Drėbė motinai užuojautą
„Džiugu, jog mūsų giminėje pilietiškumas ir meilė tėvynei yra puoselėjamos vertybės. Taip pat džiugu, jog ir artimų draugų rate jos užima aukštą vietą! Kiek liūdnesnis reikalas – Rokiškio vadovų dalyvavimas, nežinau, kur buvo meras, bet šventėje dalyvavęs vicemeras nepasakė nė žodžio“, – tokiais pamąstymais savo feisbuko paskyroje pasidalijo Mantas Meškauskas, aprašęs į tarptautinę misiją Kosove išlydimų karių renginį Rokiškyje.
Tarp karių buvo ir vaikino pusbrolis.
M.Meškauskas yra rajono tarybos narės, konservatorės Dijanos Meškauskienės, priklausančios valdančiajai daugumai, sūnus.
Po šia žinute pasipylė komentarai, o tarp jų – ir paties rajono mero Ramūno Godeliausko.
„Užuojauta mamai“, – drėbė meras ir dar ryškiai pažymėjo D.Meškauskienės pavardę, kad įrašas pasiektų ir ją. Taip pažymėjus, pastaroji savo paskyroje neišvengiamai pamatė šį susirašinėjimą.
„Ha ha, naudojat seną gerą taktiką – tiesiai pas tėvus. Bet domiuosi aš, ne mama, tai galit tiesiai man adresuoti“, – pasišaipė iš tokio gesto M.Meškauskas.
Merą patraukė per dantį
Tuo vaikino įrašas nesibaigė. Jis mandagiai pratęsė tikintis, kad galbūt yra priežastis, kodėl meras renginyje nedalyvavo.
„Tikiuosi, nesupyksit, jeigu pasidomėsiu, kodėl nedalyvavot ar negalėjot dalyvauti? Įdomiau, ar tikrai protokolas griežtai neleidžia miesto vadovams pasisakyti ir ar neįmanoma suderinti, kad būtų galima kreiptis į karius. Jeigu tikrai nebuvo jokių galimybių, pripažinsiu, jog galbūt suklydau ir paskubėjau. Tačiau jeigu vis dėlto galimybės yra, o pasirinkimas buvo nesakyti nieko, tai irgi daug pasako?“ – toliau domėjosi M.Meškauskas.
R.Godeliauskas į šį labai konkretų ir korektišką klausimą nieko neatsakė.
Užtat kitas D.Meškauskienės sūnus – Linas Meškauskas – pasiteiravo R.Godeliausko, o kas gi numirė? Suprask – jei užuojauta mamai, tai kas nors turėjo numirti.
Meras šįkart atsakė, bet ir vėl riebiai drėbtelėjo.
„Sveikas protas“, – rėžė jis.
Bet L.Meškauskas neliko skolingas.
„Užjaučiu. Bet ar buvot pažįstami?“ – rėžė atgal su aiškiai suprantama potekste.
Vieni skaitytojai pareiškė užuojautą Rokiškio rajonui dėl išsirinkto mero elgesio, kiti nukopijavo ir išsaugojo jo pastaruosius pasisakymus, treti stebėjosi, kaip meras leidžia sau tokius komentarus.
„Geras fruktas esat. Gaila, kad tokius durnius renka vietiniai“, – dar pridūrė.
Korespondentei nepavyko pakalbinti brolių. M.Meškauskas atsakė, kad nėra čia apie ką kalbėti, o L.Meškauskas korespondentės žinutės mesendžeryje net neperskaitė.
Greitakalbė, o po to pypt pypt
Korespondentė teiravosi R.Godeliausko, kodėl taip piktai sureagavo į visiškai mandagų M.Meškausko paklausimą apie nedalyvavimą renginyje.
Meras greitakalbe ėmė aiškinti, kad tądien jis buvo išvykęs į iš anksto numatytą renginį prezidentūroje. Tai esą buvo viešai paskelbta, nurodyta jo darbotvarkėje. O vicemeras pasisakyti negalėjęs, nes pagal protokolą jokių vietos politikų pasisakymai nebuvo numatyti.
