Prikėlė iš slogios praeities
„Džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų gimnazijos mokinėmis, kurios puikiai pasirodė rajono rusų kalbos meninio skaitymo ir raiškos konkurse“, – toks vienos Rokiškio gimnazijos mokytojos pompastiškas pareiškimas viešoje erdvėje, feisbuke, daug kam sukėlė nuostabą. Tuo labiau kad paviešinta ir moksleivės nuotrauka, dalyvių pavardės.
Tokie rusų kalbą propaguojantys konkursai masiškai vykdavo sovietmečiu, kai ir rusų kalbos mokymasis mokyklose buvo privalomas dalykas.
Bet išsilaisvinus iš okupantų gniaužtų ir jau galint pajusti laisvosios Europos kultūros lobyną, smarkiai sumenko rusų kalbą pasirenkančių moksleivių, o konkursai nugrimzdo gilion ir slogion užmarštin.
Šiukštu – tik ne rusų
Konkursus mokyklose organizuoja įstaiga, besivadinanti Švietimo centru arba Švietimo pagalbos tarnyba.
Paklausta, ar rajono mokyklose rengiami rusų kalbos konkursai, Pasvalio švietimo pagalbos tarnybai vadovaujanti Eugenija Butrimienė atsakė, kad tikrai ne.
„Neteko net girdėti, kad kada nors jie būtų vykę“, – tvirtino ji.
Panašiai kalbėjo ir Panevėžio rajono švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė. Ji tvirtino, kad mokytojai metodininkai organizuoja daug konkursų, olimpiadų, ypač atsakingai rengiamasi gimtosios kalbos konkursams, bet tik šiukštu – ne rusų kalbos.
Kupiškio švietimo pagalbos tarnybos vadovė Laima Kilkuvienė svarstė, kad rajone rusų kalbos konkursai veikiausiai niekuomet ir nevyko. Tikino, bent jau neprisimenanti.
„Niekas nenori tokio konkurso, nėra poreikio“, – užtikrino ji.
Ugdo mąstančią individualybę?
Užtat Rokiškyje vyksta ir skaitovų, ir dailyraščio, ir net plakato konkursai, skirti rusų kalbai. Rajono savivaldybės Švietimo centro direktoriaus įsakyme skelbiama, kad vienas iš rusų kalbos (užsienio) meninio žodžio konkurso tikslų yra ugdyti mąstančią ir iškalbingą individualybę, o tarp uždavinių – skatinti domėtis užsienio šalių grožine literatūra ir poezija.
Į akis krinta lietuvių kalbos klaidos dokumente, kuriame nurodoma, kad mokinys gali deklamuoti eilėraštį „iš 2, 3 ar 4 stulpelių“. Mat stulpelius galime matyti kelio pakraščiuose, pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas kelyje, o eilėraščiai sudaromi iš posmų ar posmelių.
Toliau nurodoma, kad konkursą finansuoja rajono savivaldybė, skirdama lėšų Švietimo centrui.
Jei lėšų nebūtų skiriama, tai dalyviams įteikiami pagyrimo raštai ir padėkos.
„Negi pažabosi mokytojų laisvą valią“
Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, paklaustas apie rajone tebevykstančius rusų kalbos konkursus, ėmė gintis nieko apie tai nežinantis. Jis įtikinėjo apie tai nei skaitęs, nei girdėjęs.
Korespondentei nusistebėjus, kad vien jo pareigos įpareigoja žinoti, kas vyksta rajono ir miesto mokyklose, A.Laužadis vis tiek kartojo net supratimo apie tai neturintis.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas tiesiog bėgo nuo temos. Paklaustas, ar tokia situacija pasidomės, jis pareiškė, kad „dabar tikrai ne“, nes yra renginyje.
Kalbinamas jau po geros savaitės, jis tvirtino pasidomėjęs ir nieko blogo dėl rusų kalbos konkursų nematantis.
