Dvi naktys Kyjivo metro požemiuose

Nuo bombų ir dronų slepiasi po žeme

„Kas galėjo pagalvoti, kad iš Kyjivo būsime raginami bėgti ne tik žiemą, kai dėl bombardavimų dingo šildymas ir elektra, bet ir pasitinkant vasarą, nes taip pataria JAV žvalgyba?“ – Kyjivo operos ir baleto teatre galvą kraipė salės administratorė Olena Charitonova.

Jos paklausiau, kodėl per Ukrainos baleto žvaigždžių didįjį koncertą yra nemažai tuščių vietų, nors per ankstesnius koncertus salė būdavo sausakimša.

„Manau, jog dalis žiūrovų išsigando JAV bei mūsų žvalgybos perspėjimų, kad savaitgalį Rusija vėl surengs didelę raketų bei dronų ataką. Be to, nerimą kėlė ir užsienio reikalų eksministro Dmytro Kulebos išsakytas patarimas savaitgaliui išvykti iš sostinės į sodus ar pas gimines. Tokie perspėjimai praėjus vos savaitei po rekordinio bombardavimo, manau, dalį žmonių paskatino į koncertą neatvykti“, – atsakė administratorė.

Moteris tvirtino, kad liks savo bute, nes yra drąsi ir per visą karą nebuvo iš sostinės pabėgusi. Tačiau išsidavė, jog 21 metų sūnus Pavelas su savo mergina eina slėptis į metro.

Per pertrauką užkalbinus koncerto lankytojus, dauguma patvirtino irgi liksiantys namuose. Tačiau beveik visi pripažino, kad žvalgybininkų perspėjimai kelia nerimą, nes paskutinis antpuolis visus sukrėtė.

Baimės ir nerimo paveiktas buvau ir aš, tad nusprendžiau nakvoti metro požemiuose, nors anksčiau visada atmesdavau tokius siūlymus. Persigalvojau ne tiek dėl giminaičių ir bičiulių skambučių, raginusių išvykti iš Kyjivo, kiek dėl to, ką pats prieš savaitę išgyvenau.

Dauguma raketų ir dronų tada skrido į taikinius mano mikrorajone, tad naktį teko pratūnoti vonios kambaryje, drebant namo sienoms. Ryte nuvykęs į sprogimų vietas prie netoli esančios metro stotelės „Lukjanivka“ regėjau, kaip aplinkui dega daugybė namų. Pirmą kartą per karą nukentėjo ir miesto centre esantys muziejai, teatrai, valstybinės įstaigos.

Okupantai tą naktį taikėsi į parlamentą bei prezidentūrą, o gynėjams raketas numušus, jų nuolaužos, krisdamos žemyn, apgadino stogus bei išdaužė langus. Stiklai išdužo net Centriniame pašte, stovinčiame Maidano aikštėje, kurios vejoje įbestos žuvusių karių nuotraukos ir vėliavėlės su jų pavardėmis.

Po baleto spektaklio skubėjau slėptis metro

Į baleto koncertą ėjau tam, kad atsipalaiduočiau ir negalvočiau apie gresiantį pavojų, tačiau vos prasidėjęs koncertas buvo nutrauktas. Nuskambėjus oro pavojaus sirenai buvo pranešta, kad visi turime eiti į teatro rūsį, nes Kyjivo link skrenda priešo dronai. Šiuos sėkmingai numušus, po pusvalandžio baletas buvo pratęstas.

Tačiau po koncerto į telefoną atėjus perspėjimui apie grėsmingesnį pavojų dėl atskrendančių raketų, nusprendžiau nerizikuoti ir, pasiėmęs mankštos pratimų čiužinį bei miegmaišį, nusileidau į metro stoties „Auksiniai vartai“ gilumą.

Negalėjau nuspėti, kad ten sutiksiu vietos žurnalistę bei dokumentinių filmų kūrėją Aną Lodyginą, su kuria baleto koncerte sėdėjome greta. Aš tuomet jos neįsidėmėjau, tačiau, kai ieškodamas metro požemyje vietos gultui paklausiau, ar galiu įsitaisyti kaimynystėje, Ana tarstelėjo, kad matėmės koncerte. Mane, pasirodo, pažino jos ketverių metų sūnelis Juhinas.

Ana prisipažino, jog šiame metro rūsyje miega dažnai, nes gyvena šalia ir su sutuoktiniu nusprendė tokiu būdu saugoti vienturtį vaiką. Vyras Oleksijus irgi kuria filmus, šiuo metu suka juostą apie fronto kovotojus Donecko srityje.

