Vandentiekį – tik iki kolūkio pirmininko namo
Vieno seniausių Kupiškio rajone Skapiškio miestelio gyventojai dabar padalinti į dvi stovyklas. Tie, kuriems labiau pasisekė, yra prisijungę bent prie vandentiekio, o likusieji iki šiol semia vandenį kibirais iš šulinių.
Vis dėlto nei vieni, nei kiti negali civilizuotai naudotis bendrais nuotekų tinklais.
Žmonės čia srutas tvarko pagal savo išmonę ir pinigus, o karštą vasarą išdžiūvus šuliniams vandeniu dalijasi su kaimynais arba vežasi iš netoliese telkšančio ežero.
Vyresni skapiškiečiai pamena, kad pirmoji vandentiekio trasa jų miestelyje buvo nutiesta į mokyklą, atidarytą dar gūdoku sovietmečiu – 1967 metais. Ten buvo pastatytas ir vandens bokštas. Dar galingesnis toks statinys iškilo bene prieš 40 metų miestelio pakraštyje, Lauko gatvėje, statant vadinamuosius alytnamius.
Tačiau vamzdžiai nuo šio vandens bokšto buvo nutiesti ne per visą Rokiškio gatvę, o tik iki mūrinio namo, kuriame tada gyveno kolūkio pirmininkas. Kitų šios gatvės gyventojų iki pat miestelio centro vandentiekio trasa nepasiekė.
Vandenį perka iš kaimyno
Vandentiekio neturi ir miestelio seniūnaitis Egidijus Šyba, su žmona Asta ir jos motina gyvenantys nuosavame name kitoje Rokiškio gatvės pusėje, priešais buvusio kolūkio pirmininko mūrinuką.
Korespondentus į svečius pasikvietęs skapiškietis pasakojo vandenį semiantis iš kieme iškasto šulinio, bėda tik, kad jis negilus, todėl karštą ir sausą vasarą išdžiūsta.
Skapiškyje nuo pat gimimo gyvenanti seniūnaičio žmona Asta teigė, kad vanduo jų šulinyje dar sparčiau senka, kai į svečius atvyksta jos brolis su šeima, iš Kauno parvyksta būsima kosmetologė dukra Dominyka ir kariškis sūnus Augustas.
Pritrūkę savo vandens Šybos jo nusiperka iš kitoje gatvės pusėje gyvenančio ir vandentiekį turinčio kaimyno. Tam reikalui seniūnaitis turi įsigijęs didelę statinę ant ratų.
„Vasaromis atsivežu po dvi ar net tris statines“, – teigė pašnekovas.
Planuoja eiti iki ministerijos
Prieš tai skapiškiečiai savo bėdas korespondentui išklojo miestelio bendruomenių namuose.
E.Šyba teigė, kad Skapiškyje šiuo metu yra prisiregistravę 324 gyventojai, prie kolūkio laikais nutiesto vandentiekio yra prisijungę 79 abonentai. Centralizuotų nuotekų tinklų miestelyje nėra.
Pasak seniūnaičio, prieš 6 metus jau buvo parengtas vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo Skapiškyje projektas, bet paskui jis neaišku kur nuvažiavo.
„Jau daug metų kariaujam dėl tokių kasdienybės patogumų, bet valdžia vis aiškina, kad nėra pinigų. Žmonės pasipiktinę, jeigu nepadės žiniasklaida, planuojam eiti iki ministerijos“, – kalbėjo E.Šyba.
Pernai seniūnaitis surinko 306 gyventojų parašus po prašymu rajono valdžiai įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus Skapiškyje ir visai šalia miestelio esančiame Dailiūnų kaime. Tačiau žmonių prašymo valdžia ir vėl neišgirdo.
Arba praustis duše, arba įjungti skalbyklę
Su dideliais iššūkiais dėl vandens trūkumo tenka susidurti Vilmai Tumonienei ir jos gausiai septynių žmonių šeimynai, gyvenančiai vandentiekio neturinčioje Pandėlio gatvėje. O vandens sutuoktiniams, trims jų vaikams ir vyro tėvams reikia išties nemažai.
Pasak moters, karštą vasarą išdžiūvus šuliniui reikia apsispręsti – arba vakare praustis duše, arba dieną įjungti skalbimo mašiną. Abiem reikmėms vandens tiesiog neužtenka.
Skapiškietė sakė, kad gretimoje, dabar negyvenamoje sodyboje šulinys iškastas geresnėje trasoje ir jis neišdžiūsta, todėl kartais iš jo pasisemia vandens daržovėms šiltnamyje palaistyti.
