Mergaitė sudegė kartu su mama
„Saša mokėsi paralelinėje klasėje, bet mes netoli viena kitos gyvenome, tad susidraugavome ir jau dvejus metus laisvalaikiu visur trise vaikščiodavome. Buvo linksma, gerai mokėsi, svajojo tapti stiuardese, norėjo pamatyti daug šalių.
Sprogimas naktį labai nugąsdino, bet į gatvę eiti bijojo ir mama, ir aš, slėpėmės vonioje. Kad Saša žuvo, sužinojau iš bendraklasio, parašė susirašinėjimo grupėje. Visą dieną su Olia verkėme“, – pasakojo dvylikametė Julia, kartu su Olia padėjusi gėles, skirtas Sašai bei jos mamai. Olia šalia gėlių pabėrė ir Sašos mėgtų saldainių, nes taip Ukrainoje pagal tradiciją daug kas daro – šalia gėlių deda saldumynus bei žaislus.
Sutrumpintu vardu Saša draugės bei kaimynai vadino Oleksandrą Poliščuk, į kurios kambarį ketvirtą valandą nakties įskriejo rusų dronas. Mergaitė sudegė kartu su mama Tania, išgyveno vien tėtis, dirbęs naktinėje pamainoje.
„Net dabar, praėjus kuriam laikui, visa imu drebėti, kai pagalvoju, jog mirtis buvo vos už kelių metrų. Aš gyvenu pirmame aukšte, buvau namie viena, vyras ugniagesys tą naktį budėjo. Sprogimo garsas apkurtino, ėmiau klykti, suvokiau, kad atskrido šalia, bet nebuvau tikra, kad į mūsų namą. Išbėgau į lauką, matau, viršuje liepsnos, o iš laiptinės ištapena kaimynė Svitlana – išprotėjusiu žvilgsniu, vien su kelnaitėmis ir apdegusiom kojom“, – taip tos nakties įvykius įsiminė Darina Ponomarenko.
31 metų mergina puolė skambinti gelbėtojams, po to bėgo į viršutinį aukštą, kuriame gyvena jos uošvė Natalija. Buto durys buvo užsikirtusios nuo smūgio bangos, moteris galėjo uždusti, jei ne Darina ir kaimynas, padėję jas atverti.
Natalija apie savo išgyvenimus pasakojo pasikūkčiodama, tačiau prašė jos nefotografuoti.
„Užvakar atšventėme mano 59-ąjį gimtadienį, šiandieninis išsigelbėjimas yra tarsi antras gimimas, tačiau nenoriu apie tai galvoti, nes prieš akis matau žuvusią dvylikametę Oleksandrą. Neblogai pažįstu jos močiutę Tamarą, pabendraudavome, o Saša buvo labai kultūringa, visada pasisveikindavo, pasiteiraudavo apie sveikatą“, – pasakojo Natalija.
Dronas užmušė pacientą ir seselę
Sekmadieninis sostinės atakavimas buvo vienas didžiausių per ketvirtus metus vykstantį karą. Kaip papasakojo sutiktas Kyjivo karinis komendantas Tymūras Tkačenka, į Kyjivą atlėkė pusšimtis raketų ir pusšešto šimto dronų. Daugumą jų gynėjams pavyko numušti, tačiau kai kurie smogė.
Žalą sukėlė ir dalis numuštų raketų bei dronų, nes ore nespėjo sudegti, o nukritusios dalys tapo gaisrų priežastimi. Pastatai bei mašinos degė dvidešimtyje vietų visuose dešimtyje sostinės mikrorajonų, o dar keliolika sugriovimų bei gaisrų ataka sukėlė aplinkinėse gyvenvietėse. Rusų ataka tęsėsi nuo trečios valandos nakties iki pusės devynių ryto.
Nemažą išgąstį tą naktį teko patirti sostinės centre ir man. Iš pradžių netoli nugriaudėjęs sprogimas ir sužvangėję langai privertė šokti iš lovos ir bėgti į vonios kambarį. Sprogimams nurimus, šeštą valandą išėjau į gretimą parkelį pasimankštinti, ir tuo metu nelauktai prasidėjo nauja dronų atakos banga. Virš galvos ėmus siaubingai griaudėti, pasislėpiau po medžiu ir meldžiau, kad numuštas dronas nenukristų sprogdamas šalia.
Netoli su šunimi vaikščiojusi moteris atsigulė po suoliuku ir taip pat meldėsi. Link namų bėgti galėjome tik kiek aprimus po pusvalandžio.
Žiaurų vaizdą teko regėti Moksliniame kardiologijos tyrimų institute, į kurį pusę aštuonių ryto atskridęs dronas užmušė po operacijos gulintį pacientą bei vaistus jam leidusią 51 metų seselę Oksaną Katerušą.
Iš palatos, į kurią pataikė dronas, buvo likusi vien pelenų krūva. Tolimesniame kabinete apdegusius dokumentus surinkinėjusi seselė pro ašaras pasakė, kad su Oksana pusvalandį prieš jos žūtį kartu gėrė kavą.
Paskelbus oro pavojų, visi darbuotojai bei vaikščioti galintys ligoniai skubiai nusileido į rūsį, tačiau Oksana pasiliko suleisti vaistų keliems ligoniams po operacijų.
Oksanos vyras prieš kelis mėnesius žuvo fronte, tad vienturtė duktė, studentė, per pusmetį tapo našlaite.
Apdegimus patyrė ir keli neįgaliųjų vežimėlyje koridoriuje sėdėję ligoniai, o visus du šimtus pacientų teko skubiai pervežti į kitas ligonines.
