Meras net balsuoti neleido
Vakar Biržų savivaldybės taryba turėjo priimti sprendimą, ką daryti su didžiulę audrą visuomenėje sukėlusiu neseniai mieste atsiradusiu teatralo B.Dauguviečio paminklu.
Vieni siūlė visai į save nepanašią garsenybę nugriauti, kiti per valstybines šventes uždengti, kad neerzintų akių, treti reikalavo pataisyti bronzinio asmens atlapus, kad nebesimatytų sovietinių reliktų.
Meras Kęstutis Knizikevičius į pasiūlymus nekreipė jokio dėmesio, tais klausimais net neleido balsuoti.
Jis pareiškė, kad paminklo likimas bus nulemtas tuomet, kai sulauks kaži kokių ekspertų išvadų.
Taryba pasiekė tik vieno: Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos iškilmės nuo Kultūros centro ir tuo pačiu kontraversiško paminklo vėl bus sugrąžintos prie pilies.
Tarybos narius suklaidino?
Prieš kelias dienas Biržų tarybos narys, valstietis Audrys Šimas merui ant stalo trinktelėjo raštą, prieš tai teritorijų vystymo komiteto posėdyje perskaitytą kolegoms.
Valstiečių frakcijos vardu jis prašė mero ištirti galbūt tyčinį kai kurių duomenų apie B.Dauguviečio biustą nuslėpimą nuo tarybos narių.
Anot politiko, kai 2024 metais buvo sprendžiama, ar priimti Vilniaus savivaldybės dovanojamą 25 tūkstančiais 750 eurų įvertintą režisieriaus paminklą, jų frakcija balsavo „už“, nes buvo suklaidinta, mat kai ko nežinojo.
Biusto aprašyme buvo išvardyta: aukštis, plotis, medžiagos sudėtis, būklė, bet nė žodžiu neužsiminta, kas iškalta atlapuose. O juose gi medalis su tautų budelio Stalino profiliu ir Sovietų Sąjungos aukščiausiosios tarybos deputato žymeklis.
Diskredituoja visą valstybę
A.Šimo manymu, paminklas su tokiais ženklais – lyg saldainis prokremliškiems asmenims, pretekstas kurti versijas, jog kruvinas diktatorius grįžta.
„Tai tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui“, – A.Šimas nurodė situacijos eskalavimo pasekmes.
Kad aistros neišplistų, siūlė liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kai prie Kultūros centro bus giedamas himnas, paminklą apgaubti raudonu audeklu ir taip paslėpti jį nuo piliečių akių.
A.Šimas pasiūlė skubos tvarka iš tarybos narių sudaryti darbo grupę šiam įvykiui tirti ir kaltininkams nustatyti.
Frakcijos atstovas ragino viešai paskelbti paminklo atgabenimo į Biržus iniciatorius bei atsakingus asmenis, pareikalauti, kad jie prisiimtų atsakomybę ir atsiprašytų gyventojų už aplaidumą.
Iškilmės jau atrodė kaip pajuoka
Talentingasis biržietis dramaturgas Borisas Dauguvietis, gyvenime buvęs gan ekscentriškas, matyt, ir iš Anapus tebekuria spektaklius: dėl jo bronzinio atvaizdo antra savaitė verda intrigų katilas, špagas kryžiuoja politikai.
Vienas garsiausių mūsų šalies menininkų, į iškiliausių asmenybių šimtuką įtrauktas B.Dauguvietis paminklo pavidalu į gimtąjį Biržų kraštą parkeliavo šį pavasarį ir buvo ant postamento pastatytas Biržuose gėlyne priešais Kultūros centrą.
Biustas sukurtas prieš 71 metus, jo autoriai – skulptorius Rapolas Jakimavičius ir architektas Juozas Vaškevičius.
Iš pradžių jis buvo pastatytas Lietuvos nacionalinio dramos teatro kiemelyje Vilniuje, o 1974 metais prasidėjus teatro remontui, perkeltas į Odminių skverą, kur stovėjo iki 2003 metų. Pradėjus skverą rekonstruoti, kūrinys atiduotas gatves prižiūrinčiai įmonei „Grinda“, kitaip sakant, kaip nereikalingas daiktas iškeliavo į lauko aikštelę.
Prieš dvi savaites Biržuose įvyko biusto atidengimo iškilmės, liaupsinančias kalbas sakė Kultūros centro darbuotojai ir miesto meras.