„Savo šulinio vandenį naudojame maistui, bet jis labai geležingas, kavos aparatas, indaplovė greitai užkalkėja ir genda. Tada perkame vandenį iš parduotuvės, nes norime būti pavalgę ir švarūs. Kartais būna priekaištų, kad laistome gėlynus ir daržoves, nes kitiems paskui neužteks vandens maistui. Bet ir daržovės neužaugs, jeigu aš jų nepaliesiu“, – kalbėjo V.Tumonienė.
Moteris teigė iš kaimynų girdėjusi, kad netoli jų miestelio esančio Kreipšių kaimo gyventojams vanduo nuo vietinio vandentiekio įjungiamas tik dviem valandoms per parą.
„Jeigu žmogus tuo metu būna namuose, gali kur nors prisileisti vandens, o jeigu išvykęs į darbą, lieka be vandens“, – svarstė skapiškietė.
Šulinys – atsargai
Miestelio senbuvė Gražina Žižienė prisiminė, kad prieš 8 metus ji su kaimynais kitoje gatvės pusėje jau buvo pasiruošusi jungtis prie vandentiekio, bet jų viltis netrukus užgeso.
„Tada atėjo jaunas vyras ir parodė, kur bus įrengti šulinėliai mums ir kaimynams. Tuo metu mama sirgo po insulto, vandens labai trūko nusiprausti, reikėdavo jį nešiotis“, – pasakojo moteris.
Skapiškietė Klatilda Tubelienė yra prisijungusi prie vandentiekio, nes gyvena prie vandens bokšto.
„Namo kieme turiu ir šulinį, nenoriu jo atsisakyt, ką gali žinot, kas gali nutikt. Karštą vasarą šuliniai tuštėja, tada būna bėdos“, – kalbėjo moteris.
Skapiškiečiai džiaugiasi, kad šalia jų miestelio yra ežeras, iš jo gali atsivežti vandens daržams palaistyti ir kitoms reikmėms.
Kita miestelio gyventoja Bronė Laučinavičienė nurodė dar vieną bėdą.
„Vandentiekio vanduo visada ištirtas, o šulinio vandenį tyrimui reikia nuvežti pačiam žmogui. Tyrimas kainuoja 26 eurus, ir ne kiek-vienas gali nuvažiuoti į Kupiškį“, – kalbėjo skapiškietė.
Nėra patogumų, nėra ir naujų gyventojų
Dar blogiau – miestelyje nėra centralizuotų nuotekų tinklų.
Todėl žmonės čia srutas tvarko, kaip kas išgali. Vieni turi įsigiję šiuolaikinius įrenginius – tokie teršalus išskaido, o išvalytą vandenį išleidžia į gruntą. Kiti po žeme laiko statines srutoms ir keletą kartų per metus samdo įmonę joms ištuštinti, dar kiti gamtinius reikalus vis dar atlieka tupyklose.
Skapiškiečiai įtaria, kad iš kai kurių miestelio gyventojų sodybų srutos vamzdžiais nubėga į griovius, o iš ten – į ežerą.
Nuotekų valymo įrenginius pasistačiusiems rajono gyventojams savivaldybė skiria 1000 eurų kompensaciją. Šių įrenginių kaina su montavimo darbais svyruoja nuo 2,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
Vos 15 kilometrų nuo rajono centro nutolusiame Skapiškyje yra nemažai tuščių sodybų, tačiau įsikurti jose nelabai kas nori.
„Dabar yra galimybės dirbti iš namų per nuotolį, bet jeigu namuose nėra elementarių patogumų, kas gi ryšis gyventi, tuo labiau jaunos šeimos, – neabejoja V.Tumonienė.
Sostinę iškeitė į Skapiškį
Vis dėlto vienas vilnietis Ivanas Vilkoicas su žmona ir trimis vaikais ne per seniausiai iš sostinės persikraustė į Skapiškį. Jaunai šeimai labiau patinka gyventi mažame miestelyje nei didmiestyje.
„Aš čia nusipirkau butą su patogumais, o štai perkant namą reikėtų nemažų papildomų investicijų, gręžinys, vandentiekis ir kanalizacija kainuotų mažiausiai 15 tūkstančių eurų“, – kalbėjo pašnekovas.
Skapiškiečiai tvirtino, kad vandentiekio ir kanalizacijos tinklai jų miestelyje turėjo būti nutiesti dar prieš 10 metų. Tam reikalui buvę numatyti ir pinigai, trūkę tik aplinkos ministro parašo.
Bet paskui, pašnekovų teigimu, eilėje pirmas buvęs Skapiškio miestelis turėjo pasislinkti žemyn, o Panevėžio regiono plėtros taryba nusprendusi, kad vandentiekis ir kanalizacija labiau reikalingi Subačiaus miestui ir Paketurių kaimui. Šį projektą užpernai spalį palaimino ir rajono taryba.
