Net trečdaliui teko sugrąžinti pinigus
Panevėžio apygardos prokuratūra visus metus narpliojo mūsų miesto pedagogų stažuotės Japonijoje peripetijas, bet išnarpliojo kaip reikiant.
Po prokuratūros tyrimo paaiškėjo, kad iš 23 vykusiųjų į tekančios saulės šalį beveik trečdalis neturėjo teisės ten keliauti už valdiškus pinigus. Jie užėmė paprastų mokytojų vietas.
Tyrimo metu prokuroras Mindaugas Klemenis nustatė, kad būtent trečdalis kelionės į Japoniją dalyvių neatitiko stažuotės reikalavimų.
Į stažuotę vyko 23 asmenys – Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, pedagogai. Kaip nurodė prokuratūra, miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė ir 4 šio skyriaus darbuotojos Izolda Pakalnienė, Eda Vaičiūnė, Aušra Gabrėnienė ir Jolita Glemžienė bei Panevėžio psichologinės pedagoginės tarnybos vadovė Inga Čemerienė neatitiko reikalavimų dėl nemokamo jų siuntimo į stažuotę, nes jos – ne bendrojo ugdymo mokyklų vadovės ar pedagogės.
K.Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė irgi neatitiko reikalavimų, nes jos vadovaujamos švietimo įstaigos steigėja – ne Panevėžio miesto savivaldybė.
Teisybė, prokuratūra neįvardijo asmenų pavardėmis, bet jie ir taip aiškūs.
Tik taip išvengė teismo
Prokuroras konstatavo, kad netinkamai parinkus stažuotės dalyvius Panevėžio savivaldybės administracija patyrė 19 tūkst. 934 eurų žalą ir ją turi atlyginti nepagrįstai į stažuotę vykę minėti 7 asmenys – kiekvienas po 2 tūkst. 847 eurus.
Visos 7-ios Panevėžio švietimo įstaigų darbuotojos po prokuratūros tyrimo privalėjo grąžinti pinigus už joms nepriklausiusią stažuotę Japonijoje.
Prokuroras visoms septynioms į Japoniją vykusioms švietimo ir kitų savivaldybės įstaigų darbuotojoms išsiuntė raštus dėl stažuotės išlaidų grąžinimo.
Visos darbuotojos nedelsdamos pervedė pinigus savivaldybei. Būtent šis veiksmas – pinigų grąžinimas lėmė, kad jos nebeturės reikalų su teismais ir byla baigta.
Atmetė dalį sumos
Panevėžiečių stažuotės užsienyje turėjo būti apmokėtos programos „Tūkstantmečio mokykla“ lėšomis.
Už 23 pedagogų tobulinimąsi Japonijoje Panevėžio savivaldybė stažuotės organizatoriams buvo sumokėjusi 65,5 tūkstančio eurų. Centrinė projektų valdymo agentūra teisėtomis išlaidomis pripažino tik 45 tūkstančius 565 eurus – tiek, kiek kainavo 16-os, o ne 23 asmenų stažuotė. Tiek Panevėžio miesto savivaldybei agentūra ir grąžino. O juk už tuos nepanaudotus pinigus galėjo vykti paprasti mokytojai. Jie neteko šios galimybės vien per vadovės makles.
Pradėjo nuo japono traukinyje
Pirmasis apie skandalingą pedagogų ir jiems prijaučiančių asmenų kelionę į Japoniją parašė mūsų laikraštis.
Būtent po „Panevėžio krašto“ publikacijos, vėliau pasirodžiusių ir kitos žiniasklaidos straipsnių, pernai liepą prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis inicijavo ikiteisminį tyrimą.
„Panevėžio kraštas“ nuodugniai aprašė visus šios garsios stažuotės viražus.
Pirmiausia panevėžiečiai pedagogai tapo Tik-toko „žvaigždėmis“: vienas pasipiktinęs japonas nufilmavo ir įdėjo į internetą vaizdelį, kaip lietuviai nemandagiai elgėsi traukinyje – savo lagaminais užkrovė taką, kuriuo turėjo praeiti keleiviai.
Vis dėlto svarbiausia buvo ne tai. Kur kas svarbesnis buvo klausimas, ar tikrai visi keliauninkai turėjo teisę keliauti už valstybės pinigus. Pedagogų bendruomenės atstovai įtarė, jog organizuojant stažuotę trūko skaidrumo ir viešumo, į tolimą šalį už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus buvo vežti asmenys, neatitinkantys stažuotės organizatorių nurodytų sąlygų. O kad juos pritemptų iki legalių stažuotojų, kelionės vadovai galėjo daryti visokių maklių.
Vežėsi net savo dukrą
Pagal nurodytas sąlygas pasitobulinti į Japoniją galėjo vykti Panevėžio bendrojo ugdymo mokyklų vadovai bei mokytojai.
Betgi keliauninkų sąraše atsidūrė pati kelionę kuravusi miesto Švietimo skyriaus vedėja S.Sėrikovienė ir jos pavaldinės: I.Pakalnienė, E.Vaičiūnė, A.Gabrėnienė ir J.Glemžienė.
S.Sėrikovienė į kelionę pasiėmė ir visiškai su pedagogika nesusijusią savo studentę dukrą, prikabino ir privačios K.Paltaroko gimnazijos direktorę G.Gailiūnienę bei pedagoginės psichologinės tarnybos vadovę I.Čemerienę. Nė viena iš jų pagal pareigybes stažuotis Japonijoje už valdiškus pinigus neturėjo teisės.
Žiniasklaidai ėmus domėtis situacija S.Sėrikovienė suskubo sumokėti už dukros kelionę.
