Kardiologo patarimai – šventa
Garsaus kardiochirurgo Vytauto Sirvydžio viešai išsakyti patarimai, kaip tausoti sveikatą, Panevėžio rajono ūkininkui Eugenijui Galvanauskui tapo pagrindinėmis gyvenimo taisyklėmis.
„Profesorius sakė, kad žmogų labiausiai gadina pyktis, besaikis valgymas, tiksliau – ėdimas ir tinginystė, tai įsiminiau visam gyvenimui“, – tikina vyras.
Mediko teiginį jis dar ir savaip pakomentavo: jei širdy nešiosiesi pavydą, nuolat su kažkuo pyksiesi ir dėl visko nervinsiesi, visokių ligų prisišauksi. Tad tuomet, kai kitas nervus rodys, ūkininkas pajuokaus.
Jei kiši pilvan viską be saiko, sukirtęs kepsnį dar užkąsi puse torto, vėlgi sveikata kriks. Tad jis pats stengiasi maitintis sveikai ir saikingai.
Bet baisiausia blogybė, kuo žmogus gali sau pakenkti, jo manymu, yra tinginystė.
„Kam šaukštą kilot ir maistą gadint, jei nieko naudingo per dieną nenuveiki, tik ant sofutės prasivolioji? Nedirbantis žmogus – žuvęs žmogus“, – įsitikinęs nepajudinamai.
Adresas kaip pasas
Kad širdies chirurgo patarimai veikia, vyras liudija savu pavyzdžiu: jau yra įkopęs į aštuntą dešimtį, o dar pilnas jėgų, sumanymų bei ateities planų. Todėl, kad kasdien nuo ryto iki vakaro fiziškai dirba. Ir taip visą gyvenimą.
„Kol dirbsiu, tol gyvensiu. Ūkininkausiu iki pat mirties“, – sako visai rimtai.
E.Galvanauskas su šeima puoselėja augalininkystės ūkį, prekiauja gėlėmis ir spygliuočiais.
Ūkininko vienkiemis ir prie namų įrengti šiltnamiai yra Paįstrio seniūnijos Pakaušių kaime. Valda pamiškėje, bet tik per puskilometrį nutolusi nuo magistralės „Via Baltica“.
„Man labai gražus mūsų adresas: Baltijos kelias 111, kaip ir paskutiniai mano asmens kodo skaičiai“, – pamini sutapimą.
Pirmiausia žvalgomės po gyvenamąją teritoriją. Aplinka skrupulingai išpuoselėta, bet gėlių darželių nėra. Prisodinta daug daugiamečių visžalių augalų, tarp jų įkomponuoti dideli laukų akmenys. Įterpta ir žydinčio grožio, bet jis tik vazonuose.
Natūraliai žiedus skleidžia tik vandens lelijos kūdrose.
Garnio plėšrūno nuotykiai
Vandens telkiniai čia net du, vienas namų kieme, išbėgęs iš pirties gali pūkštelėti, tam įrengtas lieptas. Aukštų pakrančių augalų kompozicija kurta patariant landšaftininkams. Vandenyje knibžda ešeriai, karosai, amūrai, o lauko pavėsinėje visad guli žvejybai paruoštos meškerės.
Nusimaudyti sumanęs svečias gali žviegdamas šokti lauk pamanęs, kad susidūrė su vandens gyvate, mat šeimininkas čia yra įleidęs ungurių.
„Kaip vilkai miško sanitarai, taip unguriai – vandens, suėda nugaišusias ar sergančias žuvis“, – paaiškina.
Dešimties ungurių būrys sumažėjo po garnio išdaigų.
„Šitam tvenkiny du ungurius nukirto, anam vieną“, – vardija aštriasnapio išdaigas.
Garnys dažnai atskrenda pažvejoti, įbrenda į vandenį ir laukia. Žuvys kažkodėl pačios plaukia prie jo kojų, tas kerta snapu per galvą ir iškart leisgyvę nusineša.
