Su proseneliu nebesusitiko
„Gimiau praėjus metams po to, kai 2002-aisiais amžinybėn iškeliavo mano prosenelis Bernardas Brazdžionis. Taip mes ir nebesusitikome. Bet prosenelis yra įamžintas mūsų varduose. Mano mamos Dalios antrasis vardas Bernarda, mano – Bernardas“, – pasakojo J.B.Lovett.
Pasak jaunuolio, jis užaugo keturių vaikų šeimoje. Visi vaikai turi po du vardus: vieną šventą, o kitą – lietuvišką. Sesuo Teresė Monika – medicinos sesuo, brolis Lukas Danielius – Jungtinių Amerikos Valstijų kariškis, Matas Kristupas studijuoja mediciną, ketina tapti gydytoju radiologu. Pats Jonas Bernardas studentas, studijuoja ispanų kalbą ir istoriją.
„Lietuviškumas mums yra labai svarbus. Šeimoje mes kalbame lietuviškai. Kai buvome maži, šventadieniais lankėme lietuvišką mokyklą, vykome į lietuvišką stovyklą netoli Santa Barbaros. Mano mama Dalia turėjo lietuvišką mokyklą, organizuodavo lietuvišką stovyklą. Mano sesė ir broliai kalba lietuviškai, ir net tėtis amerikietis supranta ir kai ką moka pasakyti lietuviškai“, – pasakojo Jonas Bernardas.
Prosenelio knygos taip pat saugomos šeimos bibliotekoje.
„Kai buvau mažas ir susirgdavau, mama skaitydavo prosenelio knygeles, dainuodavo dainas jo žodžiais. Kai paaugau, kalbėdavom apie prosenelio gyvenimą, kaip jis atvyko į Ameriką. Puikiai žinome jo gyvenimo istoriją. Labai įdomu lankyti tas vietas, kur gyveno, mokėsi mano prosenelis Bernardas Brazdžionis“, – kalbėjo poeto proanūkis.
Lankėsi ten, kur mokėsi ir dirbo jo prosenelis
J.B.Lovett jau aplankė Maironio lietuvių literatūros muziejų Kaune, juk čia direktoriumi 1940–1945 metais dirbo jo prosenelis, dabar čia saugomas jo paties literatūrinis palikimas.
Jaunuolis džiaugėsi, kad buvo labai šiltai sutiktas muziejininkų. Taip pat jis pagerbė prosenelio atminimą Petrašiūnų kapinėse, kur poetas buvo palaidotas 2002 metų liepos 31 dieną.
„Biržuose lankiausi muziejuje, mačiau Bernardui Brazdžioniui skirtą ekspoziciją, dar lankysiuosi Biržų „Saulės“ gimnazijoje, kur 1921–1929 metais mokėsi mano prosenelis, kur parašė pirmuosius savo eilėraščius. Ketinu važiuoti ir į prosenelio gimtinę – Pasvalį. Žinau, kad Pasvalio muziejuje yra įrengtas žaidimų kambarys vaikams pagal Bernardo Brazdžionio eiliuotą pasaką „Meškiukas Rudnosiukas“. Noriu jį pamatyti“, – kalbėjo Jonas Bernardas.
Nors lietuviškai poeto proanūkis kalba sklandžiai, tačiau išmokti kalbą dar geriau, pažinti lietuvių kultūrą yra jo didelė svajonė.
„Į Lietuvą atvažiavau prieš tris mėnesius. Mano viešnagė jau į pabaigą. Daug kur lankiausi, daug ką pamačiau. Didžioji viešnagės dalis prabėgo Klaipėdoje, ten lankiau lietuvių kalbos ir kultūros kursus kartu su dar 100 žmonių iš viso pasaulio. Ne visi jie turi lietuviškų šaknų, tačiau jiems įdomu pažinti vieną seniausių pasaulio kalbų. Kursuose buvo žmonių iš Australijos, Malaizijos, Italijos, Amerikos, Jemeno ir kitur. Visi šie žmonės studijuoja lingvistiką arba filosofiją, todėl jiems įdomi mūsų kalba“, – pasakojo Jonas Bernardas.
