Monstriškas klouno žvilgsnis
Net baisūno sieloje gyvuoja gėris – apie tai byloja 19 metų Roko Sakalausko pieštas paveikslas, kabantis jo kambaryje ant sienos. Gėrį tame piešinyje simbolizuoja paukštis.
Pasvalio rajone, Šimonių kaime, gyvenančio vaikino piešiniai rodomi Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje. Čia – dažais tapyta smaragdinė jūra naktyje, pieštukais pieštas autoportretas.
Plačiai atmerkta akis – gilinimasis į save, savo troškimus ir baimes. Kontrastas plačiai klouno šypsenai – monstriškas jo akių žvilgsnis.
„Piešdamas klouną norėjau pabandyti atskleisti žmogaus esmę, pažiūrėti, ar man pavyks“, – aiškino jaunasis pašnekovas.
Juk šypsena ne visuomet tolygu gėriui, ją galima suvaidinti, o štai žvilgsnio – ne, jis yra tavo sielos išdavikas.
Nemėgsta piešti gamtos vaizdų
Rokas sakė, kad jam patiko piešti nuo vaikystės, bet buvo metas, kai eiti į Pasvalio muzikos mokyklos dailės skyrių nenorėjo. Vienu metu buvo jau pareiškęs, kad nusibodo, nebepatinka. Bet tuomet savo žodį tarė motina – Daiva Sakalauskienė.
„Mama liepė baigti, ir jos dėka dabar mokausi Kauno kolegijoje, specialybė – stiklas, keramika, tekstilė ir oda“, – prisipažino Rokas.
Jis patvirtino, kad vis dėlto tėvai dažniausiai duoda naudingų patarimų, nes studijos jam netgi labai patinka. Vargu ar kolegijoje dabar studijuotų, jei dailę būtų metęs.
Paklaustas, ką labiausiai patinka piešti ir tapyti, Rokas juokėsi, kad paprasčiau jam atsakyti, ko nemėgsta piešti – gamtos vaizdų.
Vaikinas lygino, kad jo mama kaip tik su malonumu piešia gamtą.
„Tėtis irgi turi sugebėjimų, bet jam patinka ne dailė, o darbas su medžiu“, – pasakojo vaikinas.
Šeimos galva – Alius Sakalauskas, be kitų dirbinių, pridrožia šaukštų ir mentelių – šeimai ne tik ir gražu, bet ir naudinga.
Braižybos darbas mainais už piešinį
D.Sakalauskienė prisiminė, kad Rokas dailę lankė 7 metus ir mesti bandė net ne kartą. Bet moteris ėmė įkalbinėti, kad sūnus turi baigti, ką pradėjęs.
„Prisimenu, kaip iš pradžių, dar pradinukas, Rokas skųsdavosi, kad piešti jam trukdo mergaitės, nes tik krizena ir kikena“, – šypsojosi pasvalietė.
O dabar ji jau pati stebisi, kad sūnui taip puikiai sekasi menai.
Jai gražiausi tie sūnaus piešiniai, kuriuose – jausmų atspindžiai. Tai – pulsuojanti širdis, įsimylėjėlių pora.
Moteris prisiminė, kad jai mokykloje piešti taip pat patiko, sekėsi. Užtat nesisekė jos suolo draugei. Todėl D.Sakalauskienė nupiešdavo piešinį bičiulei, o šioji už ją atlikdavo braižybos namų darbus.
Pavėlavo pateikti dokumentus
D.Sakalauskienė paatviravo, kad Rokas svajojo studijuoti Vilniaus dailės akademijoje. Bet vaikinas pavėlavo paduoti stojamiesiems paraišką. Kai atsitokėjo, buvo per vėlu, būsimųjų studentų dokumentai jau buvo prieš keletą dienų priimti.
„Eisiu tarnauti!“ – trumpai pareiškė, galbūt pyktelėjęs ant savęs.
Bet D.Sakalauskienė vėl tarė savo žodį, liepdama pirma nurimti. Ji paaiškino, kad galima mokslus pradėti ir kurioje nors iš kolegijų, o po to jau pereiti į akademiją.
O tarnaujant gali apskritai praeiti noras studijuoti.
„Rokas ir vėl paklausė mano patarimo, užtat dabar džiaugiasi. Nes akademijoje būtų mokęsis vien tik keramikos, o kolegoje susižavėjo stiklu“, – džiaugėsi motina.
Stiuardesė grįžo pas Sakalauską
Paklausta, ar Rokas visuomet toks santūrus, kaip per pokalbį su korespondente, D.Sakalauskienė šypsojosi prisiminusi pradinių klasių mokytojos žodžius. Pedagogė tikino, kad Rokas – pats ramiausias, pats tyliausias ir pats geriausias. Priešingybė daugeliui pradinukų – gyvsidabrių.
„Niekada neteko gėdytis dėl sūnaus elgesio. Niekuomet nieko nėra pastūmęs ar nuskriaudęs“, – sūnumi didžiavosi pasvalietė.
Moteris kalbėjo, kad Rokas savo būdu – labiau į tėvą, taip pat santūrų, nedaugiakalbį. Vyras dirba suvirintoju.
O pašnekovė, paklausta apie profesiją, tik juokėsi, kad gyvenime ji vėtyta ir mėtyta. Bet jos baigtoji specialybė ne bet kokia, o dangiška – stiuardesės.
Vis dėlto baigusi mokslus stiuardesė netrukus grįžo į Pasvalį, kur jos laukė A.Sakalauskas.
Svajojo apie didelius lėktuvus
Vienoje iš grūdus superkančių įmonių dirbanti D.Sakalauskienė prisiminė, kad iš pradžių ji ketino studijuoti buhalteriją. Bet konkursas buvo didelis, ir tarp laimingųjų ji nepateko.
Kaip tik buvo renkamos merginos, svajojančios apie padanges. Ir dar – apie tuo metu gerą stiuardesių atlyginimą.
Bet baigusiai mokslus pašnekovei sunkumų kilo laikant anglų kalbos testą, nes mokykloje ji mokėsi prancūzų kalbos. Dar buvo šiek tiek per žemo ūgio.
Todėl pasvalietė buvo paskirta dirbti su mažesniais lėktuvėliais, o ne skraidyti svajonių – dideliais lėktuvais.
„Jaunystėje labai norėjau dirbti stiuardese. Tuomet neįvertinau, koks tai sunkus, net sveikatai kenkiantis darbas“, – prisipažino moteris.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Bibliotekos parodoje kabo ne R.Sakalausko nuotrauka, o autoportretas.
2. Piešdamas plačiai atmerktą akį, Rokas mąstė apie savo baimes ir troškimus.
3. Toks piešinys – tai ir meditacija.
4. Įsimylėjėlius jungia nematomieji saitai.
5. Kai du žmones sujungia slaptas žvilgsnis.
6. Piešdamas klouną, Rokas norėjo save išbandyti, ar pavyks atskleisti monstrišką jo žvilgsnį.
7. Ryški pulsuojanti širdis – meilės išraiška.
8. Ką slepia Roko nutapytoji jūra naktyje?
9. D.Sakalauskienei labiausiai patinka piešiniai su jausmų atspindžiais.
10. Šunys būna svajingi ir liūdni – visai kaip žmonės.
11. Piešdamas tiek detalių, detalyčių, Rokas turėjo kaip reikiant padirbėti.
"Panevėžio kraštas", 2021 04 24
