Pamatę tik trauko pečiais
Panevėžio rajono Krekenavos miestelyje nesibaigia skandalai dėl paminklų ir sovietinių reliktų.
Patriotiškai nusiteikę krekanaviškiai piktinasi, kad jų miestelyje įamžinta komunistinę ideologiją šlovinusi, sovietinėms represinėms struktūroms Lietuvos laisvės kovotojus ir rezistentus išdavusi jų kraštietė poetė Valerija Valsiūnienė.
Krekenavoje gyvenanti rajono tarybos narė, konservatorė Angelė Pranaitytė sakė, kad į ją kreipėsi žmonės klausdami, kodėl ši poetė pagerbta stende šalia liaudies menininko Vinco Svirskio, vitražisto Vytauto Švarlio, kraštotyrininko Jono Žilevičiaus, kitų garbingų šio krašto žmonių?
„Į miestelį atvykę buvę krekenaviškiai jau seniai trauko pečiais ir nustebę žiūri, kad šalia Maironio, šalia garsios mūsų dailininkės Gražinos Vitartaitės yra ir lenta Valsiūnienei“, – kalbėjo A.Pranaitytė.
Sovietmečiu V.Valsiūnienės vardu buvo pavadinta viena iš Panevėžio gatvių, tačiau 1992 metais tuometės miesto valdžios sprendimu ji pervadinta į Aido gatvę.
Galbūt nežino istorijos
Miestelyje apsilankę korespondentai nuėjo prie Birutės aikštės kampe stovinčio stendo. Jo vienoje pusėje pavaizduota Krekenavos regioninio parko teritorija, kitoje pusėje – 12 žymių šio krašto žmonių, tarp jų stendo apačioje įdėta ir V.Valsiūnienės nuotrauka su įrašu apie ją.
Stendas stovi netoli vietos, kur anksčiau stovėjo ąžuolinė skulptūra kovotojams už Lietuvos laisvę. Apie šią skulptūrą, dabar gulinčią lauke prie tualeto šalia seniūnijos pastato, neseniai rašėme.
Krekenavietė Zinaida teigė apie V.Valsiūnienę sužinojusi besimokydama mokykloje, o ją baigė 1965 metais. Kad poetė buvo užverbuota sovietinio saugumo, moteris nežinojo, nes tais laikais apie tai mokykloje nebuvo kalbama.
„Kažkaip nesitiki, kai išgirdau iš jūsų apie tai. Buvo tokie laikai, aišku, blogai išdavinėti žmones. Net nežinau, ar palikti jos nuotrauką toje lentoje. Kaip rašytoja ji ten gali būti“, – sakė pašnekovė.
Krekenavietė Žydrė teigė girdėjusi tik V.Valsiūnienės pavardę, daugiau apie ją nieko nežinanti.
„Galbūt tie, kurie kabino lentą su jos nuotrauka, nežino istorijos, kaip ir aš. Jeigu jūsų teigiami faktai yra tiesa, aišku, jai ne vieta šitoje lentoje“, – kalbėjo krekenavietė.
Seniūnas – be nuomonės
Valstiečiams atstovaujantis Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys teigė žinantis, kad V.Valsiūnienė buvo poetė kolaborantė.
Paklaustas, kodėl toks asmuo įamžintas stende miestelio centre, valdininkas atkirto, kad tai buvo padaryta ne jo iniciatyva, jam dar nedirbant seniūnu.
Bet jis gali situaciją pakeisti. Ar neplanuojama pašalinti iš stendo V.Valsiūnienės nuotraukos? Bet į tai seniūnas pareiškė, kad šį klausimą reikia užduoti ne jam, o stendo statymo iniciatoriams. Tarsi visi, kas tik panorėję, gali statyti stendus miestelyje be seniūno sutikimo.
Pasiteiravus, kodėl jis pats niekam nepranešė apie miestelyje įamžintą komunistinę ideologiją šlovinusią poetę, V.Kaušakys atrėžė, kad į provokuojančius klausimus neatsakinėja.
„Traukiate iš manęs informaciją, dėl kurios neturiu nuomonės“, – pareiškė seniūnas, paprašytas išsakyti savo asmeninę nuomonę apie V.Valsiūnienės nuotrauką stende.
Meras nekeikia sovietmečio: džiaugėsi vienom kelnėm
Rajono meras, socialdemokratas Antanas Pocius teigė nuo mokyklos laikų atsimenantis, kad V.Valsiūnienė buvo poetė. Kad ji šlovino sovietmetį ir išdavė laisvės kovotojus, meras tikino nesigilinęs ir apie tai nieko nežinantis.
„Pirmąkart girdžiu, kad Valsiūnienė kažkur paminėta. Tikrai nežinau, kur ta lenta yra, kas ir kada ją ten pastatė, nemačiau tokių dalykų“, – patikino A.Pocius.
Paklaustas, ar stende bus pašalinta V.Valsiūnienės nuotrauka su įrašu, ar palikta, meras žadėjo pirmiausia viską išsiaiškinti ir tik paskui priimti sprendimą.