Vaikinas ne tik lankė kursus, bet ir keliavo po Lietuvą. Jaunuoliui didelį įspūdį padarė Rumšiškių etnografijos muziejus, Kauno architektūra, Kryžių kalnas ir, žinoma, Biržai.
Ramiau ir gardesnis maistas
„Lietuvoje labai graži gamta, ramesni žmonės. Čia daug ką galima nuveikti būnant gamtoje. Ir maistas daug geresnis negu Amerikoje. Amerikoje mes dažnai ruošiame lietuvišką maistą: kepame ir kugelį, bulvinius blynus su mėsa, verdame cepelinus. Jie man visada patiko, bet mano mėgstamiausi patiekalai – barščiai ir žemaičių blynai. Per Kūčias laikomės tradicijų. Kūčių vakarą į mūsų tėvų namus suvažiuoja visi giminės ir draugai. Būna didelis būrys žmonių“, – pasakoja Jonas Bernardas.
Vyro mamos Dalios ir tėčio Eriko šeimos namuose saugomas ir bronzinis poeto Bernardo Brazdžionio biustas. Jį sukūrė lietuvių išeivijos skulptorius, inžinierius Pranas Gasparonis. Per Kūčias visa šeima fotografuojasi prie šio biusto.
Vyras didžiuojasi, kad Lietuvoje taip vertinamas poetas B.Brazdžionis.
„Prosenelio 100-ųjų gimimo metinių proga visa šeima dalyvavome minėjime Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje. Buvo labai prasminga ceremonija: mes, provaikaičiai, atidarėme seną skrynią, iš jos išėmėme prosenelio knygas“, – pasakojo Jonas Bernardas.
Jis didžiuojasi girdėdamas, kad lietuviai taip vertina jo prosenelio kūrybą.
„Kai prosenelis po ilgos pertraukos buvo grįžęs į Lietuvą, jį žmonės labai šiltai sutiko, visi norėjo apsikabinti, dovanojo rožių. Kai jį žmonės apkabindavo, rožių spygliai jam durdavo, bet jis nieko nesakė, nesiskundė, kad skauda. Tai rodo, kad jį žmonės labai mylėjo, kad jis labai svarbus ir žinomas gimtinėje“, – kalbėjo jaunuolis.
Šeima palaiko dėl studijų
J.B.Lovett su Lietuva nežada atsisveikinti. Kitąmet jis ketina grįžti į Lietuvą ir Vilniaus universitete studijuoti ispanų kalbą, tobulinti lietuvių kalbos žinias.
„Man labai smagu, kad šį mano norą palaiko mama ir tėtis. Nors mano tėtis Erikas amerikietis, jis visada remia mūsų lietuvišką veiklą Amerikoje. Jis juokauja: „Nors lietuvišką veiklą remiu, bet lietuvių susibūrimuose būnu retai, nes ne viską suprantu, kas kalbama“, – atviravo pašnekovas.
Vyro tėvas vieną kartą lankėsi Lietuvoje, jam čia labai patiko. Ypač patiko Biržų pilis, smagu buvo ir žvejoti ežere, ragauti biržietiško alaus ir keptos duonos. Būtent tėvas sūnų skatina vykti į Lietuvą studijuoti, jis niekada neprieštarauja, kai namuose kalbama prosenelio gimtąja kalba, nes nori, kad jo vaikai būtų kultūringi žmonės.
O kai B.Brazdžionio proanūkis atvyks studijuoti į savo prosenelio šalį, jis viešnagėn pasikvies visą savo šeimą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. J.B.Lovett Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicijoje prie stendo, kuriame eksponuojamos ir jo prosenelio B.Brazdžionio fotografijos iš to laikotarpio, kai jis lankėsi Biržuose.
2. Šeimos, giminių ir draugų susitikimas Kūčių vakarą J.B.Lovett tėvų Eriko ir Dalios namuose Amerikoje.
Asmeninio albumo nuotraukos