Po dienos tas renginys biržiečiams jau atrodė kaip farsas: apsižiūrėta, jog viename scenos grando atlape kėpso Stalino premijos laureato medalis, o kitame SSSR deputato ženklelis.
Gyventojai sujudo: kas ir kodėl tokį „gėrį“ atgabeno į jų miestą? Ir kodėl šalia Stalino profilio dabar turėtų vykti Valstybės dienos minėjimas?
Dykai ir velnią pagarbintų?
Konservatorė Irutė Varzienė mano, jog pasibaisėtina Valstybės dieną giedoti „Tautišką giesmę“ šalia paminklo su Stalino atvaizdu atlape, dar ir žiūrint į Janonio paminklo užpakalį. Istorine prasme vieta prie Kultūros centro tam visai netinkama.
„Visad giedodavom prie pilies“, – sako tam turį puikią erdvę.
Politikei atrodo nepadoru, kad meras visą atsakomybę dėl B.Dauguviečio biusto nori permesti tarybos nariams, esą jie prieš porą metų vieningai ir be diskusijų nubalsavo, kad tokio paminklo Biržams reikia.
„Peržiūrėjau medžiagą, kuri mums anuomet buvo pateikta, nuotraukos prastos kokybės, o ta vieta, kur ordinas, net su defektu. Aprašyme nė žodžio apie ordiną“, – primena.
Tada ji komiteto posėdyje buvo suabejojusi, ar viskas su tuo paminklu gerai, klausė, ar meras pasidomėjo, kodėl sostinė biustui nerado vietos?
I.Varzienei dar užkliuvo tarp politikų nuolat kartotos frazės, jog biustą sostinė atiduoda dykai.
Gal tas „dykai“ labiausiai ir sugundė?
Tas „dykai“ visgi kainavo 12 tūkstančių eurų, tiek sumokėta bendrovei „Svalex“ už paminklo pastatymo darbus.
Prašė nestatyt prie katalikų bažnyčios
Paaiškėjo, kad pagrindinis paminklo atkeliavimo į Biržus kaltininkas – savivaldybės paminklosaugininkas Dalius Mikelionis.
„Tikrai taip, aš esu tos istorijos kelio pradžia“, – prisipažino.
Jis papasakojo, kad 2023 metais Biržuose vyko visos šalies paveldosaugininkų suvažiavimas. Tada kalbėdamas su kolegomis vilniečiais apie Biržų garsenybę B.Dauguvietį sužinojo, jog sostinė turi režisieriaus biustą, kuris jau seniai guli supakuotas lauko aikštelėje ir, jų žiniomis, nėra ketinimų tą skulptūrą kažkaip panaudoti.
Pasmalsavo, kodėl sostinė kūrėjui neberanda vietos, kodėl po Odminių skvero remonto jo negrąžino atgal?
Kolegos papasakojo, kad pati B.Dauguviečio duktė Galina Dauguvietytė nenorėjo, jog tėvo paminklas grįžtų į Odminių skverą šalia Katedros. Tėvas juk buvo reformatas, tad kam jam stovėti prie katalikų šventovės?
Žodis po žodžio ir kolegos sutarė, jog biustą būtų galima atiduoti Biržams.
Staliną pamatė, bet niekam nesakė
„Čia buvo tik žodinis pažadas biustą paimti. Paskui vyko oficialios procedūros, Vilniaus taryba balsavo perduot, Biržų taryba nubalsavo priimt“, – aiškina pašnekovas.
Biržiečiai iškėlė sąlygą: vilniečiai biustą atveš jau restauruotą, nes tas buvo apdaužytas, nubyrėjusios raidės.
„Atvežė supakuotą, išpakavom, kai jau buvo išlieti pamatai, tada ir pamačiau, kas atlape. Niekam nesakiau, nes tam neteikiau reikšmės, medalis ir tiek, čia ne joks stalinizmo garbinimas. Galvojau, uždėsim kokią paaiškinamą lentelę ir viskas“, – sako paveldosaugininkas.
Hitlerio netoleruotų, dėl Stalino nežino
Tada D.Mikelioniui nekilo minčių, kad kils šaršalas, raminosi tuo, jog restauratoriai matė ir bangų nekėlė, bangų nekėlė ir vilniečiai, kol paminklas stovėjo Katedros pašonėje.
Kai kilo skandalas, D.Mikelionis skambino vilniečiams paveldosaugininkams ir restauratoriams, jie ramino, kad nereikia kreipti dėmesio, ten tėra kažkoks neaiškus profilio siluetas, juk Vilniaus centre stovėjo ir niekam nekliuvo.