„Kai į telefoną ateina perspėjimai dėl raketų atakos, visada skubame į metro, o jei gresia dronų ataka, tuomet klausiu Juhino, ar nori likti namie, ar einame į metro. Po paskutinės rekordinės atakos, kurios griausmus girdėjome net metro, sūnelis nenori likti namie. Jis metro miega gerai, nuo garsų neatsibunda, o aš ryte keliuosi tarsi sulaužyta“, – kalbėjo mama.

Karo pradžioje Ana su Juhinu išvyko į Lenkiją, dvejus metus gyveno Varšuvoje, įsidarbino radijuje, po to grįžo į Kyjivą, nes norėjo būti kartu su šeima, baiminosi, kad atstumas gali išskirti su vyru.

Metro laiptus įjungia ir naktį

Man metro irgi miegojosi blogai. Žadino lojantys šunys, nes šeimininkai atsivedė keturkojus, jie, pasirodo, per bombardavimus irgi stresuoja, o arti sprogus raketai, veislinius šunis neretai ištinka infarktas.

Kai kas atsinešė narveliuose kates, bet jos naktį snūduriavo tyliai. Keletą kartų miegą išblaškė verkiantys kūdikiai, garsus knarkimas, o labiausiai žadino burzgiantys judantys laiptai. Paaiškėjo, jog pasigirdus oro pavojui, darbuotojai privalo atidaryti metro duris ir kelioms minutėms įjungti laiptus, kad slėptis sumanę žmonės galėtų nusileisti į požemius.

Išsimiegoti naktį nepavyksta

Šiaip karo metu nuo vidurnakčio iki penktos valandos ryto galioja komendanto valanda ir draudžiama būti gatvėje, todėl metro dirba tik nuo pusės šešių ryto iki vienuoliktos valandos vakaro. Tačiau pasigirdus oro pavojaus sirenai, gyventojams leidžiama eiti tiek į slėptuves, tiek į metro.

Dienos metu paskelbus oro pavojų daugybė žmonių irgi ten slepiasi: sėdi ant dalijamų sulankstomų kėdučių, o šių pritrūkus – ant laiptų ar žemės.

Naktį nusprendę miegoti žmonės nešasi miegmaišius, patalynę bei minkštus paklotus. Nešasi ir palapines, ypač šeimos su vaikais, nes jos suteikia sąlyginį atsiribojimą, mažiau girdisi triukšmas.

Metro užkalbintos dvi kaimynės prisipažino gyvenančios šalia metro stoties „Lukjanivka“. Tačiau ji per bombardavimus prieš savaitę buvo apgriauta, todėl laikinai naktį miegoti ten neleidžiama.

Irina bei Angelina papasakojo, jog ne visada eina slėptis į metro, bet prieš savaitę buvo „Lukjanivkos“ požemiuose ir regėjo, kaip per sprogimus buvo sužeisti du metro darbuotojai. Ryte išėjusios į viršų merginos pakraupo nuo vaizdų ir nusprendė, kad daugiau niekada nerizikuos – visada, pranešus apie pavojų, leisis į slėptuves.

„Psichikai lengviau, žinai, kad esi saugi, o likus namie tenka drebėti, gerti raminamuosius. Drąsus esi tol, kol bomba neatlekia į kiemą ir nesužinai, kad žuvo kaimynas, kol nepamatai, kad prekybos centras ir turgelis, į kurį kasdien eidavai apsipirkti, pavirto pelenais“, – sakė Irina ir patarė man irgi nerizikuoti.

Aš visgi neapsisprendžiu, ar daugiau eisiu nakčiai į metro, nes ten triukšminga ir pailsėti nepavyko, o po dviejų tokių naktų jaučiausi nedarbingas.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Baleto koncertas dėl dronų atakos pavojaus buvo pusvalandžiui nutrauktas, žiūrovai nusileido į rūsį.

2. Baimindamiesi raketų antskrydžio, Kyjivo gyventojai naktį prašėsi įleidžiami į metro.

3. Metro požemiuose glaudžiasi daug mamų su vaikais.

4. Žurnalistė A.Lodigina su sūneliu Juhinu dažnai miega metro.

5. Šis šuniukas buvo ramus, nelojo, nors kiti stresavo ir triukšmavo visą naktį.

6. Ryte dauguma besislėpusiųjų metro prabunda neišsimiegoję.

7. Ryte, praleidę naktį metro požemiuose ir praėjus pavojui kyjiviečiai, susirinkę mantą, išskubėjo namo.

E.Butrimo nuotraukos