„Esmė ta, kad kalbame ne apie valstybę, o rusakalbius“, – bandė kažin ką aiškinti.
Po to pasakė atvirkščiai, kad kalbame apie rusakalbius, o ne apie valstybę.
Tuomet vėl taisėsi ir grįžo prie pirminio, bet vis tiek neaiškaus varianto.
A.Laužadis tvirtino, kad konkursai yra rusų kalbos mokytojų sumanymas. O jeigu mokytojai jau sugalvojo tokius renginius, tai negi kas gali uždrausti, koreguoti, pažaboti pedagogų laisvą valią?
Vis dėlto pats porą kartų pakartojo, kad yra rekomendacijos skatinti mokinius rinktis kitas užsienio kalbas, o rusų kalbos atsisakyti.
Nustebus, kad rokiškėnai ne tik nesilaiko rekomendacijų, o konkursais okupantų kalbą propaguoja, vedėjas sakė, kad tuo Rusijai nepataikaujama, joks nusižengimas nedaromas.
„O ką dar, be konkursų, rusų kalbos mokytojai galėtų sugalvoti?“ – garsiai pasvarstė.
Centro vadovė drįso meluoti
Rokiškio švietimo centrui vadovaujanti Elinga Mikulėnienė korespondentei aiškino, kokia yra konkursų, olimpiadų organizavimo tvarka.
Jie paskelbiami respublikiniu mastu, tuomet susirinkę rajono mokytojai metodininkai svarsto, ar turi gerai parengtų mokinių. Jei taip, tai pirmiausia organizuoja konkursus mokyklose, tuomet rajone, o geriausieji vyksta varžytis tarp šalies moksleivių.
Paklausta, ar rusų kalbos konkursas taip pat rengiamas respublikiniu mastu, direktorė neryžtingai nutęsė, bet patvirtino, kad taip.
Bet tai buvo melas, nes rokiškėnai varžosi tiktai tarpusavyje, o šalies mastu tokie konkursai nerengiami.
Pasiteiravus apie rusų kalbos dailyraščio, plakato konkursus, vedėja ėmė išsisukinėti ir stengėsi nukreipti kalbą į lankas.
„Būna ir konkursų specialiųjų poreikių vaikams, įvairiausių renginukų“, – tęsė pašnekovė.
Pernai 43 olimpiadose esą dalyvavo beveik 1,5 tūkstančio rajono moksleivių.
Toks konkursas – tik rajoninis
Rokiškio rajono ir miesto mokyklose, kaip ir visoje šalyje, mokoma pagrindinės užsienio kalbos – anglų, o antroji užsienio kalba pasirenkama iš dviejų – rusų ir vokiečių. Anglų ir vokiečių kalbas gerai mokantys moksleiviai vyksta į respublikines olimpiadas ir atlieka bendras užduotis. Bet tai – ne skaitovų konkursai.
Jaunieji Rokiškio skaitovai rungiasi respublikiniame lietuvių kalbos konkurse, o rusų kalbos – tik rajoniniame.
Palyginkime: gimtosios lietuvių kalbos mokosi visi moksleiviai be išimties, šios kalbos meninio žodžio konkurse varžėsi 40 mokinių iš visų mokyklų – 5 gimnazijų ir 2 progimnazijų.
Rusų kalbos konkurse dalyvavo net 28 moksleiviai iš 4 gimnazijų ir 2 progimnazijų. Vis dėlto savivaldybė neskyrė lėšų apdovanojimams, jie gavo tik padėkas ir pagyrimo raštus.
Įdomu tai, kad aštuntokams surengtame vokiečių kalbos konkurse dalyvavo tik 4 moksleiviai iš dviejų rajono mokyklų.
Anglų kalbos žinias įrodinėjo 9 vienuoliktokai ir 14 devintokų bei dešimtokų. Jie atstovavo 4 gimnazijoms iš esamų penkių. Nebuvo dalyvių iš Juodupės gimnazijos.