„Kartą nukirto pusmetrinį amūrą, bet pakelt negali, paliko plūduriuot. Tas pats buvo ir su unguriais. Dideli, stori, nukirst nukirto, o nuskrist su jais nepajėgia“, – pasakoja savo akimis regėtas įdomybes.
Nukankintą šešką pavertė papuošalu
Šeimininkas aprodo naują pirtį. Senoji sutrešo, šitą statė iš savo miško rąstų. Kvietė meistrus, kurie renčia namus Norvegijoje, tad pirtis skandinaviško stiliaus – minimalistinis dizainas, nieko nereikalingo.
Priepirtyje gyvūnėlių iškamšos: milžiniška šerno galva, šeškas, kiaunė, voverė, visokie paukščiai.
„Šerną medžiotojas padovanojo, kiaunė įkrito pas kaimynus į kubilą ir nugaišo, šešką mano darbuotojos šuo nukankino, tai aš jiems antrą gyvenimą suteikiau“, – kalba apie patalpos puošmenas.
Sėdam ant suolo pirties pašonėje, nuo kur matosi visas ūkis. Pašnekovas atskleidžia, kad yra nevietinis, bet šitam krašte pats pirmas įkūrė gėlių ūkį.
Abu su žmona Irena atkakę nuo Rokiškio. Užaugino dukrą Neringą, ji yra tėvų ūkio vadybininkė, užsakinėja daigus, tiria paklausą, rūpinasi pardavimu.
„Ant mano galvos visa, kas techniška ir ūkiška: įrenginiai, laistymas, trąšos“, – vardija pašnekovas.
Šeima samdo tik vieną darbuotoją, daugumą darbų nudirba patys.
Ne vedė, o ištekėjo
„Esu mechanikas ir agronomas, abi specialybės gyvenime pravertė“, – sako.
Jo ūkis Pakaušiuose gyvuoja 30 metų, bet gėles auginti pradėjo gerokai anksčiau, kai dar gyveno Panevėžyje.
Vyras pajuokaudamas pasakoja savo šeimyninio gyvenimo pradžios istoriją.
„Aš žmonos nevedžiau, aš už jos ištekėjau“, – kvatoja.
Jie susipažino per giminaičių vestuves Juodupėje, buvo visai jaunučiai, suvesti į vestuvinio pulko porą.
„Mergaitė man patiko, rami, mandagi, patraukli ir protinga, iš kaimo, kaip ir aš. Pradėjom draugauti, į armiją išlydėjo, laiškus rašė“, – pasakoja.
Jos tėvai buvo nusipirkę namą Panevėžyje, Šiaulių gatvėje. Eugenijus per tarnybos atostogas atvyko pas draugę, jiedu ėmė kalbėtis apie ateitį. Mergina klausė, ką manąs veikti. Jis planavo susirasti darbą Panevėžyje, išsinuomoti kambarį, finansiškai atsistoti ant kojų, o tada žiūrės, ką gali draugei pasiūlyti.
„Ji man ir tarė: kam čia ką nuomotis, tėvai man atidavė namo antrą aukštą, jei aš tau tinku, vesk. Taip išeina, kad ji pasipiršo, o aš už jos ištekėjau, pas uošvius atsikrausčiau plikas basas“, – šypsosi.
Mechaniko specialybė pravertė darbinantis Autokompresorių gamykloje, o agronomo – uošvių darže ėmus auginti gėles. Anais laikais tai buvo labai pelninga, per sezoną uždirbdavo didelius pinigus – tūkstantį rublių.
Grįžo nuo ko pradėjęs
Prasidėjus pertvarkai suklestėjo kooperatyvų verslai, vyras įsteigė plastiko spaudimo cechą, gamino karolius, detales, dekoratyvines žvakes – Rusijos rinka tokioms prekėms buvo nepasotinama. Už tuos pinigus jauna šeima Rožyne pasistatė namą, dargi vyras nupirko palaikę sodybą su dviem hektarais žemės Pakaušiuose.
Žmona, pamačiusi pirkinį, tris naktis verkė, kad beviltiškai palaidojo šeimos santaupas griuvenoje.
