Istorija apie korupcijos skandalą Valstybinėje augalininkystės tarnyboje visuomenei buvo pateikta lyg baltoji mišrainė: iki gyvo kaulo pažįstama, tokia tradicinė, ingredientai irgi žinomi, be jos niekaip, taigi tokia kaip ir visos kitos. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į kelis jau žinomus faktus: rasta daugiau nei milijonas grynųjų, beveik tiek pat vertas aukso gabalas, sprogstamųjų medžiagų, kokaino, o greta to minimos dviejų Seimo narių pavardės.
Buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio dėžutė su alkoholiu ir kažkokiais ten daugiau nei šimtas tūkstančių eurų gali nublankti.
Aš neteigiu, kad kuris nors iš politikų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ar konservatorius Kazys Starkevičius – laikė savo rankose tą milijoną, aukso gabalą ar uostė miltelius.
Kita vertus, tikriausiai ne aš vienas tikiu gerą vardą turinčiu bylą pristačiusiu prokuroru ir įsivaizduoju, kad šiaip sau, tik „iš lempos“, jis nepuolė kratyti buvusio policijos generalinio komisaro, buvusio premjero ir Seimo pirmininko S.Skvernelio bei buvusio ministro K.Starkevičiaus namus, kabinetus ir tokiais veiksmais ketino pasiųsti politikos grandus į nokdauną.
Priešingu atveju, jeigu tokių procesinių veiksmų buvo imtasi vadovaujantis tik apkalbomis, lėktų galvos ir Generalinėje prokuratūroje, ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje, o pastaroji dar būtų ir reformuota ar net panaikinta. Ir tų tarnybų vadovai tai puikiai supranta.
Iš karto pasakysiu, kad netikiu teiginiais, jog bylos politikams dažnai keliamos nesant tam pagrindo ir todėl baigiasi niekuo. Jeigu atidžiau pažvelgsime į tas bylas, suprasime, kad politikai išteisinami, kai keli liudytojai staiga praranda atmintį, nebeprisimena, ką kalbėjo tyrėjams, keičia istorijos faktus.
Dar kitose bylose būta atvejų, kai operatyvinėmis priemonėmis fiksuoto pokalbio metu politikas ir verslininkas aiškiai tariasi, kokią paslaugą politikas suteiks ir už kokią sumą paslauga suteikiama, tačiau pinigų perdavimo atvejis nefiksuotas, o paslauga pasirodo esanti šiaip jau visiškai teisėta, taigi politikas išteisinamas. Už panašią teisėtą veiklą politikas gali geriausiu atveju sulaukti drausminės bylos, kad tarėsi ne pagal nustatytą tvarką.
Bet ar galime sakyti, kad panašiose situacijoje viskas gerai, jeigu tikėsime, kad politikams taikomi kur kas aukštesni skaidrumo bei viešumo standartai, o jie turėtų vengti net regimybės, kad veikia korupcinėje aplinkoje?
Prieš trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje buvo skelbta, kad Lietuvos teismai korupcinio pobūdžio bylose taiko pernelyg švelnias bausmes, o susitikimuose su Seimo nariais pabrėždavo, kad mūsų teismai politinės korupcijos bylose taiko pernelyg griežtus reikalavimus teikiamiems įrodymams.
Juk ne veltui Seimo narys ar meras yra įpareigotas tinkamai elgtis dar ir pagal Politiko etikos kodeksą, pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar Seimo etikos ir procedūrų komisijos reikalavimus. Todėl laikoma, kad politikas yra visapusiškai parengtas ir apmokytas, kaip turėtų elgtis. Ir jeigu jis privačioje teritorijoje, susitikime akis į akį su verslininku prašo pinigų, teismai vien jau tai turėtų vertinti kaip rimtą korupcijos įrodymą.
Veikdamas politikas yra stiprioji pusė, jis geriau nei kas kitas suvokia pasekmes, susipažinęs su daugybe įvairių elgesio taisyklių, yra net mokomas deklaruoti savo ryšius su kitais asmenimis, yra įtakingas, todėl ir jo veiksmai turėtų būti vertinami griežčiau, kitaip nei mažai išprususio piliečio.