Skubėjo įsidarbinti paprastais mokytojais
Kaip rašėme, šaltiniai teigė, kad kai kurios švietimo skyriaus darbuotojos prieš stažuotę buvo įdarbintos miesto mokyklose, greičiausiai siekiant, kad atitiktų stažuotėn siunčiamųjų kriterijus.
Stažuotėje dalyvavo kone visi Panevėžio mokyklų direktoriai. Kai kurie iš jų prieš stažuotę, greičiausiai siekdami tvirtesnio kelionės pateisinimo, patys save įdarbino – skyrė sau vesti pamokas savo mokykloje. Juk nesunku save papildomai įdarbinti, kai ateities vizijoje – tokia gundanti egzotiškoji Japonija?
Labiausiai pedagogus pribloškė Švietimo skyriaus vedėjos S.Sėrikovienės dukters įtraukimas į delegaciją, nors ji su pedagogika išvis nesusijusi – buvo studentė ir mokosi visai kitos srities paslapčių.
K.Paltaroko gimnazijos direktorė G.Gailiūnienė irgi buvo įtraukta, nors jos vadovaujama mokykla net nedalyvavo „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Tuomet klausėme, ar šios direktorės priėmimo į kompaniją nenulėmė viena aplinkybė – tai, kad Švietimo skyriaus vedėja S.Sėrikovienė jos vadovaujamoje gimnazijoje nuo šių mokslo metų įdarbinta matematikos mokytoja?
Galop liko klausimų, kodėl visa kelionė buvo organizuota paslapčia ir taip neskaidriai, S.Sėrikovienei prastūminėjant sau naudingus žmones ir šeimos narius?
Vedėja labai jau jautri
Tada mums rašant straipsnį, itin sunkiai klostėsi pokalbis su S.Sėrikoviene. Valdininkė bemaž pusvalandį su vedėja derėjosi dėl keleivių sąrašo – niekaip nenorėjo išduoti stažuotėn vykusių asmenų pavardžių. Įstaigos vadovė skundėsi esanti labai jautri, o korespondentės balsas ją tiesiog traumuojantis.
Klausiama, kodėl toks slaptumas, ji užsispyrusiai tvirtino, jog čia niekas neslapta.
„Kam tas pavardes diktuoti, jei jos žinomos visai Panevėžio bendruomenei? Nematau prasmės vardinti žmones, kurie važiavo, bet nešvaistė pinigėlių.“
Po ilgo atsikalbinėjimo S.Sėrikovienė vis dėlto pavardes padiktavo.
Įsidarbino pavasarį, kelionė – irgi pavasarį
Ne mažiau užtruko išgauti keliavusiųjų Švietimo skyriaus darbuotojų pavardes. Vedėja pirmiausia vardijo tai, kas malonu, – jų pareigybes ir nuopelnus projektui.
Pašnekovė nepripažino, kad tos 4 jos pavaldinės niekaip neįsikomponuoja į direktorių ir pedagogų sąrašą, mat jos esą dirba dar ir mokytojomis.
Paklausus, kada jos įsidarbino mokytojomis, vedėja atsakė, kad šį pavasarį.
Bet ir kelionė į Japoniją tą patį pavasarį. Kovo 1-ąją jos dar nedirbo mokytojomis, o štai kelintą gegužės jos patapo dar ir mokytojomis, vedėja niekaip negalėjo pasakyti. Galiausiai vedėja pripažino, kad 3 darbuotojos įsidarbino prieš pat kelionę.
Į klausimą, kuo tai kvepia, S.Sėrikovienė čia pat sugalvojo naują variaciją: esą švietimietės vyko iš netiesioginių projekto lėšų, ES socialinio fondo agentūra jų kelionės neapmokės.
„Čia tokie rimti patikrinimai būna, neįmanoma, kad netikslinės grupės žmogus už fondo pinigus važiuotų“, – jau dievagojosi pašnekovė.
Matematikė painiai skaičiavo
Sudėtinga buvo ir lukštenant klausimą, kodėl stažuotėje neatsirado nė vienos vietos jokiam talentingam mokytojui.
Švietimo skyriaus vedėjai matematikei nesisekė su skaičiais – iš pradžių ji tvirtino, kad vienas mokytojas visgi vyko. Tiesa, jis – mokyklos direktorius, įsidarbino prieš kelionę, vieną vaiką moko namie.
Po minutės, žvelgdama į sąrašą, suskaičiavo 10 mokytojų ir 10 mokyklos vadovų.
Dar po minutės, garsiai skaitant sąrašą, paaiškėjo, kad iš 23 stažuotojų grupės 18 yra mokyklų vadovai, bet ir mokytojai – beveik visi turi pamokų.
Vedėja patvirtino, kad jos studentė duktė buvo pašalinis žmogus, ir tikino, jog už dukters kelionę apmokėjo pati, už skrydžius ir viešbutį pervedė 2150 eurų.
Pagal dokumentus, tik avansas 460 eurų buvo apmokėtas kelios dienos prieš kelionę, o pagrindinė suma 1690 eurų apmokėta jau po kelionės, kai redakcija jau buvo pradėjusi tyrimą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pirmiausia Panevėžio pedagogai pagarsėjo Tik-toke – juos vienas japonas nufilmavo už tai, kad lagaminais užgriozdino taką.
2. Viena mokyklos direktorė Japonijoje save nufotografavo kaip atspindį veidrodinėse grindyse. Ar tai ne pati geriausia skandalingos kelionės sarkastiška iliustracija?
3. Nuotraukoje visi laimingi, bet vėliau net septyniems šypsenos dingo – valdininkai susimokėjo už kelionę patys. Tačiau jie užėmė paprastų mokytojų vietas ir to nuostolio jau niekas nekompensuos.
Nuotraukos iš mokyklų svetainių