Jis tęsė, esą kiekvienas save gerbiantis, išsilavinęs ir šiais įvykiais besidomintis pilietis labai nesunkiai galėjo tai išsiaiškinti. Todėl esą priekaištauti dėl to nebuvo jokio pagrindo.
„Tuos priekaištus priėmiau kaip bandymą sumenkinti rinkimų fone, dėl to ir buvo tokia reakcija“, – dėstė pašnekovas.
Korespondentės paprašytas patikslinti, ar M.Meškausko įrašą jis suprato ne kaip klausimą, o kaip priekaištą, meras dar kartą tai patvirtino. Tuomet pareiškė daugiau nieko nekomentuosiąs.
Po to nebaigęs išklausyti kito klausimo, atsisveikino ir išjungė mobilųjį telefoną.
Atsakymai – ne kaip politikės
Paklausta apie mero pareikštą užuojautą, ar ją priėmė, D.Meškauskienė tvirtino, kad viskas čia gerai, nėra ko komentuoti, o užuojautą jie priėmę. Kas tie „jie“, nepatikslino. Greičiausiai turėjo mintyse sūnus.
Ar bent suprato, dėl ko meras ją užjautė? Nejaugi jos vaikai tokie prasti?
Politikė ne tik neatsakė, bet ir pareiškė išvis nenorinti bendrauti su korespondente.
Betgi pokalbis su meru buvo viešas, o įrašas rimta tema – apie į Kosovą vykstančius karius! Sūnus, akivaizdu, yra pilietiškas ir patriotiškas, klausimai – logiški, tad ar merui derėjo šitaip sarkastiškai rašyti?
„Čia yra feisbukas, kas ką nori, tą rašo, socialinės erdvės – laisvos. Ir jau manęs tiktai nepinkit, nei mano sūnaus, nei mano šeimos, nei mero“, – bėrė konservatorė.
Tai meras perkeltine prasme apspjaudė, bet viskas gerai? Galbūt tai noras įtikti merui?
„Taigi ne jus apspjaudė, ko jūs čia, ponia, rūpinatės“, – pokalbio visaip kratėsi D.Meškauskienė.
Žeminti – irgi specialistė?
Tada dar pridėjo, kad esą dėl tokių niekų neverta buvo jai net skambinti.
„Aš nelendu į jūsų darbą, o jūs nesibraukit į mūsų gyvenimą. Man advokatų nereikia ir jūsų užuojautos tikrai nereikia, savimi pasirūpinti gebu pati“, – tęsė taip, lyg pamiršusi, kad yra politikė, viešas žmogus.
Pašnekovė nesutiko pasakyti sūnų telefonų numerių ir užtikrino, kad sūnūs su korespondente nesikalbės. Nustebus, kad ji sprendžia už savo suaugusius sūnus, D.Meškauskienė rėžė, kad čia „blusiniai dalykai“.
„Žmonėms reikėtų truputį aukščiau pakilti. Plepalų, pletkų niekada gyvenime nesiklausiau ir nesiklausysiu. Ar jums čia skauda? Esat įdomi žmogysta“, – ne blogiau už merą tvojo ir konservatorė.
Matyt, susizgribusi, kad perlenkė, iškart atsiprašė.
Tada ji nusprendė pasakyti korespondentei, kas yra didelė išmintis. Anot jos, tai: tiesiog atsitraukti nuo ne itin protingų žmonių ir nuo ne itin protingų pokalbių ir nutylėti.
Paklausta, ar galvoje turi merą, pašnekovė liepė pačiai spręsti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. „Čia yra feisbukas, kas ką nori, tą rašo. Ir manęs tiktai nepinkit, nei mano sūnaus, nei mano šeimos, nei mero.“ D.Meškauskienė
2. „Tuos priekaištus priėmiau kaip bandymą sumenkinti mane rinkimų fone, dėl to ir buvo tokia reakcija.“ R.Godeliauskas
A.Švelnos nuotraukos