Todėl sutikčiau, kad teismo išteisintas politikas yra nekaltas, tačiau kaip pavyzdį, kad štai tampo juos po teismus be jokio pagrindo ir viskas baigiasi niekuo, visuomenei rodyti negalėčiau. Iš bėdos dar būtų galima kalbėti apie bylos tyrėjų kompetencijų trūkumą ir jų padarytas klaidas, bet ne apie esą baltutėlius ir nekaltus politikus.
Jeigu rezonansinių korupcijos bylų nagrinėjimas būtų transliuojamas bent jau socialiniuose tinkluose, visuomenė išgirstų ir sužinotų, kokią korupcijos schemą politikas buvo sukūręs, išgirstų politiko, prašančio pinigų, balsą, sužinotų, kodėl teismas jį išteisino, kodėl visuomenės lūkesčiai matyti politiką už grotų nepasiteisino. Tokios žinios būtų didelė nauda visuomenei politiką net ir išteisinus.
Valstybinės augalininkystės tarnybos istorijoje prokuratūra informacijos pateikė labai šykščiai, jeigu vertinsime tai, kad ši byla gali virsti viena stambiausių per pastaruosius 30 metų. Galima suprasti, kad tikriausiai laukiama dienos, kai prokurorai ateis į Seimą ir prašys panaikinti Seimo narių neliečiamybę. Galbūt tada ir paaiškės daugiau detalių.
Kad prokurorai tokį prašymą pateiks, mažai kas abejoja. Štai konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pažadėjo, kad K.Starkevičius su pareigūnais bendradarbiaus, tačiau jau kitą dieną K.Starkevičius teikti parodymus atsisakė.
L.Kasčiūnas pažadėjo, kad ir naikinant Seimo nario teisinę neliečiamybę problemų nekils, tačiau, jeigu jau dabar K.Starkevičius atsisako teikti parodymus, ar užsidegs jis noru bendradarbiauti, kai prokurorai gaus leidimą pateikti jam įtarimus ar suvaržyti jo laisvę? Visuomenei gali kilti pagrįstas įtarimas, kad K.Starkevičius bandys išsaugoti ir teisinę neliečiamybę.
Gali nutikti ir taip, kad Seime beveik tuo pačiu metu bus nagrinėjama apkalta „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, jeigu nuosprendis jo byloje bus įsiteisėjęs, ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymas panaikinti teisinę neliečiamybę šiems Seimo nariams.
Tuomet Seime gali atsidaryti labai didelis politinis turgus, ieškant barterinių mainų. R.Žemaitaitis, taip mėgstantis politinį triukšmą net be jokio rimto pagrindo, staiga iš viešosios erdvės prapuolė. Nedomina dešimtmečio byla ir joje įsipainioję politiniai konkurentai?
Kiek žinau, jokios frakcijos ir joks lyderis negali garantuoti už slapto balsavimo rezultatus, jeigu kiti frakcijos nariai bus nutarę balsuoti kitaip. Ir tuo visi jau ne kartą esame įsitikinę.
Su reakcija į skandalą paskubėjo S.Skvernelio partijos kolegos, kol kas nematantys problemos ir todėl remiantys savo lyderį. Konservatoriai apsiribojo tuo, kad K.Starkevičius sustabdė narystę partijoje.
Bendradarbiauti su pareigūnais K.Starkevičius jau atsisakė, nors partijos lyderių lūkesčiai buvo kitokie. Netrukus gali tekti griebtis griežtesnių sankcijų – pašalinti iš partijos ir frakcijos Seime.
Gali nutikti taip, kad jau rytoj K.Starkevičius dar ką nors iškrės, o demokratai „Vardant Lietuvos“ turės dar kartą redaguoti savo lyderį remiantį pareiškimą ir teisinsis, kad ankstesnį rašė nežinodami, kokius parodymus šioje byloje yra davę kiti 14 įtariamųjų.