėdavo visas namas. Net televizorius nuo sienos nušoko, šiferinis stogas pasislinko žemyn, smigo pamatai, vienoje namo pusėje krosnis vos neišgriuvo. Prieš trejetą metų sumūryta nauja krosnis irgi jau įtrūko, bet aplipdžiau ir gyvenu. Kitoje namo pusėje neįmanoma gyvent, per kaminą bėga vanduo“, – skundėsi pensininkas.
Pasak A.Balčiūno, senovinės statybos rąstinis namas yra labai šiltas, bet prašosi remonto.
Prašyti pagalbos jis ne kartą buvo nuvykęs į Biržų rajono savivaldybę, į Pabiržės seniūniją, bet esą atsimušęs kaip į sieną.
Tik televizija pajudino
A.Balčiūnas teigė, kad pernai raštu kreipėsi į savivaldybę prašydamas skirti jam nors 5 tūkstančių eurų pašalpą. Už ją vyras susiremontuotų krosnį ir stogą, betonu sustiprintų namo pamatus.
„Gavau raštą, kad man pašalpa nepriklauso, nes mano 375 eurų pensija viršija Biržų savivaldybės nustatytą 330 eurų limitą. Gavau špygą panosėj“, – skundėsi kaimietis.
Nuo šių metų vyras gauna 12 eurų didesnę senatvės pensiją, bet vis tiek neišgali ir malkų nusipirkti.
Pasak pensininko, savivaldybės valdininkai ketverius metus kaip kokį šuniuką stumdė jį iš vieno kabineto į kitą aiškindami, kad jie dėl nieko nekalti, ir tvirtina, jog šis kelias priklauso ne savivaldybei, o bendrovei „Via Lietuva“ (buvusiai Automobilių kelių direkcijai).
„Paskambinus ten man liepė eiti kuo toliau ir pasakė, kad tas kelias priklauso Biržų savivaldybei ir kad ji privalo atlyginti nuostolius. Taip ir stumdo vieni nuo kitų“, – piktinosi A.Balčiūnas.
Neapsikentęs vyras iškvietė televiziją, kad viską nufilmuotų ir visiems parodytų, kaip sunku jam čia gyventi. Tada reikalai greitai pajudėję iš vietos.
„Jau kitą dieną čia stovėjo technika, gramdė asfaltą, kelią sutvarkė per dvi paras. Ir dabar, kai važiuoja pakrauti vilkikai, jaučiasi, kaip dreba namas, bet jau mažiau“, – sakė kaimietis.
Už globą atsilygino sodyba
Šioje sodyboje A.Balčiūnas apsigyveno prieš 5 metus ir per tą laiką priprato prie mašinų triukšmo.
„Man prastai su klausa, kai į ausį įsidedu aparatą, tada girdisi mašinų burzgimas, bet nakčiai išsiimu aparatą ir ramiai užmiegu“, – patikino jis.
Pašnekovas pasakojo, kad iki persikeldamas čia savo būsto neturėjo, buvo priėmusi teta – tėvo vyriausia sesuo, gyvenusi ne per toliausiai esančiame Gulbinų kaime. Tetai mirus užsienyje įsikūrę jos vaikai namą nusprendė parduoti, tad vienišam vyrui reikėjo pasiieškoti kito prieglobsčio.
„Kartą važiavau dviračiu pro šią sodybą, kaip tik iš kiemo išbėgo kalytė ir pradėjo ant manęs loti. Sustojęs paėmiau šunelį, atidariau vartus, žiūriu, sėdi moteris invalido vežimėlyje. Pradėjom kalbėt, pasirodo, ji jau ieškojo žmogaus, galinčio ją prižiūrėt. Pas ją ateidavo slaugytojos, bet daugiau liežuviu pamalt, o ne padėt. Pakalbėję sutarėm, kad pasiliksiu pas ją“, – pasakojo A.Balčiūnas.
Pasak pašnekovo, sodybos šeimininkė buvo labai valdinga, net keturis kartus ištekėjusi ir išsiskyrusi, tačiau nė su vienu vyru vaikų nesusilaukė ir liko viena kaip pirštas.
„Kadaise ji buvo pasiėmusi mergaitę iš globos namų, bet ta mergaitė ją apvogė, todėl jinai jos atsisakė. Jau miręs moters brolis taip pat savo vaikų neturėjo. Kadangi aš ja rūpinausi, testamentu man užrašė savo sodybą ir žemę“, – pasakojo A.Balčiūnas.
Už suteiktą pagalbą gali tekti ir primokėti
Pabiržės seniūnė Ilona Žvirgždienė patikino, kad seniūnija A.Balčiūnui padeda kiek tik gali.
„Seniūnija pasiūlo žmogui pagalbą į namus, bet priklausomai nuo pajamų gali tekti truputį ir primokėti“, – teigė seniūnė.
Pagal įstatymus, nei seniūnija, nei savivaldybė negali žmogui skirti finansinės paramos namo remontui.
Seniūnė patikino, kad nuo Pabiržės link Biržų vedantis kelias priklauso bendrovei „Via Lietuva“.
„Bendrovė prižiūri tą kelią, nugeni šalia augančius medžius. Taip pat jie sutvarkė tame kelyje buvusią duobę, pastatė triukšmą slopinančią sienelę prie to žmogaus namo“, – kalbėjo valdininkė.
Pabiržės seniūnijos socialinio darbo organizatorė Ada Černauskienė teigė, kad A.Balčiūnas pagal nepritekliaus mažinimo programos paramą kas ketvirtį gauna po 25 eurus, taip pat kompensaciją už būsto šildymą bei kitas jam pagal pajamas priklausančias išmokas ir paslaugas.
„Kai reikia, pavežu jį į Biržus apsipirkti ar į kokią įstaigą. Žmogus skundėsi sveikata, todėl pasiūlėme paslaugas netgi nuvykstant pas jį į namus, bet jis kažkodėl atsisakė“, – aiškino A.Černauskienė.
Negali remti pagal įstatymą
Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Gudienė teigė negalinti gerai prisiminti visų paramos prašytojų, o jų yra šimtai, todėl sutiko atsakyti tik su sąlyga, kad klausimai jai bus pateikti raštu.
Tačiau iš atsakymų negalima buvo suprasti, ar atsakė būtent skyriaus vedėja, nes juos niekieno nepasirašytus atsiuntė jau paprasta darbuotoja – visuomenės informavimo specialistė Vaida Dževečkaitė-Klepeckienė.
Rašte nurodyta, kad A.Balčiūno prašymą svarstė ir įvertino komisija. Kadangi bet kurio paramos prašančio gyventojo pajamų dydis neturi viršyti 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį – 331,50 euro, o šio žmogaus viršija, tai pašalpa jam nepriklauso.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Balčiūnas parodė, kurioje kelio vietoje buvo atsiradusi nemenka duobė, dėl kurios jis patyrė didelių nuostolių. Dabar nelemtos duobės jau nebėra, kelininkai ją užasfaltavo.
2. Kaimietis A.Balčiūnas skundžiasi, kad prieš trejetą metų sumūryta nauja krosnis irgi jau įtrūko.
3. Vyras įsitikinęs, kad dėl nuolatinio drebėjimo net namo stogas pasislinko žemyn.
A.Švelnos nuotraukos