„Nematau problemos, rajono gyvenimo tai nė kiek neapsunkina. Čia yra tam tikri politikavimai. Jeigu ji tikrai tokia yra, padarysim vienaip, jeigu kitokia – kitaip. Aš labiau vertinu iš tų pozicijų, kurie nusimano apie tuos dalykus, aš pats tokios nuomonės neturiu“, – kalbėjo A.Pocius.
Meras dargi pareiškė, kad dabar sovietų valdžią labiausiai keikia tie, kurie sovietmečiu puikiai gyveno. Tik nepasakė konkrečiai, kas tokie tie geriausiai gyvenę.
„Man kartais dėl to darosi pikta ir liūdna. Aš sovietų laikais turėjau vienas kelnes ir tuo džiaugiausi. Net nežinau, kad Valsiūnienė kažką šlovino, mokydamasis mokykloje neskaičiau apie Stalino saulę, mėgdavau lyriką, ne vien jos, bet ir visų kitų“, – patikino meras.
Buvo girdėjusi, bet nejuto pareigos išsiaiškinti
Stendas su žinomų Krekenavos krašto žmonių nuotraukomis miestelyje buvo pastatytas prieš daugiau kaip 10 metų, rekonstruojant Birutės aikštę. Tai patvirtino Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė.
Pašnekovė prisiminė, kad rekonstruojant aikštę buvo nugriautas čia stovėjęs Krekenavos regio-ninio parko stendas, jame tada žmonių nuotraukų nebuvo. Paskui buvo pastatytas naujas stendas su parko teritorijos schema vienoje pusėje ir žinomų šio krašto žmonių nuotraukomis kitoje pusėje.
„Aš pati atrinkau šiuos žmones, mūsų tikslas buvo įamžinti žinomus krekenaviškius, per daug nesigilinant į jų ideologiją. Žinau, kad Valsiūnienė buvo rašytoja, esu girdėjusi, kad kažkas buvo negerai, bet detaliai nežinau, kad ji šlovino sovietmetį, išdavė laisvės kovotojus. Klausimas, ar tada buvo išviešinta tokia informacija“, – kalbėjo Krekenavos regioninio parko atstovė.
Pasak A.Kavaliauskienės, prieš daugiau nei 10 metų niekam neužkliuvo nei Salomėja Nėris, nei Petras Cvirka, nei kiti sovietmečio rašytojai.
Tai yra neteisybė, nes jau prieš 30 metų, vos tik atgavus nepriklausomybę, Panevėžyje buvo atsisakyta S.Nėries gatvės pavadinimo.
Per saugumo agentę Oras sušaudė ne vieną
Kaip liudija biografai, V.Liaudinskaitė-Valsiūnienė gimė 1907 metais Krekenavos valsčiuje, Žydelių kaime. Mokydamasi trečiame kurse ji ištekėjo už Lietuvos kariuomenės puskarininkio Igno Valsiūno.
Prieš karą V.Valsiūnienė buvo netgi Tautininkų sąjungos narė.
Sovietams okupavus Lietuvą, ji 1941-ųjų vasarą kartu su vyru ir 9 metų sūnumi buvo išvežta į Krasnojarsko krašto pataisos darbų lagerį. Tačiau jau kitais metais moteris iš lagerio buvo paleista, jos bylos tyrimas nutrauktas. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paviešintais duomenimis, V.Valsiūnienę tuo metu užverbavo sovietinis saugumas, ji buvo vadinama slapyvardžiu Oras.
Sovietiniam saugumui ji padėjusi išaiškinti keletą antisovietinių organizacijų, tarp jų pokariu Vilniuje veikusią Lietuvių tautinę tarybą. Buvo suimtas 41 su šios organizacijos veikla susijęs asmuo. Jos vadovai, tarp jų ir kapitonas Jonas Noreika, žinomas slapyvardžiu Generolas Vėtra, buvo sušaudyti, dalis narių ištremti į lagerius.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Tarp žymių Krekenavos krašto žmonių stendo apačioje įdėta ir poetės kolaborantės V.Valsiūnienės nuotrauka.
2. V.Kaušakys teigė neturintis nuomonės, ar kovotojų krauju susitepusi agentė verta garbinimo.
3. Stende pateikta trumpa informacija apie V.Valsiūnienės biografiją ir žymiausius jos kūrinius.
4. A.Pocius pareiškė, kad stendas su poetės V.Valsiūnienės nuotrauka rajono gyvenimo nė kiek neapsunkina.
5. Kai kurie Krekenavos miestelio centre sutikti žmonės net nežinojo apie stendą, kuriame įamžinti garbingi jų kraštiečiai.
6. Krekenavietė Žydrė svarstė, kad kabinusieji lentą su V.Valsiūnienės nuotrauka greičiausiai nežino jos gyvenimo ir veiklos istorijos.
7. Krekenavietės Zinaidos nuomone, V.Valsiūnienės, kaip rašytojos, atvaizdas stende galėtų būti paliktas.
A.Švelnos nuotraukos