„Ir vėl Skapiškis liko Dievo užmirštas kampelis. Kol neturėsim savo mero, tol neturėsim nei vandentiekio, nei kanalizacijos“, – skapiškiečiai mato tik tokį sprendimo būdą.
Sistema neatlaikė šalčių
Nuvykome ir į Kreipšių kaimą, čia vanduo tiekiamas bendruomenei priklausančiu vandentiekiu.
Žmonės užpernai rudenį šalia nebeveikiančio vandens bokšto esančiame šulinyje savo lėšomis įsirengė automatinę vandens tiekimo sistemą – hidroforą su siurbliu ir vandens talpykla.
Kreipšių kaimo bendruomenės pirmininkė Jadzė Kiaulėnienė sakė, kad naujas įrenginys iš pradžių veikė labai gerai, žmonės vandenį gaudavo ištisą parą, bet štai šią žiemą nuo didelių šalčių vietomis sutrūkinėjo vamzdžiai, o juos suremontavus pradėjo streikuoti kompiuteris.
Pašnekovė aiškino, kad įprastai siurblys per parą sudegindavo 2–3 kilovatus elektros, bet sausį vos per valandą prisukdavo po 3 kilovatus, o per mėnesį – daugiau kaip 300 kilovatų.
„Vasarį įjungdavom vandenį po valandą ryte ir vakare. Paskui pasamdėm žmogų, kad sutvarkytų trasą, dabar siurblys elektros prisuka mažiau, todėl vandenį gauname ryte ir vakare po tris su puse valandos ir dar ilgiau“, – kalbėjo kreipšietė.
Gegužės gale įrangą įdiegusios vilniečių firmos atstovai sutvarkė kompiuterį ir dabar visi prie vandentiekio prisijungę Kreipšių kaimo gyventojai vandenį vėl gauna ištisą parą.
J.Kiaulėnienė prisiminė, kad prieš 12 metų jų kaime esantį vandens bokštą norėjo perimti „Kupiškio vandenų“ bendrovė, kartu ji planavo čia pastatyti ir vandens nugeležinimo stotį.
„Bet tada visi šaukė, kad nereikia, nes bijojo, kad už vandenį reikės brangiai mokėti. O dabar patys už savo pinigus turime tvarkyti tą šulinį ir remontuoti trasą“, – apgailestavo bendruomenės pirmininkė.
Bėda – maža gyventojų
Skapiškio seniūnas Ričardas Kiaulėnas stengėsi išsisukti nuo klausimų apie vandentiekį ir kanalizaciją jų miestelyje, vis siūlydamas kreiptis į rajono valdžią arba vandentiekininkų įmonę.
Pats Skapiškyje gyvenantis seniūnas neturi problemų dėl vandens ir nuotekų, nes yra prisijungęs prie anksčiau nutiesto vandentiekio ir turi įsirengęs srutų valymo įrenginį.
„Anksčiau turėjau bačką nuotekoms, bet atsibodo samdyti įmonę, kad jas išsiurbtų, todėl šiemet pasistačiau srutų valymo sistemą“, – pasidžiaugė.
Pasak R.Kiaulėno, įsirengti panašią sistemą savo kieme gali kiekvienas.
Bendrovės „Kupiškio vandenys“ direktorius Saulius Simanavičius patikino, kad jeigu būtų pinigų, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus mielu noru nutiestų visiems rajono gyventojams.
Tinklams Skapiškyje pakloti reikėtų 3 milijonų eurų. Europos Sąjungos finansavimas šiam laikotarpiui jau baigėsi.
Be to, Skapiškiui reikėtų naujo projekto, nes anksčiau parengtas jau paseno.
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis patikino, kad neseniai kartu su vandentiekininkų įmonės vadovu buvo nuvykę į Skapiškį, bendravę su žmonėmis.
„Mes neteikėm Skapiškio europiniam finansavimui gauti, nes miestelis dėl per mažo gyventojų skaičiaus neatitinka nustatytų nacionalinių paraiškos vertinimo kriterijų“, – nurodė A.Valintėlis. Subačiaus miestas ir Paketurių kaimas atitinkąs kriterijus ir ten šios magistralinės trasos bus nutiestos.
Prierašai po nuotraukomis:
1. V.Tumonienei ir jos gausiai šeimynai dėl vandens trūkumo tenka susidurti su dideliais iššūkiais.
2. Skapiškiečiai piktinosi, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo eilėje pirmas buvęs jų miestelis paskui turėjo pasislinkti žemyn.
3. Seniūnas R.Kiaulėnas patikino, kad srutų valymo įrenginį savo kieme gali įsirengti kiekvienas skapiškietis, savivaldybė skiria 1000 eurų.
4. Kreipšių kaimo žmonės šulinyje šalia nebeveikiančio vandens bokšto savo lėšomis įsirengė automatinę vandens tiekimo sistemą.
A.Švelnos nuotraukos