Paprastai mokinių skaičių lemia mokytojų aktyvumas – itin besistengiantys dėl savo dalyko pedagogai viską padaro, kad mokiniai dalyvautų konkursuose.
Šalyje jau seniai diskutuojama, kad antrosios – rusų kalbos – mokymo valstybiniu mastu reikėtų atsisakyti, nes sienos su nedemokratine kaimyne Rusija užsidarė, nelieka ryšių, tad ir kalbos paklausa nebereikalinga. Tačiau rusų kalba vis dar paklausi tarp tėvų, nes daugelis jų ar senelių dar tą kalbą moka iš jaunystės laikų ir namuose gali padėti jos mokytis savo vaikui.
Senosios kartos mokytojai suinteresuoti turėti darbo, todėl ir deda dideles pastangas tą kalbą propaguodami.
Taip giliai net nemąstė
Rajono rusų kalbos mokytojų metodininkų būreliui vadovaujanti Natalija Liugienė korespondentei pasakojo, kad konkursai vyksta įvairaus amžiaus mokiniams. Be jau minėtų, dar rengiamas vertimo ir skaitymo konkursas.
Pašnekovė tikino, kad tokių konkursų labai nori mokiniai, rusų kalba jiems egzotika.
Paklausta, ar nesusimąsto, kodėl rusų kalbos konkursai respublikiniu mastu neberengiami, ji atsakė žinanti, kokia situacija pasaulyje, bet esą kokia gi čia propaganda, jei mokinys padeklamuoja rusišką eilėraštį apie ežiuką ar nupiešia plakatą.
„Situaciją pasaulyje mes savo metodininkų būrelyje aptarėme, bet propagandos neįžiūrime“, – tikino.
Paklausta, o ką mokytojai darys, jei vaizdo įrašas su jų skaitovais pateks į propagandistų rankas, N.Liugienė prisipažino, kad jie taip giliai nemąstė.
Vis dėlto pokalbio pabaigoje pašnekovė sakė pasitarsianti su mokytojais, nes vieši vaizdo įrašai tikrai negerai.
Raudonas rajonas šlovina svetimą kultūrą
Kaip vertinti moksleiviams rengiamus agresorių kalbos konkursus, kai, Rusijai užpuolus Ukrainą, rusų kalbą, literatūrą, kultūrą bandoma panaudoti propagandai?
Rokiškėnams gerai žinomas kraštietis – tremtinys, buvęs gydytojas epidemiologas Pavlius Gaigalas stebėjosi, kad tokie konkursai tebevyksta. Jis liko šokiruotas išsiaiškinęs, kad jie dar ir kasmetiniai.
Pašnekovas svarstė, kad mokėti kalbą, net ir rusų, nėra blogai, bet nereikia jos iškelti virš kitų, lyg būtų skambesnė ar geresnė už kitas. O tokiuose konkursuose kaip tik to veikiausiai ir siekiama.
Jis kalbėjo, kad rajoną nuo seno valdė komunistai, po to pasivadinę socialdemokratais.
„Rajonas visuomet buvo raudonas, tad ir rusų kalbą bei kultūrą propaguoja. Bet nevalia to daryti pasinaudojant jaunimu, mokiniais“, – sakė jis.
Pastaruosiuose savivaldos rinkimuose socialdemokratai su meru Ramūnu Godeliausku priešakyje išties triuškinamai laimėjo užtikrintą daugumą. Jie gavo net 13 mandatų.
Ar toks konkursas neatsisuks prieš mokinius?
Rajono tarybos narys, opozicijos lyderis demokratas Antanas Vagonis sakė, kad kalba tarsi nekalta dėl pragaištingo karo, bet tokiu įtemptu laikotarpiu, kokiu dabar gyvename, siūlė susilaikyti nuo tokių konkursų ar panašių renginių. Ypač – skirtų jaunimui.
„Dėl Rusijos karo Ukrainoje rusų kalbos nepropaguočiau, jos neskatinčiau ir nereklamuočiau“, – užtikrino politikas.