Kyjivą paliks nenoriai
Į tragedijos vietą institute pašaliniai asmenys nebuvo įleidžiami, tačiau porą kilometrų tolėliau, prie namo, kuriame dronas užmušė septintokę mergaitę ir jos mamą, rinkosi daug sukrėstų kyjiviečių.
Šių ėmiau klausinėti, ar nebijo sostinėje gyventi, nes Rusija pastaruoju metu vis dažniau atakuoja Kyjivą ir čia daugėja aukų.
Žuvusios dvylikametės Sašos draugė Julia prasitarė, kad tėvai kalbina vykti gyventi pas tetą į nedidelį miestelį Vakarų Ukrainoje, nes ten per visą karą sprogimų nebuvo. Paauglė mano, kad jai ten bus nuobodu, bet važiuos, nes po Sašos žūties yra išsigandusi.
Bijanti čia likti prasitarė ir Darina Ponomarenko: „Laukiuosi pirmagimio, esu penktą mėnesį nėščia, bijau, kad stresas nepakenktų kūdikiui. Anksčiau Kyjive nebuvo baisu, tačiau kai rusai vasarą pradėjo leisti dronų pulkus, darosi nesaugu. Vyras už mane ketveriais metais jaunesnis, noriu būti šalia, bet jei dronų atakų ir toliau gausės, turbūt teks bėgti, nors ir kaip nenoriu viena gimdyti“, – liūdnai kalbėjo Darina.
Užkalbinta 62 metų Svitlana Vitiuk teigė nenorinti išvykti, nes bijo užsienyje nepritapti, o įsikurti Vakarų Ukrainoje lėšų neturi. Užtat moteris energingai ragino išvykti 20-metę anūkę Viką, tačiau ji sakė nenorinti palikti vieno penkeriais metais vyresnio vyro, su kuriuo susituokė vos prieš pusmetį.
Dvi Svitlanos dukterys į užsienį pabėgo karo pradžioje, viena planavo parvykti, bet vasarą padažnėjus atakų Kyjive, tokių planų atsisakė ir liko Vokietijoje.
Užtat tvirtai pasiryžusi išvykti buvo kita kaimynė, 51 metų Natalija Rynkun. Moteris teigė, jog dvylikametės žūtis ją privertė sunerimti dėl 17 metų sūnaus Vadimo, todėl nusprendė jau kitą dieną išvažiuoti pas tėvus į kaimą Žitomiro rajone, grįš tik sostinėje tapus saugiau.
Išvykti į užsienį sakė norinti 34 metų stomatologė Marija Kavun, kurią sutikau einančią su trejų metų sūneliu. Moteris dar augina aštuonerių metų dukterį, finansinių galimybių išvykti turi, turi draugų Italijoje, bet bijo iškeliauti, nes mano, kad ilgas išsiskyrimas sužlugdys santuoką su mylimu vyru. Taip esą nutiko daugybei jos pacienčių, kurios arba pačios užsienyje susirado kitus partnerius, arba vyrai apsigyveno pas kitas moteris.
Kyjive savanoriauja jaunimas iš įvairių šalių
Kyjivo komunalinės tarnybos tragedijos vietoje pastatė palapines, jose policininkai registravo butams padarytą žalą, nes langai išdužo bei balkonai apgriuvo ir keliuose aplinkiniuose namuose. Išgirdęs, jog medines drožlių plokštes langams užtaisyti nešantys vyrukai bendrauja angliškai, nusprendžiau vieną jų pakalbinti.
Dvidešimtmečiu Dirku prisistatęs vaikinas pasisakė atvykęs talkinti iš Olandijos, o su juo, be ukrainiečių, kartu esą dirba jaunimas iš Ispanijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Australijos, Rumunijos, Švedijos. Dirkas pasisakė savanoriaujantis atstatymo darbuose trečią mėnesį, tačiau netrukus grįš į mokslus Amsterdame, kur studijuoja mediciną.
„Nesu toks drąsus, kad galėčiau ginklu padėti ukrainiečiams kariauti, tačiau nenoriu likti abejingas šios tautos kovai už laisvę, nusprendžiau padėti nors tuo, kuo galiu. Kai įgysiu pakankamai medicinos žinių, atvyksiu savanoriauti ligoninėse, čia ir po karo mūsų parama bus reikalinga. Raginu ir kitus savanoriauti, ukrainiečiai savo drąsa rodo pavyzdį visiems, kaip reikia ginti tėvynę, jie nusipelnė pagarbos ir paramos“, – sakė Dirkas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Dvylikametės Julia ir Olia verkdamos dėjo gėles ir saldainius, skirtus žuvusiai draugei Sašai.
2. Šioje palatoje sudegė ligonis ir jam vaistus po operacijos leidusi seselė.
3. Olandas medicinos studentas Dirkas savanoriauja atstatymo darbuose ir žadėjo talkinti ligoninėse tapęs mediku.
4. 51 metų Natalija Rynkun nusprendė kartu su septyniolikamečiu sūnumi bėgti gyventi į kaimą pas tėvus, nes dabar sostinėje likti bijo.
5. 34 metų stomatologė Marija Kavun norėtų su trejų metų sūneliu Marku išvykti į užsienį, bet pasiliks, nes bijo, kad ilgas išsiskyrimas suardys jos santuoką.
6. Internete plinta tokia Oleksandros nuotrauka, įkomponuota Kyjive rusų dronais atakuoto namo fone.
E.Butrimo nuotraukos