Šiomis dienomis dėl susidariusios situacijos biržietis konsultavosi ir su Kultūros paveldo departamentu. Jam buvo paaiškinta, jog medaliai biusto atlape nėra vertingoji savybė.
„Man pasakė: čia problemos nėra, jūsų reikalas kaip elgtis, panaikinti ar paaiškinimo kortelę pridėti. Turite patys nuspręsti“, – perdavė vadovų žinią.
Paklausus, kaip elgtųsi, jei miesto centre būtų pastatytas paminklas su Hitlerio atvaizdu, tarkim, jei kažkas tokiu medaliu būtų apdovanotas, D.Mikelionis užtikrino, jog tikrai Biržų krašte nėra žmogaus, gavusio apdovanojimą su hitlerinėmis relikvijomis. Hipotetiškai jei taip būtų, tikrai niekas hitleriškų ženklų netoleruotų.
Tad kodėl švelnesnis požiūris į Staliną, lygiai tokį pat kraugerišką diktatorių?
Iki šiol paminklosaugininkas buvo už tai, kad užtektų lentelės su trumpa B.Dauguviečio biografija bei paaiškinimu, už ką ir kokius apdovanojimus režisierius gavo. Dabar, kai visuomenė sukilo, nebėra tikras, ar to užtektų.
Socialiniai tinklai vis labiau kaista.
„Suvokiantis situaciją meras iškart būtų pasiuntęs darbininką su bulgarke nušlifuoti nelaimingo atvaizdo. Na ir kas, kad „saugomas“ ir neliečiamas, meras suklotų porą šimtų baudą ir – ramu“, – vienas biržietis piktinosi bestubure valdžia.
Meras Kęstutis Knizikevičius prieš pat tarybos posėdį laikėsi nuomonės, jog nereikia skubėti su istorijos klastojimu – nudildymas prilygtų tokiam veiksmui.
Jis už tai, kad reikėtų pastatyti informacinį stendą.
Tokias premijas buvo gavęs ne vienas
B.Dauguvietis buvo bohemiška asmenybė, gyveno savu ritmu ir kiek įmanoma laisvai, nešiojo auskarą, atvykęs tėviškėn kaip ir vietiniai mūvėjo linines kelnes, perrištas virvagaliu, nesidėjo ponu.
Biržiečiai mano, jog biustas neatspindi tikrosios režisieriaus dvasios, esą medalių į atlapą jis nebūtų segęsis ir jais puikavęsis. O kur garsusis režisieriaus auskaras?
Biuste režisierių primena tik „varlytė“, visa kita tik socialistinio realizmo stiliumi nulipdytas teisingo veido beveidis asmuo.
Ne vienas yra už tai, kad tokio paminklo miestui visai nereikia.
B.Dauguvietis už M.Gorkio spektaklį „Priešai“ antro laipsnio Stalino premija buvo apdovanotas 1947 metais, po poros metų režisierius mirė. Spektaklis buvo pastatytas Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre 1946 metais.
Tokius pat apdovanojimus tuomet gavo ir keli tame spektaklyje vaidinę aktoriai.
Stalino premija, įkurta 1939 metais švenčiant jo 60-metį, teikta iki 1953 metų už pasiekimus moksle, technikoje, mene, literatūroje bei karyboje. Premijos laureatai gaudavo medalį bei 50 tūkstančių rublių.
Stalino premijas yra gavę kompozitoriai Juozas Tallat-Kelpša, Balys Dvarionas, Jonas Švedas, skulptorius Juozas Mikėnas ir dar ne vienas kūrėjas, tik ne visų biografijose tai pažymėta.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Šį biustą politikai pastatė pačioje garbingiausioje Biržų vietoje. Biržų kultūros centro nuotr.
2. „Paminklas su tokiais ženklais – saldainis prokremliškiems asmenims, pretekstas kurti versijas, jog kruvinas diktatorius grįžta.“ A.Šimas
3. „Pasibaisėtina Valstybės dieną giedoti „Tautišką giesmę“ šalia paminklo su Stalino atvaizdu, dar ir žiūrint į Janonio paminklo užpakalį.“ I.Varzienė
4. „Nereikia skubėti su istorijos klastojimu – nudildymas prilygtų tokiam veiksmui. Viską turėtų nulemti ekspertų išvados.“ K.Knizikevičius
A.Švelnos nuotraukos