Sutuoktinis turėjo verslo viziją, tad vienkiemyje pastatė patalpas plastmasių cechui.
Atėjus Nepriklausomybei, prekybos keliai į Rytus užsidarė.
„Nieko tokio, grįžau prie gėlių auginimo“, – prisiminė darbštus vyras.
Pirmus šiltnamius jis statė mediniais karkasais, vėliau keitė modernesniais. Augino daigus, gėles, vasariniame angare – daržoves. Dabar daigų nebeaugina, perka.
Ūkininkas pabrėžia, kad baisiausias dalykas jam būtų sėdėti rankas sudėjus be užsiėmimo.
„Augau vargingoj šeimoj, buvom keturi vaikai, taigi darbštumo išmokė pats gyvenimas“, – sako.
Atsikraustęs į vienkiemį buvo radęs laiko net savą malūną įsirengti. Susirinko senų malūnų agregatus, juos pats restauravo ir sumontavo – viskas puikiai veikė, malė rūšinius miltus.
Visgi tas užmojis nepasiteisino – norinčių susimalti grūdų buvo mažai, tai po 5 metų įrangą išardė ir išvežė į metalo laužą.
Svarbu, kad turėtų veiklos
Su šeimininku apeinam visas valdas. Sklypo gale įrengta saulės elektrinė, tad dabar savos elektros užtenka visiems įrenginiams ir namams šildyti. Eilėse tarp plokščių susodinti dekoratyviniai augalai, čia pat ir chrizantemų laukas.
Kad per anksti nesukrautų žiedų, chrizantemas šviesoje laiko tik 8 valandas, tada dengia plėvele.
„Chrizantemomis sezoną ir baigiam“, – paaiškina, kada galės atsikvėpti.
Atostogų turi tik kelias savaites, o tada šiltnamius ima ruošti naujam sezonui, dezinfekuoja įrangą.
Ilsėtis į užsienius neskrenda, bandė, nepatiko. Savaitei ar dviem važiuoja į sanatoriją Birštone. Ir vėl į darbų ratą.
„Praėjusią žiemą baigėm renovuoti gyvenamąjį namą. Galvoju, ką dabar darysiu? Man gi reikia, kad nuo ryto iki vakaro būčiau užsiėmęs. Ir va, Dievulis išgirdo: sugriuvo prieš 14 metų statyti šiltnamiai, neatlaikė sniego, įkrito stogai“, – pasakoja.
Tuomet jau buvo nupirkti daigai, investuota 4 tūkstančiai eurų, teko gelbėti.
„Užtaisinėjom skyles plėvele, ištisai kūrenom, tik šiluma vis vien nesilaikė. Bet išgyvenom“, – sako.
Tikrai įsitaisė ilgalaikės veiklos: dabar vyksta naujo, modernaus šiltnamių komplekso statybos.
Ūkininkas patenkintas, juk turėti daug darbų yra sveikatos garantas. Jis įsitikinęs: kol kūnas juda ir protas įdarbintas, tol žmogus ant patalo neatguls.
Prierašai po nuotraukomis:
1. E.Galvanauskas aprodė visas išpuoselėtas savo namų valdas Pakaušių kaime.
2. Pirties namą ūkininkas statė norvegiško stiliaus, iš gryno medžio ir tvirtą.
3. Ūkininkas savo akimis matė, kaip vandenin įbridęs garnys išsitraukė didžiulį ungurį, jį nukirto, bet išsinešti nepajėgė.
4. Sodyboje prisodinta ir savaip suformuota daug daugiamečių visžalių augalų, tarp jų įkomponuoti dideli laukų akmenys.
5. E.Galvanauskas tik neseniai, praėjusią žiemą, baigė renovuoti šeimos gyvenamąjį namą.
6. Tarp lauke sustatytų saulės baterijų, tiekiančių elektrą visam ūkiui, driekiasi ir pardavimui auginamų įvairiausių gėlių lysvės.
7. Tvenkinio pakrantės landšaftą sukūrė samdyti profesionalai.
A.Švelnos nuotraukos
