Nuslūgsta tik tam kartui
Pirmadienį ir antradienį visai netoli Panevėžio, prie Bernatonių kaimo esančioje sodų bendrijoje, 85-us metus pradėjusi Valerija Kukorienė šaukėsi ugniagesių pagalbos, kad iš apsemto namo rūsio išpumpuotų vandenį.
„Va, taip baloje ir gyvename“, – mostelėjo ranka moteris.
Bet vanduo nuslūgsta tik tam kartui, kol veikia įjungti galingi autocisternų siurbliai. Gelbėtojams išvažiavus, vanduo palengva vėl sunkiasi atgal į namą, užlieja sklypą.
„Nežinau, nei ko stvertis, nei ką daryti, ko gero, teks taip sulaukti šiltų dienų, kol saulės spinduliai išdžiovins vandenį“, – karčiai pratarė moteris.
Gelbėtojai siūlė evakuotis, bet šeimininkai nesutiko niekur keltis ir palikti namų.
Sklypas visiškai apsemtas
Prie Sanžylės upės esančios sodų bendrijos potvynis tiesiogiai nepalietė, bet pakilę gruntiniai vandenys apsėmė kelias sodybos.
Į šią sodų bendriją nuvykę korespondentai sutiko nemažai sodininkų. Žmonės neslėpė, kad juos išgąsdino pasklidusi žinia apie vandenyje skęstančius sodus, todėl vyko žiūrėti, kokia padėtis yra išties.
Kai kuriems teko griebtis už galvų, kiti lengviau atsikvėpė. Ypač nepasisekė prie sodų bendriją išraižiusių melioracijos griovių sklypus turintiems žmonėms.
Vienų apsemti sklypų pakraščiai, kitų – dalis kiemų, bet didžiausi rūpesčiai ištiko V.Kukorienę – sklypas visiškai apsemtas.
Ji sodų bendrijoje gyvena beveik dešimtmetį ir prižiūri silpnos sveikatos 84 metų namo savininką.
Abu jie anksčiau buvo sodo kaimynai, bet pardavusi savo namą moteris persikėlė pas jį gyventi ir jam padeda.
Spėjo patraukti mašiną
Po vandeniu atsidūrė ne tik sklypas, bet ir dalis žvyruotos gatvės. Keliuose kiemuose stovėjo lengvieji automobiliai, bet gyventojai nedrįso važiuoti vandens apsemta gatve.
„Dar rudenį bendrijos pirmininką raginau kažką daryti, nes jau tada drėgna buvo. O žiemą tiek daug prisnigus, supratau, kad pavasarį ištiks bėda“, – tvirtino pašnekovė.
Prie sodo namelio esančioje gatvelėje moteris laikė lengvąjį automobilį, kuriuo vežiodavo globojamą vyrą, bet spėjo jį patraukti į saugesnę vietą. Atšilus ji paprašė pažįstamų mašiną nuvairuoti į šalia esančius Bernatonius. Ji aukščiau sukėlė baldus ir kitus daiktus, jei vanduo įsiveržtų į namą.
Malkas džiovina koridoriuje
Moteris pasakojo, kad vanduo ėmė kilti prieš kelias savaites. Nors Sanžylė išsivadavo nuo ledų ir ne itin smarkiai išsiliejo iš krantų, bet bėdų pridarė pakilę gruntiniai vandenys. Dar po praėjusio rudens žemė nespėjo išdžiūti, tad tirpstantis sniegas greitai sklypus pavertė tyvuliuojančiomis balomis.
Dabar iš namo galima išeiti tik apsiavus guminius batus. Norint pasiekti malkinę, irgi tenka bristi.
„Apatinės malkos šlapios, tad imu tik viršutines. Dalį susinešiau į namo koridorių ir džiovinu“, – dėstė moteris.
V.Kukorienei badauti netenka. Maisto atveža pažįstama moteris.
Pumpuoja du kartus
Vandenys užliejo ir dalį Antano Marcinkevičiaus sodybos. Abu sklypai yra greta vienas kito, juos skiria bendra tvora.
Apsemtas ir šiltnamis, tad šeimininkas liūdnai kalbėjo, kad be vasaros vidurio greičiausiai nepavyks nieko jame pasodinti.
„Vargstame su tuo vandeniu. Per dieną tenka po du kartus pumpuoti užlietą nuotekų valymo šulinį“, – dėstė jis.
Kiti gyventojai džiaugėsi, kad potvynio nuostoliai gana menki.
„Na ir kas, kad užlieti sklypai. Pakaitins kaitri saulė, viskas išdžius ir greitai visi pradės skųstis, kad reikia lietaus, o mūsų žemė bus dar drėgna“, – bent šiokią tokią naudą bandė įžvelgti pašnekovai.
Drenažas – skersai sklypus
Sodų bendrijos pirmininkas Romas Siriūnas svarstė, kad sklypai patvino užsikimšus drenažo sistemai. Didžioji jos dalis dar sovietiniais laikais paklota.
Pirmininkas nujaučia, kurioje vietoje užsikimšo vamzdžiai, bet juos pasiekti nėra paprasta. Sistema nutiesta skersai sklypus, kai kur ant jos pastatyti namai, tvoros, pasodinti vaismedžiai.
Pirmininkas korespondentams rodė skirtingose bendrijos vietose įrengtus drenažo šulinėlius. Vieni buvo pilnutėliai vandens, kitų – tik šiek tiek apsemtas dugnas. Vienur drenažo vamzdžiai nuleisti maždaug trijų metrų gylyje, kitur – apie pusantro metro.
Vienąsyk sodininkams teko tvarkyti medžių šaknų užkimštą drenažo sistemą.
„Moliniai maždaug 13 centimetrų skersmens vamzdžiai sunerti vienas su kitu, per sujungimus ir prasiskverbė šaknys“, – teigė jis.
Užkimšo visą sistemą
Be to, pirmininkas pirštu bedė į soduose sodybas turinčius gyventojus. Savo kiemuose jie įsirengia vietinę valymo sistemą – į žemę įkasa šulinius ir talpyklas. Išvalytas vanduo iš ten patenka į po žeme užkastą drenažo vamzdį, tada – į Sanžylės upę. Pakilus gruntiniam vandens lygiui, vanduo iš drenažo vamzdžių plūsteli atgal į valymo įrenginius.
„Vienas gyventojas neišvalytas nuotekas prijungė prie drenažo, tai išmatomis užkimšo visą sistemą. Žmonės išsiaiškino teršėją, bet patiems teko samdytis tarnybą, kad išvalytų“, – kalbėjo vyras.
Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė teigė, kad drenažo sistemos tvarkymas yra pačios sodų bendrijos rūpestis. Ji turinti savo lėšomis tvarkytis, o seniūnija prie to neprisidės.
Seniūnas teigė, kad apsemtos sodybos šeimininkams siūlė laikinai pagyventi kitur, bet tie atsisakė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Sodininkams nemažai baimės įvarė smarkiai pakilę gruntiniai vandenys.
2. A.Marcinkevičius ir V.Kukorienė beveik neabejoja, kad apsemta žemė jų sklypuose išdžius tik vasaros vidury, tad darbų pradžia gerokai nusikels.
3. R.Siriūnas spėja, kad potvynį sukėlė užsikimšę drenažo vamzdžiai.
4. 5. Išsilieję vandenys apsėmė kelias sodybas, kitur užliejo tik sklypų pakraščius ir gatvę. Galynėtis su gamta beviltiška, tad sodininkai į daržus ir šiltnamius įžengs dar negreitai.
A.Švelnos nuotraukos