Jis įžiūri didelį pavojų, ar tarsi gerais mokytojų norais grįstas konkursas neatsisuks prieš juos pačius ir mokinius. Juk vyksta ne tik tas karas, kuriame fiziškai niokojama šalis ir žudomi ukrainiečiai, o kartu ir – propagandinis. Būtent pastarajam žmonės, deja, bet per silpnai pasirengę. Dalis žmonių visai jam neatsparūs, lengvai paveikiami.
„Ar toks konkursas nebus panaudotas viešojoje erdvėje provokacijai? Juk provokatoriams būtų lengva teigti, neva šie mokytojai ir mokiniai, garbinantys rusų kūrėjus, palaiko agresorius ir karą“, – nuogąstavo jis.
A.Vagonis tęsė, kad mūsų valstybės pozicija dėl okupantų labai griežta ir aiški, ir tą parodyti reikia visomis priemonėmis.
Mažam ir negreitam „šie dalykai“ neįdomūs
Socialdemokratas, rajono tarybos narys Stasys Mekšėnas, korespondentės paklaustas apie rusų kalbos konkursus rajone, vartėsi, pagal tautosaką, kaip žaltys keptuvėje. Juokavo, bet savo vertinimo taip ir nepasakė.
Politikas pradėjo labai iš tolo, esą mokytis yra gerai – ir anglų, ir vokiečių kalbas.
Rusų kalbos apdairiai nepaminėjo. Po to miglotai pridūrė, kad nežinome, kas bus rytoj.
Korespondentei susidomėjus, ką turi galvoje, entuziastingai siūlė džiaugtis šiandiena – gyventi, dirbti, mokytis. Jis neaiškiai filosofavo, kad praeities nėra, o ateities niekas nežino.
Paprastai tokias painiai miglotas mintis viešojoje erdvėje skleidžia tie, kurie tiki, kad vėl gali grįžti okupantai rusai.
Paklaustas, ar jo netrikdo, kad per jaunimą, rajono moksleivius, propaguojama agresorių kalba, politikas jau tiesiai pareiškė, kad šia tema nekalbės ir nediskutuos.
Esą jam neįdomūs „šie dalykai“.
Nustebus, kaipgi ne šiaip paprastas žmogelis, o rajono politikas, gali neturėti nuomonės, S.Mekšėnas pakartojo, kad nenori „šių dalykų“, nes jam širdį skauda.
„Klausiate, dėl ko? Žinot, viską matot. O aš esu mažas ir negreitas“, – išsisukinėjo mėtydamas keistus juokelius.
Plakato konkursą išbraukė
Meras R.Godeliauskas paprašė jam duoti laiko, kad pats išsiaiškintų situaciją su Švietimo centru. Jis tikino nežinantis apie rusų kalbos konkursus.
Vėliau paskambinęs jis sakė iš centro direktorės sužinojęs, kad šie konkursai vyksta ir rengiami rusų kalbos mokytojų iniciatyva.
„Mokytis rusų kalbos neuždrausta, o konkursus rengia kaip savo darbo rezultatų įsivertinimą“, – meras bandė gelbėti situaciją.
Jis tęsė, kad tokie konkursai įstatymų nepažeidžia. Vis dėlto po to pridūrė, kad jie, suprantama, sukelia neigiamų emocijų.
Švietimo centro renginių grafike spalio mėnesį buvo numatytas ir rusų kalbos plakato konkursas. Bet po pokalbio su meru jis iš grafiko dingo.
R.Godeliauskas užtikrino, kad tokie konkursai rajone nebebus organizuojami.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Vagonis nuogąstavo, ar rajone rengiami rusų kalbos konkursai neatsisuks prieš mokinius ir pačius mokytojus.
2. Konkursuose propaguojama agresorių kalba ir kultūra, bet A.Laužadis juose neįžiūrėjo jokių pavojų.
A.Švelnos nuotraukos
