Netikiu nė vienu G.Girštauto žodžiu. Taip nebūna, kad paprasta socialinė darbuotoja komanduotų visiems globos namams, nuspręstų kaip šunį įkalinti nelaimingą žmogų, užsakytų grotas, vaikytų personalą.
Taip nebūna. Paprastai net atostogaudami ir sirgdami ilgamečiai vadovai prižiūri savo valdas iš namų, komanduoja telefonu dėl kiekvienos smulkmenos. Be jų ir šapas nenukrenta. Na, nebent korona paguldo, tada jau kitas reikalas. O čia – tik koja sulaužyta.
G.Girštautas dabar turės jausti kaltę už save ir už savo pavaldinę, kurią kažkokiu būdu prikalbino prisiimti kaltę dėl viso to baisiojo kankinimo kambario niekuo nekaltam ligoniui.
Kiek direktorius sumokės savo pavaldinei už tokį „pasiaukojimą“? Juk ji irgi bus teisiama kartu su juo. Jie abu bus teisiami už tai, kad į šiuolaikinį, modernų, meno kūriniais ir katalikų varpine apstatytą pensioną sugrąžino baisią praeities šmėklą – sovietmečio kanclagerį.